Men of War: Assault Squad 2 Apžvalga | Du kartus į tą patį apkasą

Mažas būdamas įsivaizduodavau, kad kada nors bus strateginis žaidimas, kur džipui ir padangą nuleis, ir dar atsitrenkt kur ar nuo šlaito nulėkt galės. „Red Alert 2“ ir „Cossacks“ laikais tai buvo beveik neįsivaizduojama, bet štai vieną dieną ėmė ir nelauktai atėjo „Men of War“. Žaidimas, kuriame tankai be kompleksų važinėjo kiaurai trobeles, kur kiekvienas iš šimto tavo kareivėlių turėjo vardus ir inventoriaus, ir kur džipui galėjo padangą nuleist. Štai dabar, po daugybės versijų ir papildymų, prieš save turime „Men of War: Assault Squad 2“.

Nubėgam į flangą, deginam britus! Liepsnovaidžiai yra puikus ginklas prieš visokius besislapstančius chamus.

Nubėgam į flangą, deginam britus! Liepsnovaidžiai yra puikus ginklas prieš visokius besislapstančius chamus.

Kas naujo šiame žaidime? Vienu metu ir daug kas, ir nelabai kas. Jei seniai nežaidei, tai pastebėsi atnaujintą variklį ar tai, kad daliniai turi nukautų priešininkų skaitliukus. Tankai juos turi nepriklausomai nuo įgulos, tad, taip sakant, įgula miršta, bet tankas ir legenda gyvuoja! Ne tokie akivaizdūs – įvairūs balanso pokyčiai, taip pat pakankamai įspūdingai skambantys daugelio žaidėjų režimo patobulinimai (absoliuti Steam integracija!) ir kitokie monai. Taip, jie gal ir svarbūs, bet štai įsijungei kokią misiją, ir nelabai matai to didelio skirtumo. Na, be to, kad būrių ženkleliai dabar daugiau mažiau atspindi svarbią informaciją apie jų sudėtį (t.y. koks įspūdingiausias ginklas yra jo sudėtyje).

Bet iš esmės tai vis dar „Men of War“, už ką ir dėkojame. Klasikinės „Assault Squad“ misijos yra beveik nepakitę (ypač kai 25 yra tiesiog atnaujintos senosios versijos). Štai tau stačiakampis, tavo žmogeliai pradeda vienam jo gale, o tavo misija – nusigaut į kitą. Pakeliui maišosi trys gynybos linijos, kiekviena sudaryta iš trijų punktų, kuriuos reikia užimti, kad gautum priėjimą prie galingesnių dalinių. Paskutinė linija, aišku, bjauriausia, nes ginama galimai šiek tiek sukčiaujančios artilerijos, kurią saugo dar ir prieštankiniai pabūklai. O kuo mažiau kalbėsime apie tai, kiek vienoje misijoje su japonais sugaišau dėl vieno beveik nesunaikinamo Churchill AVRE (inžinerinis variantas), tuo geriau…

Pypt-pypt! Į frontą vairuoju radijo bangomis valdomą vikšrinę miną!

Pypt-pypt! Į frontą vairuoju radijo bangomis valdomą vikšrinę miną!

Tiesa, šios misijos, kitaip nei naujai atsiradusios sėlinimo, gerai neperteikia žaidimo dvasios, kuri susideda iš maždaug trijų dalių: 1) pavienių herojiškų, tavo valdomų žmogelių veiksmų 2) tiesioginio tankų ir pabūklų valdymo 3) vagysčių mūšio lauke (vienas žaidimo pagalbos skirsnis taip ir pavadintas). Nes tai ir labiausiai vilioja. Pasiimi viena žmogelį iš būrio (šturmo kareivį su raketsvaidžiu ar liepsnosvaidininką), palieki kitus ginti pozicijos nuo fricų/jankių/tomių/maskolių/japaškių, ir judi link priešo linijos šposais užsiimt ir žaidimo variklį prievartaut. Iš esmės tuo pagrįstas yra ir tiesioginis (kaip trečio asmens šaudyklėje) tankų bei pabūklų valdymas. DI gal nesugalvotų taip išnaudoti šaudymo nuotolius ar taikymąsi į netoli taikinio esančius daiktus, bet tu gali. Tau net nusispjaut, kad prieštankiniai sviediniai negali pramušt šarvų, tu sprogstamaisiais užtaisais juos vaišint pradedi (taip aš galiausiai tą AVRE ir pribaigiau)!

Na, o apie vagystes kalbant, tai kiekvienas pavogtas priešo tankas ar pabūklas yra iškvietimo taškų taupymas. Tai taip pat padeda kompensuoti tam tikrus neišvengiamus tavo gimtosios šalies tankų medžio trūkumus – gal jie visi apkalti kartonu ir su juodu šluotkočiu vietoje vamzdžio? Tai štai ir vežies kokią „Matildą“ su nuskeltu bokšteliu, kad už fronto pataisytum. Tiesa, yra viena dirbtinio intelekto problema: niekaip taisančiam žmogeliukui nenurodysi, kad pirma griebtųsi vikšrų. Jei jau taiso bokštelį, tai taiso, o kad sukabinus vikšrus išeitų pabėgt iš apšaudymo zonos, jam nė motais. Kita vertus, daug maloniau dabar pagrobus tanką namo parsivežti.

Vienu šūviu - 25 zuikiai. Dirbtinio intelekto idiotizmas yra didžiausias artileristo karjeros pagalbininkas.

Vienu šūviu – 25 zuikiai. Dirbtinio intelekto idiotizmas yra didžiausias artileristo karjeros pagalbininkas.

O kad jau šiek tiek užgriebėm problemas… Didžiausia, sakyčiau, yra tame, kad dirbtinis intelektas žaidime yra toks bukas, kad, rodos, tuoj judėt nustotų, o „kelio ieškojimas“ irgi ne visada suveikia. Pirmas punktas reiškia tai, kad žaidimą neišvengiamai geriau yra žaisti internete (net ir kooperuojantis su draugu prieš DI smagiau), nes vienintelis iššūkis misijose yra tas, kad priešas dažnai gali iškviesti kietesnius dalinius, nei tu esi pasiryžęs sutikti. Taip jau užprogramavo! Tuo tarpu nesugebėjimas eiti kur reikia yra problema ne tik kampanijos misijose. Viena yra tai, kad iškviesti daliniai neretai mėgsta ir neprieiti tos jiems skirtos vietos (taip paskui ir randi didžiules pėstininkų „iškylas“). Kita yra tai, kad kartais užvirsta medelis ant kelelio, ir jau tada į kitą jo pusę persikelsi nebent tiesiai per priešo bazę varydamas. Liūdina ir kai kurių didelis nenoras lįsti į gerą priedangą. Laimei, žaidimas labai civilizuotai paišo nurodytus takelius, tad gali iš karto matyti, ar tavo herojai nesumanė pasivaikštinėdami būriu Matrosovų tapt.

Bet apibendrinant, „Men of War: Assault Squad 2“ yra geras „Assault Squad“ įpėdinis. Seni gerbėjai (o tokių turėtų būt daug, jei „Assault Squad“, o ne pagrindinis žaidimas tęsinio sulaukė) ras atnaujintą įprastą žaidimą, o naujokams irgi į galvą bus įkaltos visos reikalingos pamokos. Be to, kūrėjai žada remti nemokamu turiniu, o tai šiek tiek geriau, nei pirkti tankų kamufliažą „Company of Heroes 2“.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *