Warning: "continue" targeting switch is equivalent to "break". Did you mean to use "continue 2"? in /home/gameon/domains/zaismodnr.lt/public_html/wp-content/plugins/seo-ultimate/modules/class.su-module.php on line 1195
Tipo jau sutaupiau 21,60litų. (Rašau, kad kažkur nukreipti mintis. Part 1) | ŽaismoDNR.lt

Tipo jau sutaupiau 21,60litų. (Rašau, kad kažkur nukreipti mintis. Part 1)

Vėl smarkiai nugrimzdau į apmastymus, ką šiandien pakeistų viena cigaretė. Juokinga, kad galvoj turiu gal 100 argumentų, kuriais galiu sau įrodyt, kad jei dabar vieną surukyčiau, tai nieko baisaus metimo procesui nenutiktų. Greičiausiai nieko ir nenutiktų. Kaip nenutiko visus anuos 150 kartų kai aš mečiau rūkyt :). Žodžiu kažkada šiandien sueis 48 valandos nuo paskutinės surūkymo (kažkada tarp 14:00-16:00 pirmadienį). Labai juokinga! Nes jaučiuosi taip lyg būčiau nerūkęs kokias 480 valandų.

Iš visų metodų kuriuos ant savęs išbandžiau, šį kartą pasirinktas yra pats efektyviausias. Kol kas. Visada žinojau, kad šis bus efektyviausias. Smagu, kad bent jau man, mano paties teorijos galioja. Kad ir vos 48 valandas. Dabar rašau bele ką, nes nebegaliu nieko daugiau daryt. Žiauriai jaučiuosi išsiblaškęs ir pasimetęs. Negaliu susikaupti darbui, gerai, kad šien jo nedaug. Tai apie tą metodą…

Mesti nutariau be jokių nesąmonių, kurias paprastai pasirenka metantys žmonės (aš irgi). Lažybos, metimas kartu su kažkuo, knygučių skaitymas, mažinimas, lipdukai ant venų, kramtuškės.

Metimas dėl lažybų (tokius turėjau 2 turbūt) man visada išsivystydavo į žaidimą „kaip iškrušti kitą pusę“. Abu sykius fail‘inau, nes pagavo rūkantį. Bet abu sykius gaudė ilgai ir tas gaudymas/nesugebėjimas pagauti man teikė super daug malonumo. Tikrai nice šnipų žaidimai buvo. Tai ką pralošiau tose lažybose atsipirko su kaupu.

Metimas su kažkuo. Irgi ne sykį bandyta. Pasiteisintų jei mesčiau su kažkuo, kas fanatiškai nusiteikęs prieš rūkymą. Gal tada kas išeitų. Paskutinį syki su Kuku metėm abu to nelabai norėdami. Kas gaunasi? Daroma prielaida, kad metant kartu bus lengviau. Ir iš tiesų. Lengviau. Nes kas kartą kai paslysti ir užsirūkai, ta antroji pusė tau paantrina. Ir net jei vienas paslystum kartą paroj, antrą kartą jau slysti iš solidarumo. Nes jei pats paslydai, tai ir tavo kolega turi tokią teisę. Žodžiu, mums kartu mesti rūkyti buvo išties lengva, nes vis padėdavom vienas kitam parūkyti. Reikalui esant vienas kitą pateisindavom. Manau gerai, kad dabar mečiau nesitaręs. Kukas sako vien dėl to mažiau rūko.

Metimas mažinant. Kad būtų lengviau. Nesąmonė. Bent jau man. Kiekvienas mažinimas, per pirmą vakarojimą su alum virsdavo netikėtu ir nekontroliuojamu didinimu, kuris baigdavosi nuolatinio surūkomo kiekio padidėjimu. Matyt organizmas mėgindavo atsigriebt. Taip dar rudenį su Kuku rūkydavom du tris sykius per dieną, o dabar prieš mesdamas aš pirkdavau pakelį kas dieną (išskyrus savaitgalius). Nope. Mažinimu netikiu. Juo gali patikėti tik tie kas pleistrus pardavinėja. Pleistras pats savaime gali būti kaip placebo efektas verčiantis tikėti, kad tu jau sumažinai. Labai patogu. Vienam žmogui ir tabaką, ir pleistrą parduodi, ir dar jis laimingas nes galvoja, kad sėkmingai meta. Iš patirties galiu pasakyti, kad mažinimas, tai priemonė nemesti rūkyti. Labai paranki tais momentais kai jau pradedi suvokti, kad mesti reiktų, bet nenori. Pavyzdžiui iš principo. Aš iki šiol iš principo nenorėjau mest. Ir nemesdavau. Nu ir kol kas dar sunku pasakyt ar mečiau :). 48 valandos. Fignia…

Pleistrai, kramtuškės ir išgarsėjusios magiškos knygos. Sako padeda. Nežinau nebandžiau. Ne man tai. Dėl paprastos priežasties. Rūkau su didesnėm ar mažesnėm pertraukom daugiau nei 10 metų. Buvo laikas kai rūkiau tik cigariles ir pypkę. Bet šiaip mano dienos vidurkis būdavo pakelis paroj. Tai nėra uber daug, bet ir ne mažai. Žodžiu metimo procedūra mane šiek tiek laužo. O gal ir ne šiek tiek. Sunku suprast, nes daug kas vyksta kažkur už kadro ir aš nelabai suvokiu ką darau ieškodamas rūkyt pavyzdžiui tarp žurnalų puslapių. Mano kambaryje jau neliko kertelės kur nebūčiau ieškojęs. Ieškau nes žinau, kad yra šansų kažką rasti. Gal pasimetusią cigaretę, gal cigarilę ar cigarą, kurių niekaip neprisimenu ar parsivežiau iš Pedro ar ne. Ieškau ir žvengiu iš savęs, nes realiai ieškoti pradedu kažkokioje pasąmoninėje būsenoje, o paskui kai susivokiu biški graudu. Nes tenka pripažinti, kad mane laužo. Ir laužo gan rimtai. Ir po viso to. Jei iškentėsiu. Kažkas paklaus kaip man pavyko mesti? Ką naudojau? Aš noriu sakyti, kad nieko. Nenoriu, kad kai šitos lomkės, oro trūkumas, nuotaikų kaita, totalus negebėjimas susikaupti ir liūdesys dings, kažkas galvotų, kad čia ne aš iškentėjau, o stebuklingas pleistras padėjo. Šiaip šita mintis, kol kas yra stipriausias viso proceso variklis. Susitvarkyti pačiam. Tiesą sakant visai tikiu, kad šį sykį pavyks.

O šiaip tai įdomu. Pastarąsias dvi paras išties praleidau daugiausiai laiko skirdamas apmastymams apie tai, kad jei dabar parūkyčiau nieko baisaus nenutiks. Prieš mesdamas ketinau pakentėti 2-3 dienas be cigarečių ir tada sykis nuo sykio palepinti save pakaitalais (pypkė, cigaras, kaljanas). Dabar, žiūrėdamas į tai kas su manim daros iš šalies, nusprendžiau to nedaryt. Bent jau artimiausius 2-3 mėnesius.

Šiandien internete paskaičiau kas dedasi su žmogum metusiu rūkyti. Absoliuti dauguma šaltinių rašo tokias optimistinį bullshit‘ą. Jie tikrai niekada nemetė rūkyti patys. Todėl jų tekstai iš esmės skatina užsirūkyti o ne atvirkščiai. Va:

• Po 20 minučių jūsų kraujo spaudimas nukris, pulsas sulėtės, pakils rankų ir kojų temperatūra.

Nepaisant to, kad šis sakinys man nieko nesako, kiekvienas rūkantis žino koks tai jausmas. Tai jausmas, kad laikas planuoti sekantį parūkymą ir tiek. Šiaip, jame (jausme tame) nieko nemalonaus. Net sakyčiau atvirkščiai.

• Po 8 valandų anglies monoksido lygis jūsų kraujyje sumažės iki normalaus. Atitinkamai iki normalaus padidės ir deguonies lygis kraujyje.

Nerūkančiam gal ir atrodo, kad čia labai optimistiška žinia ir pirmi geri metimo rezultatai, bet realiai tai fignia. Spaudimo  susitvarkymas ir deguonies lygio kraujyje augimas sukelia tai, kas man vyksta antra diena. Lengvas, bet nuolatinis galvos svaigimas. Todėl žiauriai sunku dirbti, nes darbe per mažai pokyčiu, vadinas aš per dažnai užsistumiu. Kadangi darbas sėdimas, tai šiek tiek aptirpsta galūnės. Kol kas praktikuoju paprasčiausią metodą, vietoj parūkymų nueinu stiklinės vandens.

• Po 24 valandų, sumažėja tikimybė, kad tave ištiks širdies infarktas.

Shit. Čia jau kietai. Bet tik tuo atveju, jei jau turėjai realią ir apčiuopiamą to infarkto grėsmę. Nežinau. Po 24 valandų man buvo atvirkštinė savijauta. Visų pirma dėl to, kad realiai mano supratimu tai yra ta riba kai organizmas supranta, kad su nikotinu jam buvo pakišta kiaulė. Pirmos lomkės man prasidėjo būtent vakar po pietų. Šiandien iki piet jos pasiekė kosminį lygį, jau vos ne su ašarom akyse prašiau Kuko eiti kur nors, nes sėdėt darbo vietoj buvo neįmanoma. Radau kažkur internete ir tokį faktą, kad maždaug po tiek laiko žmogaus smegenis pradeda pasiekti didesnis kraujo ir deguonies kiekis. Tai lemia smegenų pasimetimą, kuris lemia išsiblaškymą ir sunku gebėjimą susikaupti. Realiai tai susikaupti ties 1 užduotimi nėra sunku. Todėl pa
vyzdžiui žaidimai vakare, namie nuveja daugelį minčių apie parūkymus. Sunku yra greitai persiorientuoti. Tarkim baigus vieną darbą iš karto imtis kito. Tikrai yra toks keistas pasimetimo jausmas. Kažkur skaičiau, kad tai gali trukti kelias savaites.

• Po 48 valandų ima atauginėti nervų galiukai, pagerėja uoslės ir skonio pojūčiai.

Uoslės pagerėjimą pajutau šiandien ryte, kai vos neapsivėmiau įėjęs į garažą iš kurio ką tik išvažiavo kaimynas. Dar užvakar manau galėjau ramiai sau jame sėdėt, net jei išvažiuoti sugalvotų visi 20+ automobilių. Kas dėl skonio tai velnias žino. Manau kur kas labiau jų pagerėjimą lėmė tai, kad jau kuris laikas valgom daugiau naminio maisto ir jo gamyboje vengiam skonio stipriklių turinčių produktų. Niekas taip nesuvelia skonio receptorių kaip tie stiprikliai. Manau jie rūkymo daroma žalą kompensuodavo su kaupu.

Taip pat pavyko išsiaiškint, kad panašiai tokiu pat metu, organizmas nusprendžia, kad galima pabandyti mėginti valytis ir ima grūsti nikotino ir dervų sankaupas lauk. Todėl nors ir nerūkai, trūksta oro (šiandien ypač man jo trūksta). Gali kilti kosulys, sloga (kol kas nieko panašaus). Plaučiai netelpa kūne (irgi labai jaučias. Įkyrus dalykas justi savo plaučius. Assuminant tai, kad paprastai jų nejauti). Taip pat panašiai tokiu metu žmogų ima persekioti galvos skausmai (man gan retai, bet ypač į vakarą pasitaiko. Kadangi nemečiau kavos, tai manau, ji šiek tiek kompensuoja su spaudimu susijusias bėdas).

Tai štai. Mėginant goglint ar vartant kokius sveikatos žurnalus, paprastai kažkodėl būna nurodyta tik teigiami pokyčiai. Gal todėl ir sunku mesti rūkyti? Žmogus lauki energijos antplūdžio ir apčiuopiamo infarkto rizikos sumažėjimo o gauni tai ką vardinau aš. Malonumas mesti virsta kančia ir tada natūraliai užsirūkai. Nes tą pat akimirką visi nemalonumai baigiasi. Sakyčiau kaip tik, žmonėms metantiems rūkyti reiktų sakyti, kad jų nelaukia nieko gero. Jei jau jie meta, tai rezultatas kurį jie nori pasiekti ar metimo priežastys,  jiems aiškios ir be išorinės pagalbos. Whatever. Tuo pasidomėjau tik šiandien ir labai prabėgtomis. Pirmi 5 google hit‘ai nedavė jokios naudingos info, gal kiti 5 ir duoda tingėjau žiūrėt ;).

Dar yra toks dalykas kaip liūdesys. Va su juo tai sunkiausia kovoti.  Supratau, kad pasiilgau pokalbių prie parūkymo pertraukėlių metu. Kadangi aprūkydavau kiekvieną kavą, maistą, šuns vedžiojimą, ar nuotaikos pakitimus. Dabar kai to nepadarau būna liūdna. Vienintelis būdas kovoti su tuo sujaukti grafikus. Pirmadienį, nors teoriškai manęs organizmas visiškai nelaužė kentėti buvo sunkiau nei vakar, kai pasirodė pirmieji lomkių požymiai. Kodėl? Nes pirmadienį viską dariau kaip kasdien. Todėl, po kiekvieno daily veiksmo norėjos parūkt. Natūraliai. Vakar kavą gėriau vėliau, šunį vedžiau kitu maršrutu, namo grįžęs pirma pažaidžiau, paskui sėdau padirbėt, du sykius pavalgiau. Žodžiu dariau viską ne kaip kasdien. Tikrai buvo lengviau.

Dar galėčiau papasakot, kaip rūkymas pakeitė daugumą vaikystės pomėgių, bet gal ne. Einu vandens ir atgal prie darbų. Nes panašu, kad vėl skaudės galvą. Shit I hate when that happens.

Komentarai

35 komentarai
  1. velijura 2009/03/18 Atsakyti
  2. Zpd 2009/03/18 Atsakyti
  3. Anonymous 2009/03/18 Atsakyti
  4. Zpat 2009/03/18 Atsakyti
  5. Kraugerys 2009/03/18 Atsakyti
  6. Originalas 2009/03/18 Atsakyti
  7. Kaimynas 2009/03/18 Atsakyti
  8. ZZ1 2009/03/18 Atsakyti
  9. Coreg 2009/03/18 Atsakyti
  10. FTY 2009/03/19 Atsakyti
  11. Toxis 2009/03/19 Atsakyti
  12. Toxis 2009/03/19 Atsakyti
  13. Skotas 2009/03/19 Atsakyti
  14. Artojas 2009/03/19 Atsakyti
  15. Coreg 2009/03/19 Atsakyti
  16. neziniukas 2009/03/19 Atsakyti
  17. kaimynas 2009/03/19 Atsakyti
  18. Artojas 2009/03/20 Atsakyti
  19. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  20. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  21. Soldier 2009/03/20 Atsakyti
  22. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  23. WD40 2009/03/20 Atsakyti
  24. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  25. VanBuren 2009/03/20 Atsakyti
  26. shiny 2009/03/20 Atsakyti
  27. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  28. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  29. ZZ1 2009/03/20 Atsakyti
  30. Coreg 2009/03/20 Atsakyti
  31. ZeaLot 2009/03/20 Atsakyti
  32. Skotas 2009/03/20 Atsakyti
  33. Anonymous 2009/03/20 Atsakyti
  34. RIM 2009/03/21 Atsakyti
  35. Paulius 2009/03/24 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *