Toki Tori 2 — Tau nereikia žodžių…

Toki Tori 2 — smagus, spalvingas ir gan sudėtingas galvosūkių žaidimas apie narsųjį viščiuką, kuris…

Pala, pala… Iš tiesų viščiuko narsa tėra prielaida, kurią nori nenori padarai žiūrėdamas į kūrėjo portretą.

O ir kaip aš galiu žinoti ar viščiukas narsus? Toki Tori 2 yra labai savotiškas ir išskirtinis žaidimas, šlovinantis pažinimo džiaugsmą. Kažkuria prasme net džiaugiuosi, kad „Two Tribes“ šiai galvų laužyklai pasirinko paprastą, vaikišką ir nepretenzingą vizualinį stilių, nes tokiu būdu išvengia visų įmanomų palyginimų su „Journey“. Iš tiesų, šiuos du žaidimus sieja vienas ryškus bruožas — pasakojimas per žaismą. Tai žaidimas kuriame nėra mokomųjų misijų, aiškinamųjų ar siužetinių tekstų — nieko. Žaidimas ir žaidėjas bendrauja išskirtinai per žaismą, o kur tai neįmanoma, kūrėjai naudoja piktogramas. Unikalų išskirtinumą Toki Tori 2, savo ruožtu suteikia sudėtingumo lygis. Jei „Journey“ žaismas buvo sutelktas į nuoseklią ir švelnią tėkmę, emocijų ir siužeto perteikimą, tai „Toki Toki“ daro tą patį, tik su didesniu dėmesiu į pasaulio pažinimą, galvosūkių paiešką, sprendimą ir atradimo džiaugsmą.

Pasaulis po viščiuko (ar ančiuko?!) kojom.

Istorija paprasta — mistinės tamsios jėgos niokoja viščiuko pasaulį, tad jis leidžiasi į kelionę, kurios metu mėgins suprasti tamsiųjų jėgų kilmę ir jas sudoroti. Na bent jau taip jo istoriją supratau aš. Veiksmas vyksta atvirame, natūralios žaismo eigos nevaržomame pasaulyje. Kūrėjai neprimeta nei krypties, nei tempo. Imi viščiuką ir žaidi. Jis moka treptelt uodegėle ir čiulbėti daineles. Taigi, be vaikščiojimui naudojamos analoginės svirtelės, turime dar du veiksmo mygtukus ir tai viskas.

Viščiukas nėra kovingas, tad jo uodegėlės atakos yra labiau atgrasomoji priemonė nei ataka. Dainelės atlieka priešingą funkciją — suvilioja jas girdinčius gyvius. Visa kita bandymų, atradimų, pykčio ir džiaugsmo sekos. Visi žaidimo galvosūkiai yra sprendžiami manipuliuojant kitais žaidimo personažais ar pasaulio objektais. Įdomu tai, kad galvosūkių sudėtingumo lygis kyla ypač nuosekliai, kūrėjai naujas mechanikas įveda labai švelniai ir apgalvotai, o labiausiai stogą rauna tai, kad naujuose sprendimuose tebenaudojamos tos pačios galimybės. Būtent tai ir apibrėžia pasaulio atvirumą. Viską, ką žaidėjas žinos, galės ir mokėti padaryti žaidimui baigiantis, jis gali padaryti ir jo pradžioje, tik nežino kaip. Todėl ir sakau, kad pažinimo džiaugsmas yra ryškiausias žaismo akcentas.

Naujų dainelių išmoko štai tokie balti paukštukai. Būkite atidūs.

Pavyzdžiui. Tik pradėję žaisti netruksite suprasti, kad viščiuko treptelėjimas numeta įvairiausius ropliukus nuo sienų, o švilptelėjimas suvilioja visus jį girdinčius gyvius. Tą pat akimirką pastebėsite ir tai, kad jūsų švilpimo suvilioti gyviai suryjo vienas kitą ir dėl to įgavo naujų savybių. Pavyzdžiui varlė gali išraugėti mūsų viščiuką skraidinantį burbulą. Esmė tame, kad tomis aplinkybėmis jūs ko gero neatkreipsite dėmesio į tai, kad sotūs gyviai praranda mobilumą. Tai, kad soti varlė nešokinėja — akivaizdu, bet retas kuris iš karto puls vertinti šią informaciją kaip potencialų įrankį galvosūkio sprendimui. Todėl ilgainiui tikėkitės lygio, kur būtent varlės (ne)mobilumas slypi užduoties sprendimo šerdyje. Išsprendę minėtą užduotį veikiausiai pliaukštelėsite sau delnų per kaktą, nes suprasite — pakeliui buvo krūva galvosūkių, atveriančių kelius į dar neaplankytas vietas, bet jūs juos ignoravote, nes jų nematėte. Ta prasme „Toki Tori 2“ galvosūkiai yra pastebimi 2 būdais. Pirmasis įprastas — blokuotas kelias. Jei staiga patenkame į akligatvį, natūraliai imame ieškoti sprendimo būdų, kad pašalinti kliūtis ir judėti toliau. Tai priverčia įdėmiau apsidairyti po aplinkas ir atrasti naujas užduočių sprendimo mechanikas. Antrasis būdas pastebėti galvosūkį — žinoti jo sprendimą. Jei prieš valandą sočią varlę, kurios atrajotas burbulas niekur neskraidina laikėme tiesiog atsitiktinai čia esančiu gyviu, tai dabar mes jau suvokiame, kad ne burbule esmė. Varlei tapus mobilia, sekame jos kelionę ir atrandame naujus kelius, vedančius į slaptas vietas.

Greta galvosūkių su padarėliais, netrūksta ir fizinių interakcijų ar žaismo su šviesa.

Tame ir slypi visas Toki Tori 2 grožis. Pirmą žaidimo valandą neišvengiamai užstrigę ir sutrikę — antrąją mėgausimės žaismu stebėdamiesi kaip intuityviai įveikiame vis painesnes kliūtis. Toks kūrėjų sprendimas radikaliai prieštarauja modernaus žaidimų dizaino dogmoms, tačiau tie kurie nutars priimti mestą iššūkį netruks suprasti, kad atradimo džiaugsmas ir savarankiškai įgytų žinių naudojimas yra vienas tų elementų, kuris įprasmina žaidimų egzistavimą apskritai. Toki Tori 2 ilgainiui išties tampa intuityvus, o solidus balansas ir kruopščiai apgalvoti galvosūkiai beveik visiškai eliminuoja „atsitiktinius“ ar „absurdiškus“ sprendimus. Visai tikėtina, kad vieną ar kitą kliūtį įveiksime netyčia, tą akimirką sprendimas pasirodys absurdiškas, bet jau po minutės tas mintis vysime šalin, nes ta pati mechanika veiks visur ir visada.

Vienintelė išimtis — paukštuko dainelės. Toki Tori gali čiulbėti ilgomis ar trumpomis natomis (priklauso nuo to kiek ilgai laikai įspaudęs mygtuką), o iš tų natų gali būti sukurtos kelios melodijos. Šios melodijos sudarytos iš 4 natų ir jų dėka mes galime perkrauti paskutinį „checkpoint“, aktyvuoti foto aparatą, gauti šiokių tokių užuominų. Anksčiau ar vėliau, šias melodijas atskleis aplinka, bet jas galima ir tiesiog atspėti pačioje pradžioje. Vėlgi… Situacija kaip ir su galvosūkiais. Belieka tik pasikartoti, kad nors žaismo eigoje, užuominų dėka atskleidžiamos naujos galimybės, viską ką galite padaryti įveikę žaidimą, galite daryti ir pačioje jo pradžioje.

Toki Tori ne kovotojas. Bet koks kontaktas su pavojumi reiškia žaidimo perkrovimą, tad priešus neutralizuojame apsukrumu.

Pabaigoje vis tik norisi išreikšti šiokių tokių dvejonių dėl bendros harmonijos. Kaip jau supratote Toki Tori 2 yra labai harmoningas žaidimas. Kiekvienas pasaulio elementas svarbus ir nors audiovizualine prasme jis niekuo neišskirtinis, tai kad visi garso, vaizdo ir žaismo elementai jame puikiai dera, sukuria ypač jaukią atmosferą. Tai irgi žaismo dalis, nes nekaltas, švelnus, raminančius garsus skleidžiantis žaidimas padeda susiturėti ir neniršti kas kartą, kai kažkas neišeina. Pasaulio ir žaismo atvirumas kurį taip giriu yra ir jo peilis, nes kažkur užstrigus, kartais ima atrodyti, kad sprendimas slypi kitame lygyje, būna sugaišti pusvalandį tiesiog vaikštinėdamas pirmyn atgal, kol galvon šauna naujas sprendimo būdas. Tai, kad visos žaidimo aplinkos savo kokybiniu lygiu sunkiai pranoksta „Baby Channel“ filmukus, tokiomis akimirkomis išeina tik į naudą. Juk pernelyg meniškas ir dailus žaidimas erzintų, nes aš norėčiau judėti pirmyn, atrasti kažką nauja. Ypač detalizuotos aplinkos blaškytų, papildomi objektai klaidintų, nes manytume, kad jie sprendimo dalis. Dabartinis variantas iš ties tobulas, padedantis susitelkti tik ties tuo, kas išties svarbu — galvosūkiai ir pažinimo džiaugsmas.

Vanduo pavojingas sveikatai, tačiau tuo pat metu ir galvosūkių sprendimo dalis. Jei ančiuko (ar viščiuko?) plunksnelės šlapios, jam einan žole, ji auga.

Tačiau šioje vietoje nejučia pagalvoji ir apie tai, kad dalis auditorijos, kurią sužavės pavadinimas ir paveikslėliai, pasijus apgauta. Mano vaikučiams Toki-Tori 2 sukūrė ypač stiprų pirmą įspūdį, bet atsibodo labai greitai. Žaidimas jiems, kol kas per sudėtingas. Vertinant vizualią, atmosferos ir valdymo pusę, tai žaidimas kurį jie turėtų ir galėtų žaisti vieni, bet realiai, be suaugusių priežiūros jie tik ir ieškos būdų kaip grįžti prie „Rayman Legends“ demo. Šioje vietoje verta prisiminti, kad pasirodžius „Nintendo Wii“ žaidėjų kontingentas pasipildė labai specifinių būriu, tad nekalta ir paprasta Toki Tori 2 išvaizda gali suklaidinti šeimas, ieškančias kažko savo mažiesiems. Ypač turint galvoje tai, kad šiai dienai „WiiU“ žaidimų pasirinkimas nėra platus.

Kaip ten bebūtų… Jei „Two Tribes“ bus užverti piktais laiškais reikalaujančiais peržiūrėti savo požiūrį į žaidimų dizainą ir pagalbą žaidėjams, aš tikiuosi, kad jiems, kaip ir jų viščiukui užteks narsos tiesiog krestelėti uodegėle ir tęsti savo kelionę geresnio žaismo link.

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. MekDrop 2013/04/08 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *