Žaidimų vertinimai. Štai kur klausimas.

Į klausimą būti ar nebūti žaidimų vertinimams atsakymas lyg ir aiškus. Aš asmeniškai manau, kad nuomonę apie žaidimą žmogus turi susidaryti pagal tekstą, galbūt dar remdamasis savo asmenine nuomone apie jo autorių. Todėl ir pradėjau rašyti blogą. Čia nereik rašyti apie tai apie ką nenori ir kankintis bandant parinkti teisingą balą žaidimui. Komercinėje spaudoje ar internete žaidimo apžvalga turi būti lydima kažkokio tai įvertinimo. Nebūtinai balo. Gali būti ir žvaigždutės, trofėjai ar vieno sakinio reziumė. Tokios pozicijos laikaus remdamasis mintimi, kad komercinio leidinio leidėjas neturi teisės daryti prielaidos, kad jo vartotojas nori ir/arba privalo perskaityti visus pateiktus tekstus. Kaip žinia apžvalginiai komerciniai leidiniai vartojami dėl dviejų priežasčių. Pirmoji — šioks toks pasikultūrinimas, naujienų ar kažkokio požiūrio paieška. Antroji — konsultacinio pobūdžio, t.y. skaitytojas ieško atsakymo į klausimą „kur išleisti pinigus ir dar brangesnį asmeninį laiką?“. Būtent dėl antrosios kategorijos interaktyvaus meno kūriniai ir yra vertinami pagal kažkokią skalę. Kad žmogus nenorintis skaityti, galėtų greitai rasti atsakymą į jam rūpimą klausimą.
Šioje vietoje ramybės neduoda kitas klausimas. Jei jau darau prielaidą, kad vertinimai yra neatsiejama apžvalgų dalis, kokie jie turėtų būti. Kadangi teko dirbti su keletu žurnalu ir iki šiol kažkiek konsultuoju games.lt, tas klausimas iškyla dažnai. Pernai diskutavom apie tai su „CBL Žaidimai“ redaktorium. Jis bandė šiek tiek pertvarkyti, gan griežtą originaliame žurnale naudojamą vertinimo sistemą ir kuo stipriau pritaikyti ją Lietuvos poreikiams. Vertinimo sistemas kūriau ir pats. Dar tais senais laikais kai dirbau su „VA PlayStation“ žurnalu. Vėliau ten naudojamą vertinimo sistema buvo adaptuota ir „PC Klubui“. Kai žurnalas „patapo“ PC Gamer, vertinimo sistema vėl pasikeitė, buvo paimta originali, britų sukurta schema. Apie ją ir jos prasmę praeitą savaitę prie arbatos kalbėjom su Rezidentu.  Tuo tarpu tikrai kultinis žurnalas Game.exe, ilgą laiką eksperimentavo su savo vertinimo kriterijais, migruodamas nuo 5 prie 10 balų sistemos, kol galų gale vertinimo balais išvis atsisakė. Žaidimai galėdavo gauti apdovanojimus + šalia apžvalgų buvo pateikiama vieno sakinio apžvalga.
O praeitą savaitę šiek tiek apsibarėm su vienu iš Games.lt apžvalgininkų diskutuodami apie vertinimo sistemų esmę ir prasmę.  Netrukus po mudviejų diskusija paskatinusia apžvalga pasirodė ir lankytojų komentarai kurie… Taip pat diskutavo apie žaidimo vertinimą. Didžiulei mano nuostabai ir čia diskusija netrukus pakrypo kiek kita linkme. Skaitytojai apskritai ėmė kvestionuoti vertinimo sistemos prasmę ir reikšmę. Šalia reiktų paminėti, kad praeitą savaitę duodamas interviu GameIndustry.biz portalui, „Splash Damage“ studijos vadovas, Paul Wedgwood pažėrė šūsnį neigiamų atsiliepimų apie dabar rinkoje dominuojančią Metacritic sistemą. Polas visiškai sudirbo dešimtbalę vertinimų sistemą, atrasdamas daug jos netobulumo aspektų. Vienas jų tas, kad iš esmės apžvalgose dominuoja žaidimų vertinimai nuo 6 (60%) iki 10 (100%). T.y. realiai apžvalgininkai išnaudoja tik dalį skalės ir galima sakyti dirba tradicinėje penkiabalėje sistemoje. Kur kas svarbesni Polo pastebėjimai buvo apie Metacritics įtaką industrijai. Pasako jo, kai kurių kūrėjų atlygis, priedas prie atlygio ar royalty išmokos leidėjo iniciatyva būna siejamos su metacritics vertinimu. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip sveika praktika, dar sykį viską pergalvojus to pasakyti nepavyktų. Turiu galvoje tai, kad iš principo ne maža dalimi už galutine projekto kokybe dažnu atveju atsako leidėjas. Dažnu atveju leidėjas yra ir užsakovas ir vyriausias dizaineris, įnešantis į produktą savo mintis kurias sugeneravo tarkim marketingo specialistai. Galų gale prisiminkime kiek per pastaruosius metus kilo skandalų dėl žaidimų apžvalgų pirkimo.  Jie tik parodo, kad leidėjas turi nemenką kiekį įrankių sureguliuoti Metacritics vertinimą. Atitinkamai į apžvalgininkų gildiją neinvestuojantys leidėjai rizikuoja amžiais balansuoti 60-80 procentų ribose. Ne dėl to, kad kuria blogą produkciją. Dėl to, kad visi balai kurie aukščiau jau nupirkti. Juk niekas nesilankys saite, kuri visi žaidimai vertinami vienodai gerai. Savo interviu Polas teigia, kad žaidimų apžvalgininkai turėtų pasimokyti iš kino apžvalgininkų ir žaidimus reitinguoti elementarioje 5 žvaigždučių sistemoje. Turima galvoje tai, kad galutinis projekto vertinimas įvertinamas rekomendacinio pobūdžio simboliais, kurie apibrėžia bendrą produkto kokybę (be balą pagrindžiančios analizės). 1 žvaigždutė šiukšlė, 5 bėgte marš į kiną. Na mano požiūriu tokia sistema gal ir tinka kinui, kur vertinimuose suklydęs apžvalgininkas rizikuoja apgauti žmogų ~15 litų. Žaidimų pramonėje suma dešimteriopa. Aišku. Aš ir pats laikausi nuomonės, kad prieš leidžiant pinigus derėtų perskaityti ir tekstą, tačiau neneigsiu, kad šalia jo esantis balas, dažnai nulemia ir tai, kaip perskaitomas ir interpretuojamas pats tekstas. Todėl vertinimas jei toks yra, vis tiek turi būti kuo tikslesnis. Prieš kelias dienas dar vienas tekstas šia tema pasirodė ir  „Wall Street Journal“. Akivaizdu, kad kino pramonei taip pat įsiėdė vertinimai. Vėlgi daugiausiai strėlių sulaukia vertinimų agregatai, tame tarpe ir Metacritics. Viena iš įdomesnių teksto vietų liečia kai kurių žymių kino kritikų vertinimo analizę. Minima, kad yra kino kritikai, kurie visiems vertinamiems filmams skiria vidutiniškai 1 ar dviem balais mažiau. Tačiau agregatai šios informacijos niekaip neanalizuoja, tad jei vieną filmą apžvelgia daugiau paprastai žemą balą duodančių kritikų, bendras vertinimas gaunasi iškraipytas. Beje, žaidimų pasaulyje šis niuansas kur kas giliau įsiėdęs. Aš pats, metacritics ar gamerankings paslaugomis naudojuosi noriai ir dažnai. Jei ne aukščiau paminėti du straipsniai, greičiausiai aš niekada nebūčiau pagalvojęs kaip aš jais naudojuosi. Tik dabar atkreipiau dėmesį, kad žiūrėdamas žaidimų vertinimus, aš įvertinu ir kelis kitus niuansus: kokie tinklalapiai yra kritinė masė (t.y. nulemia, kad balas yra toks koks yra), kas žaidimo leidėjas (kiekvienas leidėjas turi mylimų tinklalapių ir vice versa), iš ko sudarytas balo vidurkis (t.y. koks yra tarpas tarp žemiausių ir aukščiausių vertinimų ir ar pakankamai sklandžiai tie balai migruoja. Jei tarpas tarp aukšto ir žemo didelis, neužpildytas jokiais vertinimais, yra nemaža tikimybė, kad turime reikalą su nupirktomis apžvalgomis ir/arba fanboy karu). Kažin ar tokią metacritics vertinimo analizę sau pasidaro kiekvienas vartotojas. Kreipti dėmesį į pačių vartotojų vertinimus šiuo atveju išvis beprasmiška. Tas pats Metacritics buvo papuolęs į ypač nemalonų skandalą, kai užvirus fanbojų karams nesugebėjo sureguliuoti ir garantuoti sąžiningo balsavimo, vadinasi ir lankytojams pateiktas skaitytojų vertinimo vidurkis visiškai neatitiko tikrovės.

>Pasidalinsiu nuomone, kaip mano supratimu vertinami žaidimai Lietuvoje:

Games.lt — Vertinimas dešimtbalėje sistemoje, nevertinant atskirų žaidimo kriterijų (grafika, garsas, valdymas etc.). Tik bendras balas. Akivaizdu, kad toks vertinimas 9 atvejais iš 10 yra paremtas tik apžvalgininko emocijomis. Tai įrodo ir dažnu atveju tarp teksto ir žaidimo vertinimo atsirandantis nesuderinamumas. Tekstas lyg ir neigiamas, balas labai teigiamas. Arba atvirkščiai. Dažniausiai taip atsitinka arba dėl prasto apžvalgininko patyrimo, arba dėl to, kad tekste atspindimi tik tam tikri kriterijai, kai tuo tarpu balas duodamas už visumą. Nesuderinamumą gali iššaukti ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui žaidimas gauna aukštą balą tik dėl to, kad savoje kategorijoje jis yra geriausias ir/arba neturi analogų, tačiau bendrame fone jis gali atrodyti labai prastai. Atitinkamai ir žaidimo balas svyruos priklausomai nuo apžvalgininko nuotaikos ir patirties. Užsienyje jau senai naudojama praktika, kai apie tam tikro žanro ar net sub-žanro žaidimus rašo tik toje srityje besispecializuojantis kritikas. Lietuvoje tai itin reta praktika. Tiesa ir ši sistema plataus vartojimo media šaltiniuose turi trūkumų. Viena vertus tai leidžia vertinti žaidimą tiksliau, ypač žanro mėgėjų atžvilgiu. Antra vertus sudėtingų wargame žanro žaidimų eksperto, pavyzdžiui žaidimui Hearts Of Iron duotas aukštas balas, bus visiškai nesuprastas casual žaidėjų, kurie paprasčiausiai nesugebės to žaidimo žaisti.

PC Gamer — Vertinimas šimtabalėje sistemoje. Faktiškai analogiškas games.lt ir kenčiantis dėl tų pačių problemų. Tiesiog žurnale svyravimai tarp teksto ir balo pasitaiko rečiau. Patys balai skiriami kur kas racionaliau. Kaip ne kaip, PC Gamer Lietuvos mastu laikomas prestižiniu leidiniu, tad toli gražu ne kiekvienas norintis ten rašo. Tiesa šalia vertinimo PC Gamer paprastai pateikia ir vieno sakinio, bei vieno žodžio apžvalgas. Kartais tai išties įtakoja patį skaitytojo požiūrį į balą.

VA PlayStation/PC Klubas — Jau neegzistuojantys žurnalai, bet jų vertinimo sistemą irgi galima paminėti. 10 balų sistema su papildomais tam tikrų žaidimo kriterijų vertinimais ir trumpu tekstu prie kiekvieno jų. Kuriant šią sistemą tikslas buvo labai paprastas. Sukurti lentelę kuri kuo tiksliau ir argumentuotai atspindėtų žaidimo kokybę. Tačiau žaidimų pasaulyje būna taip, kad atskiri žaidimo elementai tobuli, bet visuma prasta. Todėl norėdami išvengti prievolės dirbtinai numušinėti atskirų kriterijų vertinimus, mes nutarėm nesieti jų su galutiniu balu. Finale gavosi lentelė kurioje (grafika, garsas, siužetas ir t.t.) buvo vertinami atskirai, bendras žaidimo vertinimas nebuvo šių vertinimų vidurkis. Kad mums nesigavo nieko gero supratom visai netrukus. Visų pirma, ne kiekvienas žaidimas turi tuos 5 esminius kriterijus. Pavyzdžiui sporto žaidimai neturi siužeto, o vietoj jo kaip pakaitalas naudojamas įdomumo kriterijus buvo labai neapibrėžtas. Maža to. Atsirado psichologiniai barjerai. Buvo sunku skirti didelį balą geram žaidimui, kurio atskiri elementai labai nekokybiški ir atvirkščiai. Tad jau visai netrukus į trasą pasipylė emocijos, o balą grindžianti argumentacija skambėdavo maždaug taip „Grafika 8: Už tai kad yra, nors tokiai strategijai grafikos išvis nereikia!“.


CBL Žaidimai — naudoja rūsčiausia ir sudėtingiausia vertinimo sistemą Lietuvoje. Teko šiek tiek su ja padirbėti ir prisipažinsiu ilga laiką jai simpatizavau. Kažkada net pareiškiau, kad jų sistema, ilgame bėgime greičiausiai pasirodys tobula. Tam tikra prasme taip manau ir iki šiol, tik jau nebeesu toks užtikrintas. Akivaizdu, kad šios sistemos teisingumą arba ne lemia ir žurnalo auditorija. CBL labai griežtai paiso formatų ir yra konservatyvus leidinys orientuotas ir mažiau patyrusių vartotojų ratą. Tai savaime įpareigoja leidinį laikytis tam tikrų normatyvų, tiek publikuojant tekstus, tiek talpinant testų išvadas. Žaidimų vertinimai ten atliekami tokioje uber sudėtingoje excel lentelėje kuri skaičiuoja galutinį balą. Iš ties. Tokiu būdu bent dalinai eliminuojamos apžvalgininko emocijos ir daugiausiai erdvės lieka faktams. Net ir tuo atveju jei apžvalgininkas kažkur emocionaliai užkelia balą, kiti praktikoje labai lengvai patikrinami rodikliai jį šiek tiek pakoreguoja. Esmė tame, kad tokia vertinimo sistema, skaitytojui leidžia, numeris po numerio ganėtinai tiksliai identifikuoti žaidimo kokybę. Internete CBLŽ sulaukė priekaištų už žemą vertinimų vidurkį, aukščiausias balas žurnale retai kada perkopia per 9,0 įvertinimą. Reikia pastebėti, kad tam priežasčių turi draugiškumo su vartotoju identifikacija. Žaidimo vertinimui įtakos turi ir žaidimo kalba (jei nėra lietuvių kalbos, balas nupjaunamas. Šiandien tai nelogiška. O rytoj?), ir HDD užimamos vietos kiekis, ir įvairių nustatymų gausa. Taip pat žaidimo įdiegimas, pašalinimas iš kompiuterio, instrukcijos, tool tip‘ai ir t.t. Visa tai yra vertinama atskirai, tačiau finale šie balai įtakoja verdiktą. Tai ir lemia, kad CBL skalė, bent jau šiai dienai atrodo kaip 10 minus 1. Nemanau, kad tai kelia kažkokių rūpesčių nuolatiniam skaitytojui, kuris žurnalą skaito kas mėnesį. Bet yra įvairiausių niuansų ir čia. Pavyzdžiui. Lietuvoje žmonės žaidimams naudoja daugiau nei 7 platformas. Kadangi CBLŽ stengiasi šiek tiek rašyti apie kiekvieną jų, lentelė pamažu ima byrėti. Dauguma kriterijų tinkamų vienai platformai netinka kitai. Kiek žinau ten buvo darytos korektūros, tačiau stengiantis netyčia nesuteikti privalumo kažkuriai vienai platformai, vertinimų lenteles buvo stengiamasi kuo labiau unifikuoti. Finale vis tiek lieka aibė neaiškumų. Kai su Andrium bandėm diskutuoti apie tai nuklydom į siaubingas excel‘io džiungles. Kol galų gale diskusija pradėjo tolti nuo leidinio formato, kas šiuo atveju visiškai nepriimtina. Reziumuojant galima daryti išvada, kad CBL vertinimų lentelės gan neblogai tenkina reguliaraus skaitytojo ar pradedančiojo žaidėjo poreikius. Analogiškas yra ir pats žurnalo turinys. Šioje vietoje galima pridurti, kad tie patys PC Gamer ir Games.lt šiuo atžvilgiu ne atsilieka. Juk ten dažnai publikuojamos žaidimų apžvalgos būna papildytos įvairiausiais palyginimais ar šiaip lyriniais nukrypimais. Galima daryti prielaida, kad PC Gamer skaitytojas šį žurnalą ir pasirenka labiau dėl emocionalaus užtaiso, nei dėl labai konkretaus ir apibrėžto vertinimo.
Prirašiau čia dalykų nes būtu smagu išgirsti blog‘o lankytojų nuomonę šia tema. Neslėpsiu, po kelių paskutinių diskusijų atsirado noras pakeisti Games.lt žaidimų vertinimo sistemą ir atsisakyti 10 balų skalės, paliekant jos tvarkymą išskirtinai portalo lankytojams. Kieno vertinimais pasitikite jus? Kokioms vertinimo sistemoms simpatizuojat? Ar apskritai žaidimo ar filmo vertinimas balų ar simbolių išraiška turi jums koki
ą nors reikšmę? O gal kažkur teko matyti tobulą, lanksčią vertinimo sistemą kuriai nelimpa jokie priekaištai?

Komentarai

37 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  2. Originalas 2009/01/27 Atsakyti
  3. artojelis 2009/01/27 Atsakyti
  4. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  5. artojelis 2009/01/27 Atsakyti
  6. Kukas 2009/01/27 Atsakyti
  7. Anonimas 2009/01/27 Atsakyti
  8. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  9. Originalas 2009/01/27 Atsakyti
  10. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  11. kaimynas 2009/01/27 Atsakyti
  12. Kukas 2009/01/27 Atsakyti
  13. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  14. Artojas 2009/01/27 Atsakyti
  15. rezidentas 2009/01/27 Atsakyti
  16. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  17. Coreg 2009/01/27 Atsakyti
  18. Artojas 2009/01/27 Atsakyti
  19. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  20. Artojas 2009/01/27 Atsakyti
  21. krutsblogs 2009/01/27 Atsakyti
  22. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  23. Originalas 2009/01/27 Atsakyti
  24. Artojas 2009/01/27 Atsakyti
  25. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  26. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  27. Artojas 2009/01/27 Atsakyti
  28. ZZ1 2009/01/27 Atsakyti
  29. Originalas 2009/01/27 Atsakyti
  30. Artojas 2009/01/28 Atsakyti
  31. Originalas 2009/01/28 Atsakyti
  32. Zpat 2009/01/28 Atsakyti
  33. Anonimas nekuklus 2009/01/28 Atsakyti
  34. Artojas 2009/01/28 Atsakyti
  35. MekDrop 2009/01/29 Atsakyti
  36. Xanthus 2009/01/29 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *