Stronghold Crusader II | Trečią kartą į tą pačią upę

Stronghold kampanijos metu vienas pašlemėkas priešo pėstininkas malėsi prie medinės mano pilies sienos, kol jį nušovė lankininkas. 2D sprite‘as pasikeitė iš žingsniuojančio kareivuko į krauju plūstantį, ant žemės krentantį žmogelį. Ir taip užgimė meilė visiems laikams.

„Stronghold Crusader“ buvo dar populiaresnis nei jo Anglija apsiribojęs pirmtakas, ir pilių statymas smėlynuose vis dar užima šiltą vietą visų geimerių (kuriems per 20) širdyse. Nelaimei, 3D tęsiniai ir šioks toks bandymas nutolti nuo istorinio šablono „Legends“ niekad nebuvo nei tokie geri, nei mylėti, ir serijos negelbėjo net „Crusader Extreme“. Todėl dabar kūrėjai nusprendė sėkmę pabandyti su „Stronghold Crusader II“.

Užkūrėm industriją! Kartais ją nugriauna priešo „šauktiniai", ir tai kiek erzina, nes sargybinius juk ne nosies krapštyt atsiunčiau.

Užkūrėm industriją! Kartais ją nugriauna priešo „šauktiniai“, ir tai kiek erzina, nes sargybinius juk ne nosies krapštyt atsiunčiau.

Siužetas? Koks dar siužetas? Jei žinai ką nors apie populiariuosius (o ne Lietuvos ir vėlesnius) kryžiaus žygius, tai to užteks. Jei nežinai – belieka tikėtis, kad žaidei pirmą „Assassin‘s Creed“ ir ką nors atsimeni iš gerosios jo dalies. Šiaip ar taip, „Crusader“, kitaip nei pirmajame žaidime, kaunies ne su išgamom anglų didikais, kurie pagrobė tavo giminės žemes, o Šventosios žemės gynėjais. Mums ji šventa, jiems ji šventa, bet niekas nenorėjo dalintis, o kompromisus Gi. De Kompromisanas išrado tik 1513 metais. Ir, žinoma, visada yra tų karo ir plėšimo entuziastų, kuriems bet kuri priežastis tiks.

Žaidimo esmė vis dar liko tokia pati. Turi savo donžoną, lordą, keletą nevėkšlų valstiečių, besibūriuojančių aplink prieš tavo paradines duris degantį laužą. O tavo užduotis – paversti tai į ekonomikos sistemą, kuri išlaikytų kuo didesnį kiekį laimingų valstiečių, augtų ir galiausiai būtų rimtu pagrindu rimtai, nors ir labai pakeičiamai, armijai. Pradedant nuo medkirčių būdelių ir obuolių sodų, ilgainiui sunersi tokią resursų išgavimo ir perdirbimo grandinę, kad į kovą su priešu siųsi vien tik beveik nesunaikinamus tamplierius.

Pačioje virtinės pabaigoje velkasi seržantai, kurie kaip ir turėtų duot kariams buff'ą, bet... nespėja iš paskos.

Pačioje virtinės pabaigoje velkasi seržantai, kurie kaip ir turėtų duot kariams buff’ą, bet… nespėja iš paskos.

„Stronghold Crusader II“ nieko labai stebėtino ar naujo šiai formulei nepridėjo. Taip, nebereikia statyti naujų resursų stirtų, nes pradinė – ir šiaip begalinė. Taip, galima pirkti ir parduoti tiesiai iš jos (turgus naudingas automatinei prekybai). Ginklų gamybos pastatai dabar išskirstyti pagal funkcijas: seniau galėjai liept iečių gamintojui persimesti ant alebardų, bet dabar profsąjunga neleidžia, tad reikia turėti dvi trobikes. O šiaip pranyko visa emocinės būklės manipuliavimo pastatų grandinė – liko tik aludė (bei jos industrinė grandinė) ir bažnyčios/mečetės, kurioms reikia žvakių (žvakių gamintojas nenaudoja jokių resursų, tad kyla klausimas, iš kur pas jį vaškas). Žodžiu, viskas supaprastinta, ir įmantriau tik tai, kad namukų kaina priklauso nuo atstumo nuo donžono. Arčiau centro – brangesni ir talpesni, toliau – mažesni ir pigesni.

Karyba… Karyba SC yra paprasta: perki kareivėlius po vieną, suburi, siunti kapot priešo. Prireikus jie ir sienas nugriaus, bet geriau turėti katapultų. Kryžeivių daliniams reikia trupučio aukso ir pagamintų ginklų, o vietiniams samdiniams – tik aukso. Vadinasi, musulmonai gali visiškai vengti ištisos grandinės pastatų, taikyti tiesiai į ekonomiką ir, turgaus pagalba, samdyti nesibaigiančias gaujas karių. Yra ir keletas naujų dalinių: „šauktiniai“ yra kryžeiviška vergų versija (vadinasi, vienintelis kareivis kurį gali statyti neturėdami ginklų), vergų varovai suteikia vargšams šiek tiek patvarumo, samdiniai medikai lėtai gydo sužeistus karius (bet ne vienas kitą), o seržantai suteikia kietumo visiems aplinkui esantiems kariams… tačiau yra ypač lėti, tad beveik bet kokie pavaldiniai juos aplenks (ir bus iššaudyti lankininkų, nes jergau kaip visi mėgsta arabų lankininkus). Nebandžiau to tik su tamplieriais, bet jei jau gali suburti juos, tai priešas ne juokais susimovė.

Apgultys, kaip ir visas žaidimas, prarado šiek tiek žavesio ir charakterio. Dingo tokie įdomūs (nors gal ir ne visada panaudojami) daliniai kaip kopėčių nešikai ar tunelių kasėjai. Užtat turime bent dvi rūšis katapultų ir nebereikia statyti inžinierių! Kažkaip, kai pagalvoji, žaidimas pasidarė labiau arkadinis. Apskritai, apgulties ir pergalės esmė vis dar ta pati: sudegink priešų resursų išgavimo pastatus (šie, kaip taisyklė, visada už pilies ribų), o tada nugriauk sienas ir paskersk lordą. Tiksliau, mesk į jį kareivius, kol tas galiausiai mirs.

Dešimt katapultų vienoje vienoje yra efektyvus jų panaudojimo būdas. Tik tiek, kad atrodo negražiai.

Dešimt katapultų vienoje vietoje yra efektyvus jų panaudojimo būdas. Tik tiek, kad atrodo negražiai.

Pakankamai didelė naujiena yra neutralūs veikėjai. Liūtai ir beduinai yra parazitai, nuolat lendantys iš savo irštvos ir trukdantys pereiti tam tikrą teritoriją, o kartais net ir susiburiantys atakai. Taip pat egzistuoja neutralios gyvenvietės: jų sudeginti negalima, bet išskerdus gynėjus galima pasigrobti sau. Tada tavo oponentas ateis ir bandys padaryti tą patį. Tai netikėlis! Vadinasi, dar daugiau darbo ginantis, bet bent jau pastatai nepultini – kitaip tokia gyvenvietė iš karto plėnimis išeitų.

Šiaip žaidimas prarado nemažą žavesio dalį ir tiesiog dvelkia mažu biudžetu. Aha, užteko pinigų 3D varikliui, rag dolls ir dalelių efektams griūvant sienoms. Tačiau interfeisas baisus lyg moderis būtų padaręs, pakankamai klaidus (reikia pačiam susirasti kur mokesčius pakeisti) ir toks bedvasis. Seniau spustelėjęs ant valstiečio galėjai matyti pieštą portretą ir kokią juokingą frazę, perteikiančią jo mintis. Nelabai svarbu, bet smagu. Dabar išliko nebent tai, kad net laukiniai liūtai turi vardus, dažniausiai labai tinkančius: Leo, Ričardas ir panašiai. Apskritai, 2D nukentėjo tiek, kad įvairūs meniu fonai atrodo taip, kaip pirmasis penkiolikmečio darbas su Photoshop ir Wacom planšete. 3D grafika stokoja to mielo įdirbio, kuris matėsi žaidžiant 2D žaidimus, o dabar, žvilgteli į pradžios filmuką ar kalbančias veikėjų galvas… Tokios baisybės senokai nemačiau! Na, ir aišku yra variklio problemų, su kariais mirštančiais kai sugriūva bokštas ar Alt+Tab naudojimu. Įgarsinimas… baisus ten, kur nenaudojami garsai iš senų žaidimų.

Baisus mūsų valdas žymintis plėmas, visiškai nenuotaikingas juokdario aprašymas.

Baisus mūsų valdas žymintis plėmas, visiškai nenuotaikingas juokdario aprašymas.

„Stronghold Crusader II“ yra tos pačios formulės permalimas, kuris žavesį išmainė į šiokią tokią techninę pažangą. Negaliu pasakyti, kad žaidimas dabar geresnis už originalą, ir tikrai garantuoju, kad netaps tokia legenda, kokia tapo jo pirmtakas. O gaila.

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. Andy 2014/11/20 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *