Warhammer 40.000: Space Marine | Visi myli Imperatorių!

Tolimame 401-ajame amžiuje visas savo jėgas žmonija aukos nors jau sutrūnijusiam, bet vis dar visagaliui imperatoriui. Matyt, beatodairiškos meilės, paklusnumo ir lojalumo tikėjosi ir Relic, publikai pristatę naujausią pjesę Warhammer visatoje.  Deja, nei viešpats imperatorius, nei brutalūs ultramarinai nesugebėjo užburti nūdienos išlepinto žaidėjo; nors, tenka pripažinti, imperinis desantas stengėsi iš paskutiniųjų.

Jeigu simpatizuojate trečio asmens šaudyklėms, o Warhammer visatos kičas nepalieka abejingais,  Jūsų paskirties taškas – Imperial Forge World, industrinis galaktikos kampelis, kuriame gaminami Titanai, karo mašinos, skirtos ginčams su heretikais spręsti. Grają puola milijonai orkų, o planetos orbitoje dislokuota žaliaodžių flotilė blokuoja imperijos bandymus paremti apačioje į spąstus įvarytus tautiečius.

It is better to die for the Emperor than to live for yourself

Planetos gyventojai niekam nerūpi, svarbiausia – neleisti orkams užgrobti karinės imperijos pramonės, apsaugoti inkvizicijos kuriamą slaptą masinio naikinimo ginklą. Pakeliui galima susidoroti ir su planetoje tūnančiais demonais (siužeto originalumo perliukai!). Prioritetinėms užduotims imperija naudoja pajėgiausius – ultramarinus, elitinį kosminio desanto būrį. Vienam iš jų pavyksta prasibrauti pro blokadą ir beveik sėkmingai nusileisti. Po įžangos žaidėjas gauna teisę kontroliuoti būrio vadą, kapitoną Titą, kuriam 8 valandų bėgyje talkins keli bendražygiai.

Veiksmo vietos pavadinimas kalba pats už save – imperijos kalvės planetos nusėtos fabrikų ir pramoninių objektų, kraštovaizdį kiek prasklaido gynybinės tranšėjos, orkų puolamieji įrenginiai, visuotinis chaosas ir betvarkė, lydimi fone skambančiais „žaliųjų“ karo šūkiais: „shoot‘em up boyz!“ , „WAAAAGH!“ ir pan. Neapseita ir be imperinės gigantomanijos – didžiulės erdvės, aukšti pastatai, fone mirguliuojančios gigantiškos struktūros atima žadą. Kanadiečiai puikiai susitvarkė su vienu iš tradicinio graikų teatro principų – vieta.

Nemažiau dėmesio susilaukė ir veiksmo samprata. Kelios šaunamųjų ginklų rūšys – nuo pistoleto iki lazerinio pabūklo, desantininkams būdingi artimos kovos ginklai – nuo kirvio iki žaibų kūjo. Tačiau ginklų niekas neleis kolekcionuoti, vienu metu Titas tegali turėti vieną artimos kovos įrankį ir 4, į klases suskirstytus šaunamuosius ginklus. Ir velniop tą kolekcionavimą, ginklus reikia naudoti pagal paskirtį, t.y. naikinti prieštaraujančius imperatoriui. Aišku, tokia fun‘o doze, kokią suteikė Bulletstorm, W40K:SM arsenalas nepasižymi, tačiau neveiksmingumo jam prikišti negalima. Susidūrimus papildo sadistinės priešų pribaigimo animacijos ir tai normalu, juk Warhammer pasaulyje visų pirma paleidžiamos žarnos, nukapojamos galūnės ir tik tada imamasi aiškintis. Papildomai didvyrių arsenalą papildo karių būsenos, savotiškas rage režimas, kurį aktyvavus personažas tampa ir greitesnis, ir stipresnis ir dar labiau ultramarinas.  Tiesa yra ir cover sistema, bet dievaži, koks imperijos karys slapstosi? Tai veikiau būtinybė liūdniems joystick‘o riteriams.

Atrodytų, viskas vietoje – puiki dekoracija, įmantrus veiksmas. Tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, Relic‘ui nepavyko sujungti šių elementų į visavertį vaidinimą. Bėda tame, kad didžioji vietovių dalis yra tuščia, reikia nuobodžiai bėgti per, nors ir be galo gražius, bet visgi eilinius koridorius.  Dažname paskirties taške laukia script‘ų griežtai režisuojama drama, pasižyminti iš niekur atsirandančiomis priešų bangomis. Ši technologija bene didžiausias tingaus žaidimo dizaino rezultatas. Žaidėjas nejaučia savo progresijos, nesupranta ar yra pajėgus valdyti ir galų gale suvaldyti situaciją; galop tenka beprotiškai kapoti viską aplinkui nei galvojant, nei vertinant kas vyksta, besitikint, kad „tuoj, tuoj baigsis“. Savaime toks dizaino sprendimas nėra blogas, blogas yra piktnaudžiavimas juo. O tą Relic daro su pavydėtinu ryžtingumu(nejau po visų diskusijų dėl DA2 bendrataučiai nepastebėjo žaidėjų nepasitenkinimo tokiais žaidimo elementais?).  Prisiminus Gears of War, galima maloniai mėgautis tarpiniais mini-prasibrovimais ir kūrėjų paruoštais iššūkiais, negalvojant, kad bėgi nuo vieno prie kito siekdamas išvysti paskutinį užrašą titrų sąraše. Juk yra sėkmingų ir publikos mylimų žanro atstovų, kodėl gi nepaėmus pavyzdžio?

Tačiau retkarčiais ultramarinai įrodo, kad Kanados dev‘ai yra dievo apdovanoti. Neatsiejamas kosminio desanto įrenginys – JetPack‘as egzistuoja ir čia. Kituose žaidimuose, naudojamas kaip transporto priemonė, čia blizga geriau nei pats geriausias šautuvas. Įsivaizduokite, akimirksniu į orą pakilęs karys, visu savo ir savo šarvų svoriu teškiasi tiesiai į priešų būrį. Kruvina košė ir aimanuojantys „žalieji“ pakelia ūpą ir verčia naudoti šį veiksmą n-kartų kol šimtai heretikų nevirs vientisa mase. Beprotiška tokių veiksmų dinamika paverčia žaidėją šoklia plyta skruzdėlyne.  Tačiau, vos tik įsijauti, Titas maloniai praneša, jog baigėsi degalai, ar toliau peršokti neįmanoma ir mylimiausią žaisliuką tenka nusiimti.

Panašus apmaudas laukia ir susipažinus su originalia ir smagia žaidėjo gyvybingumo sistema. Jokios regeneracijos čia nėra, kaip beje ir vaistinėlių ar jų analogų. Tačiau, priešų žudymas pribaigimo technika atnaujina gyvybes! Suprask, įniršis ir pyktis regeneruoja ultramarinų ląsteles kosminiu greičiu. Sprendimas keistas, bet veiksmingas. Šis dizaino elementas verčia žaidėjus pulti į priešų mases (o jų iš tikrųjų daug), kapoti, laužyti ir žydyti viską kas pakliūna po ranka. Patikėkite, matant Titą, mėsinėjantį priešą dešimčių jo kompanionų apsuptyje primena geriausias kovines scenas iš už Atlanto. Iš kitos gi pusės, tai tėra maskuotė monotoniškiems susidūrimams paslėpti.

Blessed is the mind too small for doubt –

Matyt šituo, pačių sukurtu katekizmu, Relic ir vadovavosi. Bandydami įtikti žaidėjui kanadiečiai sukūrė įdomią 3PS koncepciją dar įdomesniame pasaulyje, bet, deja, to nepakanka. Per pirmą valandą čia galima pamatyti lygiai tiek, kiek per papildomas 7, būtinas įveikti kampaniją. Net prieš metus pasirodę Transformers: War for Cybertron, nusileisdami kiekviename, aukščiau išvardintame punkte, sugebėjo praskaidrinti įprastą 3PS, išlaikyti tinkamą ritmą ir gražiai įsprausti savo visatos kičą. W40K:SM kruvini susidorojimai, gražios dekoracijos ir puiki optimizacija – tai smagu, bet iš tiek turtingo pasaulio tikimąsi ir įmantraus siužeto, ir įdomių personažų, ir šmaikštaus kičo.

Juolab kad studija galinga, savu laiku sugebėję įnešti naujų vėjų į RTS žanrą, Relic galėtų apversti 3PS aukštyn kojomis(imo). Ir nežinia, ar sudėtinga finansinė THQ padėtis, ar noras greitai pasipelnyti privertė išleisti gražų, bet tuščią ir pilką produktą.

 

Komentarai

5 komentarai/-as/-ų
  1. Exciter 2011/09/30 Atsakyti
  2. Xanthus 2011/09/30 Atsakyti
  3. Patarejas 2011/09/30 Atsakyti
  4. wr 2011/10/01 Atsakyti
  5. Kaimynas 2011/10/03 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *