Too Human: Man šiaip sau, kitiem visai ok…

Vat atėjo Kukas ir uždavė provokuojantį klausimą:
— Perėjai Too Human?
— Mhm…
— Nu ir kaip…
— Nu ką žinau… žaidžiamas.
— O tai geresnis už Crackdown?

Čia reiktų pastebėti, kad Kukas dialoguose Crackdown naudoja kaip terminą: „žaidimas kurį turiu ir vien dėl to tris sykius mėginau pradėti jį žaisti. Visus tris sykius nesėkmingai…“ O pavyzdžiui man, Crackdown visai patiko. Į žaidimo pabaigą sakyčiau netgi labai patiko. Bet dabar ne apie jį. Apie Too Human. Šiuo aspektu jis toks pats kaip ir Crackdown. Žaidimas kurį sunku kaip nors vertint, jei pasakymo „Nu žaidžiamas…“ nepakanka. Jį sunku vertint dėl to, kad jame nelabai vykusiai sumaišyti visai geri ir absoliučiai niekam tikę elementai. Tai žaidimas kurio vertinimų skalė įvairiuose apžvalgų agregatoriuose banguoja ir nesuprasi, ar tą bangavimą lemia Microsoft piniginės injekcijos, ar apžvalgininko skonis. Nes būtent apžvalgininko skonis ir požiūris į tam tikrus, gal ne visai reikšmingus dalykus, gali tapti lemiamu faktorium šio žaidimo vertinime. Kiek galėjau objektyviai Too Human aprašiau portale games.lt, tad čia pateiksiu tik keletą asmeninių pastebėjimų.  Kitais žodžiais tariant, priežasčių, dėl kurių negaliu rekomenduoti Too Human pažįstamam žmogui ir dėl kurių greičiausiai antrą kartą nežaisiu jo pats.

Too Human tituluojamas vienu brangiausių visų laikų žaidimu. Jei tikėsime geimerio pateiktu dešimtuku, žaidimas kainavo per 80mln. JAV doleriu ir užima garbingą trečią vietą. Visi (net ir tie kam žaidimas labai patiko) sutiks, kad žaidžiant Too Human, atsakymo į klausimą kur buvo padėti 80 mln. baksų rasti neįmanoma. Atsakymas slypi žaidimo istorijoje, kuri prasidėjo dar 1999-aisiais metais. Tuomet Too Human buvo pristatytas kaip PlayStation (One) eksklusyvas. Vėliau žaidimo kūrėjai Silicon Knights berods turėjo deal‘ą su Nintendo, dėl to žaidimo kūrimo procesas, iš pradžių trumpam, o vėliau ir ilgesniam laikui buvo sustabdytas. Tai lėmė ir trečių šalių projektai su kuriais dirbo Silicon Knights. Jau 2005-aisiais Too Human vėl pasirodė naujienų antraštėse, šį kartą jau kartu su Microsoft. Buvo paskelbta, kad Microsoft ir Silicon Knights sukirto sandėrį išskirtinai X360 konsolei skirto trilogijos išleidimui. Too Human — pirmoji šios trilogijos dalis. Žaidimas buvo kuriamas naudojant Unreal Engine 3 varikliuką, bet dienos šviesą jis išvydo varomas jau nuosavu, studijos viduje parašytu varikliu. Nors stebint žaidimą iš šalies tuo sunku patikėti. Taigi… Turint tokią istoriją, teiginys, kad žaidimas kainavo 80mln. atrodo visiškai normaliai. Į šią sumą įeina 10 metų studijų darbuotų algos ir pačios studijos išlaikymas,  PR išlaidos patirtos kiekvieno žaidimo anonso metu, „middleware“ kurio „niekam nenaudojo“ nuoma ir savo varikliuko parašymas, kurio kažkam parduoti, greičiausiai irgi nepavyks. Įvertinus visa tai, sakyčiau, kad… Nu dar palyginus pigiai prasisuko :). O ir puikų marketinginį šūkį gavo. Brangiausiai kūrėjams kainavęs žaidimas X360 istorijoje. O kam ten rūpi iš kur tas brangumas…

Žaidimo išvaizda ir buvo pirmas dalykas kuris mane nuolat ėdė. Problemas galima skirstyti į kategorijas:

• Lygių dizainas. Konkrečiai lygių planavimas. Tragiškas. Žaidime turim du lygių tipus. Futuristinis, sunkus ir tamsus pasaulis, kuris žaidime atstoja realų pasaulį ir kuriame vyksta visas kovinis veiksmas. Jame visi lygiai tiesūs. Jokių posūkių, nusukimų ar klystkelių. Varai kaip autobanu, visą laiką tiesiai ir pjauni minias priešų. Tiesą sakant, net ir varant autobanu aplinkos įvairesnės. Žaidime yra ant pirštų suskaičiuojamas kiekis slaptų nusukimų prie paslėptų lobių arba į arenas. Kitas lygių tipas tai kibererdvė. Na tai tokia uolėta vietovė,  ten auga pušelės, yra pievų ir vandens telkinių. Viskas joje gal ir būtų gražu  jei ne tokia niuansai kaip nematomos sienos. Pavyzdžiui eini pieva ir bac įsiremi į kažkokią nematomą kliūtį. Heh… 1995-aisiais tokie dalykai žaidimuose buvo norma, bet per pastaruosius 5-8 metus, nieko panašaus neesu matęs. Bent jau vertinant žaidimus kurių sukūrimas kainavo nors kažkiek milijonų. Galų gale tas pats KUF, kuriame tokių vietų buvo pilna, talentingai maskavo jas nuvirtusiais medžiais, uolomis ir panašiai. Suprask, tai ne nematoma siena, paprasčiausiai tu nemoki perlipti per krūvą nuolaužų. Too Human šioje vietoje nesicackina. Yra nematoma siena ir viskas.  Viso gero.

• Art. Meninė žaidimo pusė. Na negaliu teigti, kad ji prasta. Tai skonio reikalas. Bet kaip minėjau, rašau asmeninę nuomonę. Tai štai, mano asmenine nuomone Too Human dailininkai pieštukus valdo ne prasčiau nei aš tai dariau aštuntoje klasėje. Mes paišėme tokius pat keistų veidų žmones, milžiniškus, neproporcingus tankus ir lėktuvus. Ir kosminius laivus. Tik mes tai darėm nespalvotai. Mano skoniui žaidimas paprasčiausiai pasirodė negražus. Tą negražumo pojūtį labai smarkiai sustiprino personažų klonavimas ir absoliutus lip sync nebuvimas. Kai personažai kalba, susidaro įspūdis, kad rodo Albiną iš Radio Šou. Nu daug kam tai nė motais, o mane tai paprasčiausiai siutina. Panašu kad mocap procedūrų kuriant video intarpus irgi niekas nedarė, nors modelių animacija labai bendro vaizdo nedarko. Mano nuomone, žaidimas kuris taikosi į AAA kategoriją, šiais laikais privalo turėti padorią lupų sinchronizaciją ir nepriekaištingas animacijos schemas. Aišku jei žaidimo žanro ypatumai tai leidžia.

• NeDraugiškumas. Žaidimas visiškai nedraugiškas. Trūksta įvado į tai kas kaip ir prie ko. Jei nori išsiaiškinti pagrindus, turi eiti ieškoti ir skaityti kažkelinto lygio submeniu, ir net šiuo atveju turi žinoti ko ieškoti. Na man to neprireikė, per pusvalandžiuką viską išsiaiškinau bandydamas, bet man tai ne pirmas žaidimas. Ir ne 101. Normalų, eilinį žaidimų mėgėją kuris su konsole praleidžia valandą kitą per savaitę, toks žaidimo pateikimas, gali įvaryti depresiją.

• Perdėtas draugiškumas. Antra vertus, žaidėjas nėra baudžiamas už tai kad nemoka ir nenori mokytis žaisti. Valdymo schema leidžia net ir neturinčiam įgūdžių žaidėjui nugalėti ordas priešų. Klausimas lieka tik kiek laiko jam prireiks. Žuvęs žaidėjas atgaivinamas per kelis žingsnius nuo įvykio vietos. Tiesa kas kartą mirus šiek tiek sugenda turimas inventorius. Net ir tuo atveju jei žaidėjas miršta tiek, kad tas inventorius subyrėtų į smulkias dalis, rasti naują inventorių nėra sunku. Tiksliau paprasta kaip du pirštus apsisiot.

• Gameplay. Bash/inventory/bash/inventory/inventory/bash/inventory/wonder/wonder/wonder/inventory. Lygiai tris užsiėmimo rūšys. Arba bandai susiorientuoti kibererdvėj, kas joje lankantis sakykim 3 sykį nėra taip paprasta. Arba daužai monstrus autobane. Viskas. Dar būtų nieko, jei kistų aplinkos. Na kaip buvo Diablo II, kurio eiga sakykim nelabai skyrėsi nuo to ką siūlo Too Human. Be šalia puikaus lygių dizaino, įvairialypės mechanikos Diablo II turėjo ir pasakiškai dailius, įvairius lygius. Too Human, skiriasi tik lygių pavadinimai. Išvaizda daugiau mažiau identiška, nepaisant šiokių tokių pasikeitimų spalviniuose sprendimuose. Inventoriuje taip pat teks praleisti nemažai laiko. Grobio kiekis žaidime milžiniškas, tad norint visada būti geriausios formos, tenka nuolat lankytis ir tikrinti kas naujo kurpinėj. Visa ta procedūra patogi, bet ne ypač ergonomišką, be to šiek tiek stabdo. Žodžiu ilgainiui spjoviau aš į tai. Pasigaminau pusę kažkokio legendinio rinkinio, ir jo man užteko iki žaidimo galo.
Dar erzina bosų kovos, tradiciškai gerokai paprastesnės nei standartinės kovos su lygyje sutiktais monstrais.

• Trilogija? Ok… Trilogija. Sutinku. Istorijos kurią parašei trilogijai į vieną žaidimą nesudėsi. Jei planas kurti tris žaidimus, vadinasi reik kažkaip viską paskirstyt. Tačiau tai nereiškia, kad žaidimas gali baigtis nė iš šio nė iš to. Daugeliu atveju… Too Human tai nė motais. Sugalvojo nukirsti tam tikroj vietoj ir nukirto. Aišku… Kablys sužaisti antrą dalį dėl to gal ir didesnis, nes labai jau smalsu pasidarė kas bus. Bet šiaip pasijutau išdurtas. Nėr to jausmo kad nusipirkai pirmą trilogijos dalį. Užtat yra jausmas, kad nusipirkai trečdalį žaidimo, už pilno žaidimo kainą.

Tamsus miškas žodžiu. Bet… Kažkodėl žaidimą perėjau. Parašiau apžvalgą ir dar pusę velnio įvertinimą jai. Kodėl?

• Siužetinė linija. Labai intriguojanti. Pats istorijos pasakojimas gal vietomis ir šlubčioja, bet žinant, kad Too Human kuriamas kaip trilogija, galima daryti prielaidą, kad kai kurie minčių šuoliai ar nutylėjimai yra saugikliai, saugantys žaidėją nuo ateityje numatytų staigių posūkių. Vis dėl to žavi pats siužetinis fonas, kur susilieja tolima ateitis, kibernetinė erdvė, karas prieš mašinas ir senoji šiauriečių mitologija. Visai įdomiai atrodo pokylių menė, kur nano implantų pripumpuoti kariai, vadinantys save dievais, plempia vyną ir pasakojasi apie savo žygdarbius. Tiesiog kažkas tokio, ko nepamatai kiekvieną dieną. Nors tokių akimirkų žaidime tikrai nėra daug.

• Kovos mechanika. Įdomus sprendimas sumaišyti tradicinio slasher žanro mechanika su rytietiškų analogų motyvais ir gal net nueiti šiek tiek toliau. Žaidimas iš esmės valdomas dviem analoginėm svirtelėm, kur kairioji atsako už judėjimą, dešinioji už atakos kryptį. Staigiai keičiant atakos krypti ar paprasčiausiai stack‘inant atakas vieną ant kitos sukuriami paprastutės, bet efektyvios kombinacijos. Kiti mygtukai valdo „Paspausk ir pamiršk“ tipo pagalbines ar super atakas. Valdymą lengva perprasti, o kovinis iššūkis paremtas monstrų pažinimu. Kai išsiaiškini kaip žudyti vieną ar kitą monstrų tipą, žaidimas nebesukelia jokių rūpesčių. Vien todėl pirmą kartą pereiti žaidimą buvo pakankamai įdomu. Tačiau žaidžiant antrą syki, jau žinosiu kaip kurį monstrą mušti, neabejoju, kad tai bus monotoniškas užsiėmimas. Todėl jei žaisiu antrą kartą, tai tik multiplayer.

• Jokio pasirinkimo. Pagrindinė priežastis dėl kurios Too Human nemečiau tol, kol neišvydau titrų. Vakarietiškų slasher‘ių industrijoj apskritai yra mažai, jau nekalbant apie tai, kad konsolėms jų faktiškai negamina. Jei pagamina jie turi per daug JRPG ar veiksmo žaidimo priemaišų. Too Human iš esmės yra grobiu paremtas žaidimas, tad jame atsiveria nemažos personažo tobulinimo galimybės ir tai daroma keičiant ginkluotę ir šarvus. Man paprasčiausiai jau senai norėjosi kažko panašaus į Too Human. Faktas tas, kad jei būtų iš ko rinktis, greičiausiai jo nė nemėginčiau, bet rinktis nelabai yra iš ko…

Komentarai

7 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2008/10/03 Atsakyti
  2. Foxiz 2008/10/03 Atsakyti
  3. Originalas 2008/10/03 Atsakyti
  4. Kukas 2008/10/04 Atsakyti
  5. ZZ1 2008/10/04 Atsakyti
  6. Kukas 2008/10/04 Atsakyti
  7. artojelis 2008/10/06 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *