Warlocks vs. Shadows Apžvalga | Šešėliniai nusivylimai

Bendrai paėmus, pixel arts, o tiksliau, sisteminių apribojimų sąlygoto retro žaidimų meno stiliaus mėgdžiojimas nėra blogas dalykas. Ne kiekvienas kūrėjas gali pasamdyti kompetentingus 3D artistus, ne kiekvienam ir reikia. Tačiau pixel art dažnai reiškia indie kūrėjus, o tai, kaip ir su „Warlocks vs. Shadows“ reiškia nelabai ambicingus ar įdomius žaidimus.

Kažkodėl žaidimų kūrėjai įsitikinę, kad „dubstep” yra trumpiausias kelias į humorą.

Kažkodėl žaidimų kūrėjai įsitikinę, kad „dubstep” yra trumpiausias kelias į humorą.

„Warlocks vs. Shadows“ turi paprastą istoriją. Kažkokį tolimą pasaulėlį užplūdo šešėliai, kažkuo susiję su viena nesena kometa. Ir vietoje feodalinių armijų buvo mobilizuoti pasaulio raganiai, kad ir kaip palaidai tą terminą taikytum. Tu galėsi valdyti vieną iš tų burtininkų, tavo draugai galės prisijungti kaip tavo bendražygiai.

Raganiai yra kelių rūšių, ar, tiksliau, atspindimi keleto veikėjų. Pirmasis, Sergėtojas, kaunasi lazda, teleportacija ir rožinės jėgos bangomis. Vietininkė vudu daktaro analogė gali gydytis, o gali ir persijungti į kovinį režimą. Ji įdomiausia, nes, jei kiekvienas raganius turi po keturias atakas/galias, ši daktarė turi aštuonias, režimams padalintas. Kai kurios galios gali būti įdomiai kombinuojamos, pavyzdžiui, Sergėtojas po paprastos atakos gali teleportuotis, ir dar kartą įkirsti jos pažymėtiems padarams. Yra ir atrakinimų raganių – vienas kaunasi dubstebo galia. Nes taip reikia.

Žaidžiant žaidimą Vieninteliu Teisingu Būdu, nei šešėliai, nei gravitacija nebus baisi

Žaidžiant žaidimą Vieninteliu Teisingu Būdu, nei šešėliai, nei gravitacija negąsdins

Kapojant šešėlius auga tavo veikėjo lygis, o tai leidžia patobulinti vieną iš turimų galių. Šalia to dar turime ir inventoriaus sistemą – tiesa, ji yra pakankamai abstrakti, tad kardus ir burtų lazdeles gali naudoti visi, funkcionalus skirtumas yra tik jų duodami privalumai. Įdomiausia su batais, kai reikia rinktis tarp greičio ir šuolio aukščio.

Kovos vyksta ribotuose, platforminius sidescrollers primenančiuose lygiuose. Jie yra tik keleto ekranų ilgio, tokia savita arena. Šešėliai atsiranda iš tam tikrų taškų, o tam, kad jų nekempintum, pradžioje dar būna nepažeidžiami. Yra visokiausių jų rūšių: šliaužiantys, šokinėjantys, sprogstantys, šaudantys. Sunkumo lygis, ypač žaidimo pradžioje, yra labai netolygus, tad vieni lygiai yra per lengvi, kiti – per sunkūs.

Mano vardas - Šimtas Frag'ų Nulis Death'ų, malonu susipažinti

Mano vardas – Šimtas Frag’ų Nulis Death’ų, malonu susipažinti

Tik tiek, kad viską, ką padarai prieš tai, yra nesvarbu. Antras raganius, atrakintas nuo žaidimo pradžios, yra Jake, vaikas-piromanas. Jo smarkiausia ataka kviečia iš dangaus meteoritus. Ir kol laikai nuspaudęs mygtuką, tol ji nesibaigia. Tad neilgai trukus supranti, kad reikia susirasti aukščiausią lygio platformą, ir šokti tol, kol orbitinis bombardavimas visus šešėlius paleis pelenais. Dauguma jų šurmuliuos po platforma kaip durneliai ir negalės pasiekt tavęs. Skraiduoliai gal ir galės, bet dažniausiai tuo rūpintis nereikės – liepsnojantys kamuoliai iš dangaus numuš ir juos, ir dar greičiau, nei anžeminius brolius.

Tai yra šiurkščiausia žaidimo balanso klaida, kurią kūrėjai galėjo padaryti. Aš joks prostrat ieškantis žaidimų laužytojas, ir vis tiek per penkiolika minučių atradau, kad nėra jokios geros priežasties žaisti ne su Jake. Tai nėra rimta žaidimo balanso problema, kai trylika žaidimo sistemų susiduria su netikėtomis pasekmėmis, kaip kartais atsitinka „Dominions” ar „Paradox” strategijos žaidimuose. „Warlocks vs. Shadows” žaisti su kitais žaidėjais tai dirbtinai, bereikalingai apsisunkinti sau dieną.

„Jake vs. Shadows” naudoja vadinamą pixel art stilių, ir tokio žanro (bei mažų ambicijų) žaidimui tai tinka. Veikėjai yra charakteringi, šešėliai – nelabai. Aplinkos nėra įkvėpiančios. Garsine puse žaidimas irgi negali pasigirti.

Nors kuo gali? „Warlocks vs. Shadows” yra žaidimas, išsiskiriantis tik balanso trūkumu. Visiškai pamirštamas panašių, geriau padarytų brolių fone, jis yra vargiai vertas pinigų ar laiko. Ir vis tiek geresnis nei „Party of Sin”

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *