Tearaway | Pirma naujų metų apžvalga, apie 2013–ųjų geriausią

Tebūnie tai geriausias 2013–ųjų žaidimas Vitai. Nors man asmeniškai „Tearaway“ tapo tiesiog geriausių ir šilčiausių emocijų padovanojusiu žaidimu.

„Tearaway“ yra mano metų žaidimas, nes žaidžiau jį ne sportinio intereso vedamas, ne norėdamas kažką apie jį papasakoti, o tiesiog tomis akimirkomis kai norėjosi pabūti su savimi. Žengti žingsnį atgal, atsitraukti nuo kasdienybės, nuo rutinos, nuo laikraščių antraščių ir užsimiršti. „Tearaway“ leidžia tai padaryti, tačiau tuo pat metu jis žiaurus. Žaidimas užmezga ypač tvirtą ryšį su žaidėjo fantazijų pasauliu, jis išvaduoja ilgus metus mumyse gniaužtą kūrybingumą, kurį gniaužėme nes galvojome, kad nebeturime talento. Tačiau tuo pat metu čia išlaikomas ir kontaktas su realybe. Žaidėjas yra pagrindinis žaidimo veikėjas. Ne valdomas herojus, ne antagonistas, o tiesiog pagrindinis veikėjas. JIS. JŪS. Kiekvienas žaidžiantis yra „Tearaway“ pasaulio saulė. Ryški, spindinti, niūri, apsiniaukus saulė. Nuo jos žvilgsnio nepabėgsi ir nepasislėpsi, nuo jos nenusuksi akių. Ji stūkso danguje ir tarsi šaukia, žiūrėk Artūrai, žiūrėk… Štai ką su tavim padarė gyvenimas. Tai baisu. Tiesiog siaubinga, bet žaisdamas neturi kada sielotis. Na bet ką aš čia dantį užkalbinėju, žiūrim ką turim.

2013-12-02-005335

Užbėgdamas už akių noriu pabrėžti. Visi ir viskas ką pamatysite žaidime, gali atgimti ir jūsų namuose. Tam tereikia įveikti žaidimą, atrakinti karpinių planus ir juos pasigaminti. Tobula.

„Tearaway“ — kai kurie šunsnukiai vadina Vitos galimybių demo. Šis žaidimas iš ties yra Vitos galimybių demo ir konsolės savybes išnaudoja kaip joks kitas žaidimas, bet… Bet techniniai konsolės parametrai ir blizgučiai čia groja ne svarbiausią rolę. „Media Molecule“ į klausimą pažvelgė sau būdingu kampu — kūrybiškai, tad šiuo atveju konsolė tarnauja žaidimui, o ne atvirkščiai.

Žaidimas pasakoja apie spalvingą karpinių pasaulį, kuris kažkaip dar ir vadinas, bet tai ne esmė. Esmė gi yra jo gyventojai. Žmogučiai, voveriai, kiškučiai, kiti niekučiai gimę iš spalvoto popieriaus ir kūrybingos sielos romano. Karpiniai ir lankstiniai gyveno sau linksmai, nerūpestingai, kol saulei žandai neplyšo. Saulė, kaip jau supratote, didesnę laiko dalį tiesiog kvailai vaiposi, tarsi apsimesdama, kad nė nežino kas tokie driskiai. Tačiau ji žino!

2013-12-02-012936

Čia ne apie mane.

Driskiai — šlykštūs iš šlykščių laikraščių išlankstyti padarai, kurie veržiasi į karpinių pasaulius ir sukelia juose kataklizmus. Plėšo pievas ir krioklius į skutus, išdrasko ištisus miškus, nekalbant jau apie tai, kad skriaudžia bejėgius, vietinius padarėlius. Būtent tą akimirką vienareikšmiškai nusprendžiama, kad Jums būtina pranešti kažką svarbaus. Tą proga surašomas ir paštininkui (ar paštininkei) į rankas įgrūdamas laiškas. Bėda ta, kad driskiai, nelabai linkę leisti paštui dirbti, tad sukiodami analogus, spusčiodami mygtukus, vartydami ir glamžydami Vitą mes stengiamės, kad laiškas mus pasiektų nesudraskytas.

Žaidimo eigos prasme — tai eilinis nuotykių žaidimas, kuriame Iota (jei vyrukas), arba Atoi bėgioja, ritinėjasi, straksi platformomis ir Mario stiliumi kovoja su driskiais. Tiesa žaidimo lygiai čia gan atviri, grūste prigrūsti slaptų vietelių ir beprotiškai nuotaikingų užduočių. Visos jos ne tik seka istoriją, bet ir skatina mūsų kūrybingumą. Kažkam nepatinka žiema ir jie prašo mūsų perpiešti snaiges. Stveriame spalvotą popierių, braižome, karpome ir vualia — pasaulis pasipuošia mūsų darytomis snaigėmis. Kitur du ūkininkai ginčyjasi kieno kiaulė gražesnė, vėl stveriame popierių ir žirkles. Vienai padarom auskariuką, kitai raudonas lupytes ir žiūrėk paršiukai jau nebesivaržo, o plėšia meilę, net per siūles braška.

2013-12-01-050948

Vienas pirmųjų mano kūrinių. Aš irgi maniau, kad meh, bet voverius karalius sakė, kad tai epiškiausia karūna pasaulyje! Taip, kad galit atšokt.

Kažkuria prasme „Tearaway“ labai artimas „Minecraft’ui“ — atlikdami paprastas ir menkas užduotėles mes keičiame pasaulį. Tačiau tuo pat metu čia viskas skirtinga. Juk pasaulis jau yra. Mes gauname prisiliesti tik prie smulkių jo detalių, o toliau jau žaidimas stebina pats. Tarsi pagrindinė jo misija ir būtų atskleisti epinę paslaptį — norint kažką pakeisti, reikia visiškai nedaug.

Šiuo atžvilgiu „Media Molecule“ pasiekia neįtikėtinų rezultatų, kurie mano galva net pranoksta „Little Big Planet“. Čia kiekvienas yra kūrėjas ir norint juo tapti nereikia iškasti zilijono žemės kūbų, ar išklausyti aštuonių valandų mokomosios medžiagos. Čia kūryba ir žaismas perpinti tarpusavyje ir yra neatsiejamos visumos dalis. Negali žaisti nekurdamas, o kurdamas nežaisti. Galbūt skamba per paprastai, bet palaukite, juk tai reiškia tik vieną — jokių apynasrių jūsų fantazijai!

2013-12-02-010844

Žaidimas toks geras, kad net išprovokavo duckface’ą. Darau tai pirmą kartą, labai nekritikuokit.

Kūryba žinoma neapsiriboja tik karpymu ir paišymu. Žaidime yra dvi kameros, viena veikia išplėstos realybės principu ir skirta fotografuoti žaidimo pasaulį, kita fotografuoja realų, o priekin žvelgianti kamera vis taikosi įgrūsti žaidėjo marmūzę ten, kur šviečia saulė. Kiekviena kamera papildomai aprūpinta skirtingais lešiais ir filtrais, tad prieš „Tearaway“ šiuo atžvilgiu juokingai atrodo ne tik GTA, bet ir „Instagram“.

Pakeliui sutinkami galvosūkiai gal ir nėra ypač sudėtingi logikos prasme, tačiau tai atperka nuostabus jų integravimas į žaidimo pasaulį ir Vita technologijų išnaudojimas. Atojai kelią vis pastoja kokios kliūtys. Tad tik spėk suktis. Tai turi per galinę Vitos sienelę įkišti pirštus į žaidimo pasaulį ir kažką pajudinti, tai bakstelti kažką ekrane. Žaidimas reikalauja šiek tiek pastabumo ir reakcijos, tačiau tuo pat metu kūrėjai kažkaip sugebėjo visko nesumauti blyksinčiais paaiškinimais ar sufleriais. Čia viskas intuityvu ir tiesiog tobulai įpinta į bendrą meninį stilių. Pajudinami, koreguojami, aktyvuojami daiktai turi išskirtinius bruožus, kurie perdaug nekrenta į akį, bet yra lengvai atpažįstami. Tempiami ir žnaibomi elementai išmarginti pirštų atspaudais, tarsi kažkas juos jau nučiupinėjo, „praduriami“ paviršiai pagaminti iš popieriaus kuris numargintas tokiais pat raštais kaip ir Vita nugarėlė, ir t.t.

2013-12-02-012825

Juokinga būna tada, kai pagalvoji, kad čia rimtai tavo pirštai ir nusistebi, kad nors ir dantimis prižiūrimi nagai, bet atrodo neblogai!

Pasaulis atrodo vienalytis ir tikras, todėl kas kartą kai jame kažką pakeiti, sunku suvaldyti nuostabą ir vaikišką džiaugsmą. Nuolatinis žaidimo šokčiojimas iš realaus pasaulio į virtualų sėkmingai griauna juos skiriančius barjerus. Tiek vizualiai, tiek žaismo prasme. Vien dėl to „Tearaway“ net ir būdamas eiliniu nuotykiu žaidimu yra ne eilinis. Jis kitoks. Tai kažkas, ko dar nesate patyrę. Tai magiška kelionė kuri vienodai sužavės visus, nuo rūstaus 4x strategijų nerdo iki vaiko, nuo Minecraft’e strigusio paauglio iki šios aistros nesuprantančio jo tėvo.

2013-12-02-011327

Viskas iš popieriaus, net vandens ratilai. Tai nepakartojama. Tiksliau dar ir kaip pakartojama!

Tai mano 2013–ųjų metų žaidimas. Kas turit galimybę, labai rekomenduoju.

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. zmej 2014/01/02 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *