"Žaidimizacija": iššūkis Lietuvai

Prieš mėnesį gerbiamo kolegos ir „Dievo režimo“ draugo Andriaus aka Troliaus dėka teko sudalyvauti įdomiame renginyje, kuriame buvo pristatytas realus „žaidimizacijos“ pavyzdys, įgyvendintas Lietuvoje. Tikriausiai visiškai nenuostabu, kad šis projektas – mokomasis žaidimas „Iššūkis“- pedagoginės srities, tačiau nuostabu dėl to, kad jį įgyvendino Utenos miesto A. ir M. Miškinių bibliotekos darbuotojos, kartu su IT kompanija „Prewise“ sudalyvavusios nemažame pasauliniame konkurse ir užsitikrinusios paramą projekto įgyvendinimui iš EIFL.net inovacijų programos.

Prisipažinsiu, buvau skeptiškai nusiteikęs dėl projekto kokybės, tačiau pristatymo metu pateikta projekto panorama sužavėjo savo novatoriškumu ir modernumu. Ką čia sužavėjo, apskritai manau, kad tai yra išbaigčiausias „žaidimizacijos“ projektas per visą Lietuvos istoriją, nes į darnią sistemą apungia ne tik programinį sprendimą – žaidimą, tačiau ir žaidėjo įvertinimą realioje aplinkoje – šiuo atveju – moksleivio įvertinimą mokykloje.

„Iššūkio“ skeletas – įvairiausių testų formų užduotys 5-7 klasių mokiniams, suskaidytos į atskiras kategorijas – matematikos, kalbų, geografijos ir k.t. Žaisdami moksleiviai atsakinėja klausimus laikui – kaip kokiame „Bejeweled Blitz“ – visi matuoja savo žinias identiškame laiko periode – teisingi ir greiti atsakymai garantuoja pati aukščiausią rezultatą. Moksleiviai gali matyti kitų žaidėjų rezultatus įvairiai „pjaustomuose“ topuose – klasės, mokyklos, miesto. Nors žaisti atskiras žaidimo dalis gali eilę kartų fiksuojamas aukščiausias rezultatas, išreikštas taškais – ir čia žaidimas perlipa virtualaus pasaulio ribas ir žengia koją į realų mokinių gyvenimą.

Kiekvienas mokinys iš mokytojo gauna lipdukų knygelę, kurioje fiksuojami mokinio žaidimo rezultatai. Surinkęs tam tikrą skaičių taškų, žaidėjas gauna lipduką, kurį įklijuoja į savo knygelę. Vėliau mokytojas, įvertindamas mokinio surinktų lipdukų skaičių turi teisę įvertinti mokinį realiu pažymiu mokykloje. Graži sistema.

issukis

Tačiau man pats šauniausias šio projekto akcentas – žaidimą galima žaisti tik bibliotekoje. Jis nepasiekiamas internetu iš namų, negali žaisti jo ir mokykloje. Vienintelė vieta – biblioteka – ten, kur visiškai neabejoju, mokinių srautai pastarąjį dešimtmetį pastebimai sumažėjo, nes interneto amžiuje biblioteka yra autsaiderė. Tačiau šiuo atveju A. ir M. Miškinių bibliotekos darbuotojos sužaidė kozerine korta ir aš tikrai didžiausiai gėriuosi ir lenkiuosi jų darbu.

Bet šventė amžinai nesitęsia. Projektas eina į pabaigą, tikslai pasiekti, tačiau ateitis miglota. Renginyje dalyvavo atstovai tiek iš švietimo, tiek iš kultūros ministerijų ir kaip aš supratau pagrindinis tikslas buvo įžiebti tikėjimą šviesia šio projėkto ateitimi ir užtikrinti resursus jo sklidimui į kitus miestus ir visapusiškam jo tobulinimui, nes nepaisant rezultato, žaidimas turi labai didelį potencialą papildomų žaidimo elementų integracijai.

Video iš „Iššūkio“ pristatymo(vimeo rasite ir kitas šio pristatymo dalis):

Įdomu, kaip išsispręs ši situacija ir ar tie 900 Utenos miesto moksleivių bus vieninteliai sudalyvavę tikrai šauniame realybės „žaidimizacijos“ projekte.

O dabar noriu trumpai suktelėti veidą kita kryptimi. Prieš daugiau nei metus rašėme apie tai. Kokios naujienos iš tamsiosios Lietuvos „žaidimizacijos“? Tikriausiai nieko nenustebino, kad konkursą laimėjo etatinė tokių projektų vykdytoja „Terra It“(beje –  ir pirmojo „Mano kelias“ kūrėja). Iš viešai prieinamos informacijos žinoma, kad projektas šiomis dienomis turėjo finišuoti galutinio produkto forma CD formatu. Kokia projekto stadija – nežinia, tačiau Google leidžia prisikasti iki neaiškios „Mano kelias 2“ formos, kurios vartus saugo moderatorius ir tikriausiai į tą kelią manęs ar jūsų neįleis. Negaliu daryti jokių objektyvių išvadų, tačiau pateiksiu kelis žinomus faktus:

1.200.000 Lt ES ir Lietuvos pinigų žaidimui asmenims, kurių tik maža dalis sugebės grįžti į tą iliuzinį „Mano kelią“. Neapibrėžtos rizikos investicija į tai, kas jau ir taip griovė pilietinę visuomenę ir kas gyvena ant tos pilietinės visuomenės pečių.

70.000 Lt NE Lietuvos pinigų, kurie sugrąžino moksleivius į bibliotekas, skatino juos mokytis, siekti žinių ir pažinti pasaulį. Investicija į tuos, kurie kurs Lietuvos ateitį ir kurie laikys mus ant savo pečių po 30 metų.

Temą palieku atvirą.

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. akhba 2011/03/14 Atsakyti

Komentuoti: akhba Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *