Tu liūdėt nebijok…

Pradėti norėčiau nuo išvados iki kurios paprastai ne visi ir paskaito, o tai svarbu. „Anarchy Reigns“ jokiu būdu nėra blogas žaidimas kuriame yra gerų elementų. Ne! Tai (daugiau ar mažiau) geras, bet į didelę bėdą patekęs žaidimas ir aš neketinu slėpti savo liūdesio dėl aplinkybių.

Aišku terminas „aplinka kalta“ Lietuvoj yra nuvalkiotas ir įgavęs visiškai priešingą prasmę, bet dėl visko kas dedasi su „Anarchy Reigns“ būtent ji ir kalta. Komercinį ir žaidybinį fiasko „Anarchy Reigns“ patyrė ne tik dėl kūrėjo klaidų ar klaidingo planavimo, bet ir todėl, kad iki 2012–ųjų pasaulis turėjo labai klaidingą įsivaizdavimą apie „Beat‘em Up“ žanrą. Kitokiame pasaulyje „Anarchy Reigns“ be abejo būtų tapęs metų pradžios hitu (blogiausiu atveju geek‘ų tarpe) .

Tai klasikinis „Beat‘em Up“ žaidimas, varomas „Mad World“ personažų, kurių sąstatą papildo nauji veikėjai ir viešnios statusą turinti Bayonetta. Sukurtas siekiant pakelti peštynes tinkle į naują lygį — „Anarchy Reigns“ yra paremtas klasikiniais „Beat‘em up“ žanro principais, turi sąlyginai paprastą ir todėl labai patrauklią kovos sistemą, milžiniškus interaktyvius lygius ir mechaniškai/vizualiai spalvingą herojų komandą. Greta to siūloma pakankamai ilga kampanija vienam žaidėjui (aišku jos trukmė pakankama, jei užtenka proto nesirinkti „Easy“ režimo, kuriame žaidimas pereina save pats) ir visavertė tinklo kovų emuliacija spardant bot‘us.

Kai viešėdamas parodoje išmėginau „Anarchy Reigns“ aš ne tikėjau, o žinojau, kad jo laukia šviesi ateitis.  Maža to, kad ekrane jis atrodė nesveikai, maža to, kad siūlė 8 žaidėjų batalijas tinkle, jis dar buvo ir pakankamai neprognozuojamas, lengvai išbalansuotas, o vadinasi patrauklus naujokams. Anarchy at it‘s finest, žodžiu! Tai ne tas žaidimas kuriame norėdamas patirti malonumą privalai paromis studijuoti kombinacijas, o žaisdamas mintyse mušti specifinį ritmą kiekvieno personažo judesio sukuriamiems „delay“ efektams. Toli gražu ne (nebent pešamasi 1 prieš 1). „Anarchy Reigns“ atrodė it tyra „Tekken“ noob‘o svajonė — daugiau ar mažiau rimtas žaidimas įspraustas į vaikiško „Smash Bros“ rėmus. Na kaip jam galėjo nepasisekt?

Extra skiltyje yra ir high–rez modelių peržiūros mechanizmai, su valdoma kamera ir padoriu zoom... Čia tam atvejui, jei į akis krito bamba.

Greičiausiai taip pat, kaip ir kitam panašiam, panašiu metu išėjusiam projektui. Kalbu apie „PlayStation All–Stars Battle Royale“. Jei nesat apie šį girdėję, tai panašaus principo „Beat‘em Up“ žaidimas iš „Sony“, pagardintas dešimtimis, jei ne šimtais puikių priedų. Tai turėjo būti karščiausias 2012–ųjų pabaigos „Sony“ žaidimas, nepaisant milijonus kainavusios rinkodaros ir kolosalaus, ašaras iššaukiančio personažų parinkimo (greta Cole MacGrath, Pulkininko Radeko, PaRapp‘os ar Sly Cooper‘io iš Sony, ten kaunasi ir „Bioshock“ tėtušis, Dante (Devil May Cry), Heihachi Mishima (Tekken)), šis žaidimas irgi pliūkštelėjo veidu į purvą. Tai liūdna ir apmaudu, nes pats projektas didingas, o kur dar „Cross–platform“ funkcionalumas ir nemokama PSVita kopija PS3 versijos pirkėjams. Nepaisant visų „Sony“ pastangų ir suprantamai pozityvaus kritikų vertinimo šiam žaidimui prireikė 10 savaičių, kad pasiekti pusės milijono parduotų kopijų ribą (sumuojant abi platformas!). Kaip tokiam projektui tai apgailėtinai mažas skaičius ir jei iš visų pirkėjų minios išskirti tuos, kurie jį nusipirko tik dėl veikėjų… Na mes sužinosime liūdną tiesą — pasauliui nebereikia arkadinio „Beat‘em Up“ žanro be priemaišų. Basta.

Kai industrija netenka žanro aš liūdžiu, net jei tas žanras man visiškai neaktualus. Įvairovė, skirtingos patirtys ir nuotaikos — vienas didžiausių turtų kurį turi tūlas žaidėjas. „Anarchy Reigns“ nesėkmė visų pirma iliustruoja tai, kad žaidėjai plačiąja prasme atsisako ryškaus, greito, azartiško, gašlaus ir gerąja prasme durno žaismo ir tuo pačiu įkala paskutinę vinutę į „Anarchy Reigns“ karstą. Suprantate? Aš kalbu apie žaidimą kuris visoje savo grožybėje atsiskleidžia tik žaidžiant tinkle, kai viename lygyje kaunasi 8 žaidėjai. Jis taip sukurtas — mechanikos, balanso ir net grafikos sprendimai sutelkti siekiant šio tikslo, bet Jūs negalėsite to įvertinti, nes tinkle jo niekas nežaidžia. „Anarchy Reigns“ tapo savo idėjų įkaitu. Norėdami pasiūlyti tai ką siūlo dabar, kūrėjai turėjo atsisakyti kai kurių klasikinių sprendimų (co-op ar 2 žaidėjų batalijos prie vienos konsolės). Iš pradžių man atrodė, kad šie dalykai būtų lengvai integruojami, tačiau kuo daugiau laiko praleidžiu spardydamas botus ar medžiodamas oponentus tinkle, tuo labiau suprantu, kad tai kas puikiai subalansuota „Battle Royale“ formatui, visiškai netinka dviems.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *