Wargame: Red Dragon | Dar karštesnis Šaltasis karas

Šaltasis karas yra vienas iš labiausiai nuviliančių istorijos periodų. Pusę amžiaus du galingiausi pasaulio kariniai blokai žvangino ginklais, panikuodami kūrė tankus ir lėktuvus, kurie turėjo būti geresni už tuos, kuriuos turėjo priešas. Žinoma, kartais toks karštligiškas darbas prie braižymo lentos būdavo paveiktas prastų žvalgybos duomenų, bet rezultatas liko tas pats: penkiasdešimt metų tankų, sraigtasparnių ir lėktuvų kūrybos nuėjo šuniui ant uodegos. Niekad neišsiaiškinsime, kaip padoriai treniruotos įgulos vairuojamas T-55 būtų pasirodęs prieš M60 Patton tanką. Aišku, didis džiaugsmas, kad mūsų visų plėnimis neišnešiojo radioaktyvus vėjas, bet visgi… Tad štai tuo „visgi“ naudojantis ir atsirado „Wargame„ serija, galiausiai priėjusi savo trečiąją dalį – „Red Dragon“.

Volodia irgi buvo karštas karo metais

Volodia irgi buvo karštas karo metais

Naujasis žaidimas, kaip ir pirmtakai, sako kategorišką „ne!“ įprastoms kampanijoms. Jokių veikėjų, jokių „geriečių“ ar „blogiečių“, jokios magiškai į JAV atsiteleportuojančios Rusijos. Vietoje to, keturi istorijos gairėmis sekantys scenarijai, kuriuose šiaip rizikingos situacijos perauga į karą. Tai Šiaurės Korėja pasinaudoja suirute Pietų Korėjoje ir parengia netikėtą ataką, tai Kinija ir Britanija susipjauna dėl Honkongo… Taip, tai nelabai palieka vietos įprastoms Europos šalims, bet, kaip jau minėjau, nereikia prisigalvoti fantastiškų scenarijų, leidžiančių skandinavams peštis su kinais.

Kitaip nei „AirLand Battle“, čia kampanijos yra labiau ribotos. Jokio lakstymo po didelius žemėlapius! Teritorijų dabar gerokai mažiau, o į kai kurias iš jų siužetas net neleidžia įžengti. Tačiau dėl to ir mūšiai gerokai sudėtingesni. Laimei, kampanija atsikratė dviejų ALB silpnybių: akmenyje įrašytos ir nesikeičiančios karinių dalinių sudėties bei galimybės atstatyti jų nuostolius nebuvimo. Dabar nebeturime tiesiog didelių batalionų: yra kariniai junginiai, daugiau mažiau suskirstyti pagal vaidmenis, ir kuriuos iš jų mesime į tam tikrą ataką yra atskirtas klausimas. Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad kartais logistikos dalinių gali turėti mažiau, nei planuojamų atakų, tad kažkam gali tekti taupyti raketas. Na, o net jei ir kuris dalinys bus apskabytas, oro ir jūrų uostuose galima susigražinti trūkstamas jėgas.

Iš pradžių Kravtsovka, o tada ir Dongning! Kad pastriprinimas taip toli nekulniuotų

Iš pradžių Kravtsovka, o tada ir Dongning! Kad pastriprinimas taip toli nekulniuotų

Atrodo, už visus mechaninius kampanijos patobulinimus ji susimokėjo dvasia. Anksčiau, bežaidžiant kiekvieno ėjimo pradžioje pasirodydavo pranešimai apie situaciją pasaulyje: gal tu ir pjauniesi Švedijoje, bet tai nebuvo vienintelis frontas, kuriame komunizmas smaugė kapitalizmą. Kartais net reikėdavo atlikti sprendimus, kurie galėjo kainuoti politinius taškus (naudojamus dalinių pirkimui) ar priėjimą prie tam tikrų strateginio lygio „galių“ (neišgyvenusių iki „Red Dragon“). Vietoje to turime keletą „veikėjų“, kurie kalbasi su žaidėju. Tačiau jų dialogai ir ypač rodomi brėžiniai sukuria įspūdį, kad visos keturios kampanijos tėra neracionaliai sudėtingos apmokymų misijos. O gaila.

Žemėlapiai vis dar yra labai dideli (todėl pėstininkai niekur nekeliauja pėsčiomis) ir gana plokšti, kita vertus, jau ir su dabartiniais nelygumais kyla visokiausių matymo zonos triukų. Pagrindai vis dar tie patys: pėstininkai turi lindėti pastatuose ir miškuose, tankai, nors ir galingi, turi važinėti labai atsargiai (nebent jų krūva ir pigių, tad naudoji kaip priedangą savo geresniems daliniams), sraigtasparniai vis dar yra stebėtina galios (dažniausiai ATGM raketų pavidalu) ir trapumo kombinacija, o lėktuvai potencialiai gali pridaryti labai daug bėdos, jei priešas neturės geresnių ar puikios priešlėktuvinės gynybos.

Nežinau, ar puiki, bet tikrai baisoka! Ar jie tame bokštelyje sūkurinę vonią įsirengė?

Nežinau, ar puiki, bet tikrai baisoka! Ar jie tame bokštelyje sūkurinę vonią įsirengė?

Ir štai žaidimas mesteli jūrų mūšius, taip sumaišydamas nemažą dalį (artileristams dažniausiai nuo jų nei šilta, nei šalta) mūsų kortų. Visų pirma, visos mašinos, kurios gyvenime gali perplaukti per upę, dabar gali tai padaryti žaidime. Tankai, sunkvežimiai ir didžioji dalis artilerijos turi spūdinti iki tiltų ar kitų lengvai ginamų vietų, o štai ordos šarvuočiuose ir pėstininkų kovos mašinose sulindusių pėstininkų gali išdygti bet kur. Net jei juos paleisi vidury jūros! Aišku, egzistuoja ir normalūs transporto laivai, jei norėtum atkurti išsilaipinimą Normandijoje su švedais ir kinais. O šiaip, amfibijas seka lengvi, greiti, neblogai antžeminei kovai pasiruošę laiveliai, kurie, kitaip nei didesni jų broliai, gali plaukioti upėmis ir taip grasinti tavo daliniams bet kurioje žemėlapio vietoje (išskyrus tuos atvejus, kai nėra upių). O jau po jų seka korvetės, fregatos ir taip iki sovietinių Udaloj ir Sovremennyi eskadrinių minininkų, kainuojančių 500 tankų (iki šiol manyta, kad tankai, kaštuojantys daugiau nei  100 yra beprotybė). Jūrų mūšiai yra visai kitas reikalas. Taip, prieš-laivinės raketos šiek tiek primena prieštankines, tačiau tankai negali numušti į juos lekiančio „Fagot“, kitaip nei laivai. Ką čia raketos – geresnis dar ir pritvos raketą paleidusį lėktuvą.

Todėl jei žemėlapyje yra žemės IR jūrų mūšiai, žaidėjas, įgavęs persvarą vandenyje, gali rimtai pakeisti žaidimo eigą. Lėktuvus išsaugoti ir taip sudėtinga, o čia dar prisideda laivai, nieko kito taip netrokštantys, kaip susprogdinti visus dar ore. Be to, visi rimti laivai turi pavojingas, greitai šaudančias patrankas, puikiai tinkančias pėstininkų, tankų ir kitų nespėjusių iš 3-6km apšaudymo ruožo pasitraukti vargšų naikinimui. O jau nuo kranto, nepaisant visų Wikipedijos paistaliojimų apie rusų planus „Moskit“ raketas dėti ant sunkvežimių, laivelių tu niekaip nepaimsi.

„Nepaimsi" ir taip bombarduodamas, bet smagu pažiūrėti...

„Nepaimsi“ ir taip bombarduodamas, bet smagu pažiūrėti…

„Bet tai gi palauk, o kaip su laivais ir armijų kaladžių statymu?“ klausia sunerimęs praėjusių dalių žaidėjas. Taip, armijų kaladžių (malkų!) vis dar yra žaidime. Vis dar gauni aktyvacijos taškus, vis dar juos leidi pirkdamas dalinių grupes, kurių kainos ir prieinamumas priklauso nuo tavo armijos specifikos (pavyzdžius, iki 1980-ųjų lenkų jūrų pėstininkų dalinys beveik neturės tankų, bet bus pilnas kareivėlių, kitaip nei epochos apribojimų neturintis lenkų tankų dalinys). Kadangi ne visi žemėlapiai turi jūrinę dalį, kūrėjai laivus padarė nemokamus. Tačiau visi jūriniai daliniai – vadinasi, „eskadriniai minininkai“ (velniai nujotų tą, kur „destroyer“ taip išvertė), lėktuvai su prieš-laivinėmis raketomis bei desantininkai – dalinasi vieną mažytę kategoriją, kurioje greitai pritrūksta vietos. Jos yra šiek tiek daugiau desantininkų malkoje, tačiau vėl gi, čia apribojamas priėjimas prie tam tikrų kitų dalinių.

Dar keletas su kareivėliais susijusių naujovių! Matote, seniau rinkdamasis pėstininkus, galėjai tris vietas užpildyti, tarkim, motorizuotais šauliais, patogiai sėdinčiais BMP-2. O į likusias vietas sudėti prieštankines ir prieš-lėktuvines komandas… ir panūdusias važinėtis BMP-2. Gal stilius ir gražiai koordinuojasi, bet BMP, kaip ir kitos pėstininkų kovos mašinos, dažniausiai turi valdomas prieštankines raketas, kurios žaidime yra labai svarbios, tad, realiai, gaudavai du kovinius vienetus, kur transporto priemonė tapdavo net svarbesnė už vežamus pėstininkus. Tai va, dabar tokių šposų nebus! Tavo armijai dabar leidžiama, tarkim, tik tris dalinus talpinti į BMP-2. Kiti turės sėsti į sunkvežimius, šarvuočius ar, retais atvejais, busi priverstas juos talpinti į sraigtasparnius.

Bet jau išsilaipinę tai pozuos nuotraukoms. Kaip lietuvis prie sakuros, tai korėjietis prie „Huey"

Bet jau išsilaipinę tai pozuos nuotraukoms. Kaip lietuvis prie sakuros, tai korėjietis prie „Huey“

Pėstininkai dabar skirstomi ir pagal paruošimą, nuo „nereguliarios kariuomenės“ iki elitinių dalinių. Nelaimei, tai pasireiškia, jei pačiu žaidimu tikėsim, tik kažkokiu neaiškiai apibrėžtu poveikiu daromai žalai. Galvotum, kad turėtų būt kažkoks atskirtas efektas, nes ir atskirai rašoma, kokio taiklumo galima tikėtis… Šiaip ar taip, diduma tavo armijos bus praėję eilinio lygio apmokymus, tad turėtų pasirodyt neblogai, ypač prieš kraupiai nekompetentingus nereguliarius kareivėlius, kuriems sunkoka nušaut žmogų stovintį vidury lauko.

Šiek tiek smagesnis ir aiškesnis pokytis yra tai, kad dabar dauguma įprastų pėstininkų turi dvi versijas: seną ir modernizuotą. Pats modelis nepasikeičia, užtat jie gauna naujus ginklus! Sovietų sąjungoje tai nėra taip svarbu, nes visi yra prisiekę AK-74 fanai ir pasikeičia tik prieštankinį ginklą, tačiau vakaruose… Vakaruose galima prisižiūrėti pokštų. Pavyzdžiui, realybėje L85, kuris pakeitė britų FN FAL analogus, buvo pakankamai prastai suręstas, todėl turėjo daug problemų. Tad ir žaidime jo rodikliai yra gerokai prastesni nei ginklo, kurį pakeičia. Tuo tarpu vokiečių parašiutininkai gauna nešiotis egzotiškąjį G11, kurio žaidimuose nematėm gal nuo „Stalker“ ar „Black Ops“ laikų. Apskritai, tai pakankamai sveikintinas pokytis, jei ne realizmo pridedantis, tai bent suteikiantis pėstininkams naują, galingesnį prieštankinį ginklą, kuris bus tikrai pravartus prieš ankstyvus dešimtojo dešimtmečio tankus.

Prieš BTR realiai viskas tinka. Nelaimei, priklausomai nuo regos linijos triukų, tankai ir IFV gali vargšus pėstininkus iš labai nepadoriai toli pritrėkšt.

Prieš BTR realiai viskas tinka. Nelaimei, priklausomai nuo regos linijos triukų, tankai ir IFV gali vargšus pėstininkus iš labai nepadoriai toli pritrėkšt.

Kad jau paminėjau tankus (nors ir ne pirmą kartą)… Stumtelėjus priimtinų dalinių kertelę iki dešimto dešimtmečio vidurio, jau esančios žaidime armijos sulaukė naujų dalinių (britai gali iškviesti net absurdiškai brangų, bet ir absurdiškai šarvuotą Challenger 2), ir tai jau tikrai nemažas indėlis. O naujos penkios armijos yra šiek tiek įdomios. Australai, pavyzdžiui, yra labiausiai į pėstininkus linkusi iš Britų Sandraugos šalių. Japonija ir Korėja, kita vertus, nuo pėstininkų smarkiai priklausomos tik ankstyvosiose erose – artėjant prie 1990-ųjų, abi šalys įgauna daug modernės technikos, kaip ir geresnių, net jei ir brangių tankų. Kinija, tuo tarpu, neišvengiamai turi būti pasiryžus aukoti daugiau gyvybių, nes jos armija labiau linkus į kiekybę nei kokybę. Tai skamba pakankamai keistai, kai turime omenyje, jog kita komunistaujanti naujokė, Šiaurės Korėja, turi ir keletą brangių modernių žaislų, kuriuos kūrėjai aiškina kaip žaidimo simpatijomis tarp Kinijos ir SSSRS rezultatą. Tarp jų yra ir T-90S tankas, kuriuo net patys rusai pasidžiaugt negali.

Iš viso naujajame žaidime yra 1300 karinių vienetų, todėl labai malonu „Wargame“ nežaisti. Tai skamba keistai, tačiau jei esi pakankamai didelis istorijos ar ginklų fanatikas, kad nutįstų seilė bežiūrint į tankus, bet ne toks smarkus, kad putos iš burnos dribtų dėl nevisai teisingo T-55 modelio, tai praleisi nemažai laiko vien tik apžiūrinėdamas dalinius, lygindamas jų duomenis, ar tiesiog nepadoriai nužiūrinėdamas artilerijos sistemas. Aišku, ne visi tie daliniai yra unikalūs – gal trys tautos gali į mūšio lauką paleisti T-34/85, o ir šiaip NATO bei Varšuvos pakto nariai nemažai technikos gaudavo iš didžiųjų brolių – bet jų vis tiek yra neprilygstamai daug.

Skęsta skolintas laivelis šalia skolinto minininko...

Skęsta skolintas laivelis šalia skolinto minininko…

Nelaimė yra tai, kad pačiame žaidime neturėsi laiko jų apžiūrinėti, nes veiksmą dažniausiai stebėsi iš kuo toliau, kad aprėptum visą situaciją. Tiesa, kūrėjai apie tai taip pat pagalvojo ir įdiegė langelį, kuriame matysi pasirinkto dalinio modelį. Taip, tas langelis yra neparankiai didelis ir norėsis išjungti. Tačiau galima išpešti ir šalutinės žvalgybinės tvarkos: matote, pastebėjus priešišką dalinį, dažniausiai jis nėra identifikuojamas iš karto. Tačiau jo modelis vis tiek juda žemėlapyje, kad ir juodas, be tekstūrų. O, patikėkite manim, atskirti tanką nuo žvalgybinio UAZ, nėra labai sunku.

Aišku, vis dar galima iš tolo grožėtis lėktuvų kovomis ir dar viena iš vėlesnių ALB pataisų – pridėtomis „flares“ (signalinės raketos? Kaitrinis šaltinis?), kurias naikintuvai ir laivai mėto tariamai (nes iš tiesų už scenos tikimybę pataikyti mažina „ECM“ rodiklis) raketų vengdami. O kai išvengt nepavyksta… tai, pasakysiu, dar jokiame žaidime laivai taip gražiai ir įspūdingai nesprogo. Nelaimė tik tame, kad apgadinti daliniai (ir pėstininkai bet kokiame stovyje) vis dar atrodo baisingai, bet tai turbūt auka žaidimo mastams. 10 prieš 10 su „Company of Heroes“ lygio pėstininkų detalumu turbūt bet kurį kompą išlydytų. Audio dalis yra pakankamai kompetentinga, nors vis dar chroniškai trūksta naujų dalinių pasisakymų. Bet muzika nepradeda gręžti per galvą, kitaip nei su, tarkim, atsitikdavo su ilgesnėmis „Endless Space“ sesijomis.

Užtat garaže to klausytis nereikia. Tai ir einam paspoksot į vyrukus džipe ir kitas paikystes.

Užtat garaže to klausytis nereikia. Tai ir einam paspoksot į vyrukus džipe ir kitas paikystes.

Tad mano verdiktas? „Wargame: Red Dragon“ yra puikus „Wargame“ žaidimas, nuostabi strategija ir neprilygstama Šaltojo karo konfliktų simuliacija. Jei iki gyvo kailio įgriso stumdyt Panzer IV ar Terran Siege Tanks, štai tau ir alternatyva. O net jei ir neįgriso, tai kiek visgi žaidimų leidžia mums pasiautėti su Kim Jong-Il žaisliniais kareivukais? Taip kad nepraleiskite progos!

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *