Unit 13 | Palata 13

Jei esi diktatorius, teroristas, prekeivis ginklais, vergvaldys ir negana to gimei Afrikoje ar Vidurio rytuose — būk ramus. Pasaulis pasirūpins tavęs izoliavimu nuo visuomenės, išrašant palatos numeris 13 režimą. Tik šiuo atveju tau nereikės niekur važiuoti, registruotis ir stypsoti eilėse. Ne, ne… Palata 13 pati atvyks ir parūpins amžiną lovos režimą. Tarptautiniai savo amato ekspertai garantuoja!

Nors šiaip aišku aš čia ironizuoju ne laiku ir ne vietoj, nes „Unit 13“ tradiciškai apolitiška, aherojiška ir afanfariška šaudyklė, kurioje stereotipai naudojami tik todėl, kad patogu. Bet ką šiame žaidime galima pakeisti bet kuo ir viskas vis tiek bus gerai, nes ne tame čia esmė.

„Call of Duty“ ant Vitos atrodys gerai.

„Unit 13“ — iš piršto laužtas dalinys, kurį sudaro elitiniai JAV ir Europos spec. pajėgų kariūnai, kolekcionuojantys arabų galvas. Dalinyje šių kariūnų šeši, kiekvienas jų turi ryškų kilmės akcentą, tačiau tai pastebėti sunku, nes siužetas čia nevystomas, dialogų nėra. Iš esmės „Unit 13“ tėra SOCOM dvasioje iškeptas misijų rinkinys, su neblogai integruotais socialiniais mechanizmais, labai dailia grafika, šaunia veiksmo dinamika ir tik iš reikalo integruotomis lietimo funkcijomis. Nes, na… Dabar jau griežtai draudžiama gaminti žaidimus kurių negali liesti.

Panadolis trečiųjų šalių neramiesiems.

Šiaip „Sony“ šaunuoliai, kad tokį žaidimą darė, padarė ir išleidimui parengė būtent dabar. Nežinau ką apie jį rašyčiau po metų ar panašiai, bet šiandien jame telpa viskas ko reikia. Žaidimą sudaro per 30 misijų, kurios dalinamos į keturis tipus, greta jų dar siūlomi atrakinami kontraktai, visaip kaip tik įmanoma integruota leaderboards sistema ir dienos užduotys. Kiekviena misija gali turėti nuo vieno iki kelių tikslų ir apima plataus spektro veiklą nuo sabotažo, įkaitų vadavimo iki taikinių likvidavimo. Kiekviena misija priskiriama tam tikrai kategorijai, kurių smagiausia ir laisviausia — „direct action“. Iš esmės tai eilinė SOCOM tipo misija, kurioje tikslo gali siekti atviru „run and gun“ metodu, ar naudodamas slaptumo techniką, ar ieškodamas alternatyvių praėjimų. Apart tikslo ar taikinio, šiose misijose žaidėjas daugiau negauna jokių nurodymų, tik taktinį žemėlapį ir ginklą. Panašiu principu veikia ir „Elite“ misijos, tik šiuose nėra išsaugojimo taškų ir savaiminės gyvybių regeneracijos.

Pirma misija sukuria klaidingą įspūdį, kad jos visos ilgos. Vienok ji tokia turėjo būti, kad parodyti apšvietimo ir efektų.

Taip pat komplekte turime „covert“ misijų, kurių metu negalima būti aptiktam kamerų, daviklių ar karių. „Deadline“ yra savotiškas „Time Atack“ atitikmuo, kai kiekvienam užduoties etapui skiriamas tik tam tikras laiko tarpas. Suvaržytą pasirinkimo laisvę čia kompensuoja didesnės amunicijos atsargos.

Kiekviena misija reitinguojama taškais, misijos metu jų galima prisirankioti dirbant greitai ir išlaikant „combo“ skaitliuką aukštumoje. Po misijos dar skiriami apdovanojimai už slaptumą, už visų lygyje buvusių niekadėjų likvidavimą ir panašiai. Ši informacija automatiškai išsaugoma ir pateikiama sulyginimui su pasauliniais rodikliais, draugu sąrašu, pagal gyvenamą vietą ar naudojant PS Vita „Near“ funkcijas. Tai ko gero ir bus pagrindinis peržaidžiamumo rodiklis, mat taškų kaupimui įtakos turės tiek geras žemėlapio ir priešų išsidėstymo išmanymas, tiek pasirinkto agento klasė, jo ginkluotė ar pasiektas lygis.

Visi meniu langai valdomi tik lietimu.

Kiekvienas agentas kaupia patirties taškus , o augant lygiui plečiasi tiek jo galimybių ribos, tiek arsenalas. Ginklų ar aksesuarų žaidime nėra daug, bet tikrai pakanka, ypač turint galvoje, kad su savimi į užduotį pasiimam labai nedaug.

Nepaisant to, kad lietimui jautrus ekranas naudojamas iš reikalo, pačiam valdymui priekaištu neturiu. „Unit 13“ buvo smagus nuo pirmos akimirkos, o kiek apsipratus su analoginėmis svirtelėmis ir išvis puikus. Žaidime naudojama taikymosi pagalba veikia „sticky“ principu, tačiau tik spaudžiant mygtuką. Kamerai judant nuo trečio asmens perspektyvos, prie vaizdo „nuo peties“, taikiklis transformuojasi iš taško į kryžiuką, o naudojant „zoom“ funkcija pateikia pirmo asmens vaizdą per taikiklį. Abiem atvejais vaizdas susifokusuoja ir prilimpa prie taikinio, bet tik tada, kai prieš atliekant funkciją buvo nusitaikyta. Kitaip tariant, jei kautynių metu užvedžiau taikymosi taškelį ant kojos, vaizdą artinant, taikiklis prie jos ir prilips. Na tai ne naujiena konsoliniuose žaidimuose, tačiau paprastai šią funkciją išjungiu, o štai žaisdamas su Vita palikau ir labai ja džiaugiuosi. Toks taikymosi metodas vis tiek išlieka pakankamai smagus žaismo prasme ir nesukuria įspūdžio lyg kažkas, kažką darytų už tave.

„Unit 13“ nepasižymi sunaikinamų objektų gausa, bet tai kaip dūžta stiklai užskaitau.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *