The Witcher 2: Assassins of Kings Enchanced Edition X360 | Apie brandą

Branda — apie ją kalbame ir pačiam žodžiui suteikiame daugybę reikšmių. Būdami žaidėjais susiduriam ir su terminu „brandžiam žaidėjui“, kurį galima interpretuoti klaidingai, vien dėl vertimo klaidos. Užsienyje taip vadinami „Mature“ reitingą turintys žaidimai, tad jis apibrėžia tik kažkieno vangiai parinktą ir ant pakuotės pateiktą ženklinimą, o ne žaidimo brandą. Šias dvi reikšmes, pastaruoju metu madinga velti į krūvą, nes tai naujas pardavimų arkliukas, o turint galvoje senstančius žaidėjus — toks elgesys atrodo mažų mažiausiai natūraliai.

Kas šiuo atžvilgiu nemalonu — faktas, kad „brandus“ kaip pardavimo arkliukas ir „brandus“ kaip reitingas yra gan panašūs dalykai. Jei N18 reitingas leidžia, kiekvieną sakinį pradėti nuo keiksmažodžio, šnioti narkozikus, parodyti papyčius ir visa tai išpuošti neproporcingu kraujo ir žarnokų kiekiu, vadinasi žaidime taip ir bus. Kokia gi kita prasmė atsisakyti N15 ir dėl to siaurėjančios auditorijos? Tiesa kartais žaidimai išties priartėja prie brandesnio požiūrio ir paliečia homofobijos, rasizmo ar kitas socialines problemas. Simboliškai, arba tiesiog atsargiu kampu, beveik niekada tiesiogiai ir praktiškai niekada šie elementai neturi įtakos žaidimo eigai. Ilgainiui viskas pasisuko tokiu kampu, kad kiekvienas „brandaus“ žaidimo kūrėjas ieško būdų sukurti menkai žalingą kontroversiją, nes taip nurodė rinkodaros skyrius.

Papildytas leidimas, papildytas ir arsenalas. Duoda naują odinę striukę, Geraltas dievina odines striukes.

„The Witcher 2: Assassins of Kings“ kiekybiniu atžvilgiu neišskirtinis, bet jis kitoks kokybiškai. Taip jame yra nuogos moterys, kraujas, žarnos, purvas, rasistiniai niuansai ir siuntimai užsipi… . Tačiau šio žaidimo kontekste, tie patys dalykai įgauna visiškai kitokią prasmę.

Čia norėčiau truputėli nukrypti į šalį ir pasiaiškinti, kodėl apie raganių kalbu (vėl/tik) dabar. Visų pirma dėl to, kad aš niekada netikėjau „CD Project“ galimybėmis dorai perkelti žaidimą į konsoles. Dvejonių kėlė tiek asmeniniam kompiuteriui skirtos versijos būklė starto metu, tiek sąlyginai skurdus lenkų know–how konsolių srityje, o „The Witcher 2“ net jei ir būtų pakištas po mainstrimizacijos plentvoliu, vis tiek būtų gan sudėtingas projektas.

Bet jiems pavyko.

Nėr ko raukytis ir siautėti, Gwynbleidd. Transmutacija pavyko.

Žaidimas išleistas dviejuose DVD. Taip kūrėjai rekomenduoja jį diegti į HDD, kad jis veiktų geriau, taip jis kartais lagina, vėluoja įkrauti tekstūras, ar pakimba. Sykį aš net praradau 3 valandas žaidimo kai subyrėjo ir nustojo veikti du žaidimo išsaugojimai, bet… Tai neturėtų stebinti. 90% procentų problemų su kuriomis susiduria konsolinis raganius, yra aptinkamos visuose AAA studijų žaidimuose, net ir po pluošto starto dienos pataisų. Šioje vietoje kur kas svarbiau tai, kad migracijos metu lenkai išliko ištikimi savo principams ir praktiškai viskas kas buvo metus brandinta AK versijoje yra ir čia. Alchemija, knygos, paini sudėtingumo kreivė, personažo lavinimas, įgūdžiai ir ne pati patogiausia, monstriška vartotojo sąsaja. Paminėsiu ir tai, kad žaidime neatsirado jokių nepageidaujamų priedų. Monstrai žudomi panašiai, žaidimas neskuba pranešti kad naudoji ne tą kardą ir visiškai nesistengia priminti kovos su magais ypatybių. Plačiąja prasme Geraltas išvengė tolimesnės mainstrimizacijos ir konsolėse yra toks, kokio ir reikėjo tikėtis (nors buvo sunku). Ne hardcore, bet bendrame konsolinių bendražanrių ir bendraamžių fone jis atrodo labai kietas, labai neatlaidus ir labai brandus.

Kaip ir reikėjo tikėtis, kumštynės tapo paprastesnės, patogesnės ir apskritai jose pinigus dalina už dyką.

Komentarai

8 komentarai/-as/-ų
  1. Trečias Varnas 2012/05/22 Atsakyti
  2. Artojas 2012/05/22 Atsakyti
  3. Nickas 2012/05/22 Atsakyti
    • Dueldogg 2012/05/23 Atsakyti
      • Nickas 2012/05/24 Atsakyti
  4. Simauskas 2012/05/24 Atsakyti
    • Trečias Varnas 2012/05/24 Atsakyti
  5. Pavelas 2012/05/24 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *