Žaisi žaidimus – tapsi emo. Ne.

Delfi.lt atsiradęs vertinys „Televizorius ir vaizdo žaidimai didina paauglių depresijos riziką“ yra akivaizdžiausias „popžurnalistikos“ ir „popmokslo“ sanguliavimo pavyzdys. Šaknis „pop“ signalizuoja, kad abi disciplinos giminingos, tad vaikai po tokių santykiu gaunasi švelniai tariant nekokie.

Visų pirma, antraštėje akcentuojama, tv ir video žaidimai – tarsi jie tarpusavyje dalintųsi geriausio paauglių depresanto vardą, tačiau iš teksto paaiškėja, kad santykis yra kiek kitoks:

„Paaugliai pranešė, jog kasdien vidutiniškai 2,3 val. žiūri televizorių, 2,34 val. klausosi radijo, 0,62 val. žiūri vaizdo įrašus kasetėse ir 0,41 val. žaidžia kompiuterinius žaidimus – iš viso 5,68 val.“

Kaip matote, procentaliai skaičiuojant, paaugliai teigia, kad tik apie 13 proc. prabimbinėto laiko jie praleidžia su žaidimų padu – mažiausiai iš visų laiko „nuleidimo“ būdų. Tačiau kodėl antraštėje jie išskirti šalia televizijos? Matyt pagąsdinti tėvus, kurie sugeba identifikuoti, kada jų vaikas žaidžia kompiuteriu ar konsole, tačiau tuo pačiu nutylint jų nesugebėjimą atskirti plius/minus naudingą veiklą internete nuo dalyvavimo socialiniuose tinkluose, kurie mano nuomone, vienareikšmiškai yra labiausiai kalti dėl paauglių linkimo į depresiją.

Delfi žinutėje paminėtas Amerikos psichologų leidinys tik pažymi, kad tie paaugliai, kurie žiūrėjo TV ar žaidė žaidimus yra labiau linkę į depresiją, tačiau nesugeba sugeneruoti hipotezių, kodėl ta depresija kyla. Dar labiau – psichologai kaip alternatyva šioms „depresinėms“ veikloms išskiria bendravimą (šlaistymąsi gatvėmis neturint ką veikti, sienų tepliojimą, ankstyvą žingsnį į rūkymą, narkotikus ir alkoholį), sportą (kuris pats savaime yra itin konkurencingas ir fizinio talento neturinčiam jaunuoliui gali sukelti panašius į depresiją jausmus, dėl jo nesugebėjimo konkuruoti) bei intelektualinę veiklą – pvz. knygų skaitymą, dėl kurio aš visiškai sutinku, tačiau tuo pačiu noriu pažymėti, kad informacijos klodai gan dideliu tempu keliasi iš popieriaus į nuliukų-vienetukų pasaulį.

Aš ne psichologas, tyrimų neatlikinėju, bet mano nuomone, jei dar reikia kažkokių papildomų dirgiklių depresijos skatinimui, tai tikrai nėra video žaidimai, o jų įtraukimas į tokį „depresantų“ sąrašą prieštarauja sveikai nuovokai. Žaidimas, atvirkščiai skelbiamai straipsnyje nuomonei, yra vienas iš depresijos ir polinkio į ją susilpninimo būdų. Neigiamas emocijas (depresiją) gali sukelti ne pats video žaidimas, o jo pavertimas savotišku pranašumo matu, vykstantis iš šalies. Tačiau lygiai taip pat galima teigti, kad vaikai per minutę perskaitantys tik 30 žodžių yra labiau linkę į depresiją, nes visi kiti jų klasiokai skaito trigubai greičiau.

Niekuomet nesutiksiu, kad žaidimai skatina depresiją, su viena išlyga – kai nekalbama apie naršyklėmis paremtus žaidimus, skatinančius nuolat sėdėti internete, bei apie MMO žaidimus. Pirmieji niekuo nesiskyria nuo socialinių tinklų, į kuriuos turėtų būti nukreiptas visas psichologų dėmesys – Bebo, one.lt ir panašūs tinklai kartu nužudė keliskart daugiau žmonių, nei tariami žaidimų įtakoti psichai. O kur dar didelis skaičius psichologiškai sugniuždytų – neradusių savo vietos, išjuoktų, iškeiktų ir paniekintų. Neapsaugotų savo tėvų. MMO gi neigiamumo įgauna tuomet, kai žmogus yra neverčiamai verčiamas jį žaisti. Kai laikas praleistas ne MMO sumažina tavo šansus būti jame sėkmingu, tuo pačiu laimingu, tuo pačiu antidepresišku. Neduokite tokių MMO savo vaikams:)

Žaidimai nesukelia depresijos. Tiesiog popmokslas, popžurnalistika ir poppolitka rado naują arkliuką, kuriuo smagu jodinėti ir formuoti visuomenės nuomonę, iškeliant sau naudingus, bei išblukinant nenaudingus faktus. Tą patį darau ir aš.

Tiek sofistikos šiam vakarui.
ŽPat.

Komentarai

9 komentarai/-as/-ų
  1. Artojas 2009/02/04 Atsakyti
  2. ZZ1 2009/02/04 Atsakyti
  3. Originalas 2009/02/05 Atsakyti
  4. Zpat 2009/02/05 Atsakyti
  5. punktyras 2009/02/05 Atsakyti
  6. Adis 2009/02/06 Atsakyti
  7. Anonimas 2009/03/06 Atsakyti
  8. Originalas 2009/02/05 Atsakyti
  9. Zpat 2009/02/05 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *