StarCraft II | Atakos smaigalyje

Aš nė neabejoju, kad dalis „Warcraft“ gerbėjų pradėję žaisti „World of Warcraft“ į galvas įsileido tą pačią konspiracijos teoriją kaip ir aš. „Blizzard“ yra įžvalgūs šmikiai ir nieko nedaro be priežasties. „WarCraft III“ kaip projektas buvo labai keistas. Daug ką stebino pasirinktas meninis stilius, o serijos gerbėjus nudžiugino kaip niekad gilus priėjimas prie „lore“ klausimo. Istorija buvo išplėtota iki negaliu, naujos rasės pristatytos ultra sklandžiai, galų gale buvo suformuluota pasaulio istorija, o Orda įgavo tvirtą charakterį. Kodėl „WarCraft III“ buvo būtent toks?

Mano galva „WarCraft III“ buvo kuriamas tiksliai žinant kur toliau keliaus frančizė. Kas domisi serija, puikiai prisimena, kad iki pasirodant šiam žaidimui, Azeroto likimas buvo nuolat aptariamas dirbtuvėse, sklido gandai apie serijos migraciją į kitus žanrus. Susidaro įspūdis, kad „WarCraft III“ pasirodė būtent tada, kai buvo galutinai nuspręsta kas seks po to. Atitinkamai kuriant strateginį žaidimą buvo imtasi priemonių, kad neabejotinu megahitu tapsianti strategija, išlietų pamatus ir naujam projektui. Todėl žmonės žaidę „WarCraft III“, po WOW pasirodymo į Azerotą atvyko kaip namo. Tokių žmonių širdyse nebuvo nė lašelio abejonių dėl to ką jie matė ir patyrė. Ne vienam iš mūsų virpėjo širdis žengiant pro istorinius paminklus, ne vienas mūsų prisiminėm žiaurias kautynes, plačiu lankstu apeidami Dalaraną. Įtaką darė viskas pradedant abu žaidimus lydėjusius kolosalius CG filmukus, baigiant epiškumo pojūčius kuriuos „Blizzard“ labai taikliai perteikė kurdami savo strategiją. Aš iki šiol prisiminsiu emocijas, kurias sukėlė Plaguelands aptikti Ziguratai ir Ogrų mėsinės. Nuo tada kai pasinėriau į MMO pasaulį, jau buvo prabėgę keli mėnesiai, o jis vis dar mane stebino tiek, kad net šiurpuliukai nugara ėjo. Aš neabejojau, kad šis efektas nėra sukeliamas tik šaunaus žaidimo pasaulio išpildymo. Kad ir koks gražus buvo WOW Azerotas, bet kuris mūsų galėjo pavardinti kitų pasaulių, kur vertinant per sausai techninę prizmę, buvo gražiau. Pikseliai, poligonai, efektai, apšvietimas… Visa tai tik pagalbinės, orientacinės priemonės. Realų efektą kūrė vaizduotė, kuri dar iki WOW starto buvo pasiruošusi priimti Azerotą, tokį koks jis bus. Priimti, traktuoti kaip tikrą ir perduoti pasąmonėje esančiam post production skyriui, kuris ir buvo atsakingas už šiurpuliukų generavimą.

DarkTemplar

Zergų pateisinimas pareikalavo naujos rasės. Spekuliacijų ta tema marios. Laikinai tenkinamės didžiojo blogio vaidmenį perėmusiais hibridais.

Tokia tad buvo teorija. Ji vėl gyva. Aš užuodžiu naujus „Blizzard“ pranešimus apie jų žaidimų protfolio, o „Starcraft II“ tėra platforma jų startui. Šiandien tuo visiškai neabejoju.

„StarCraft II“ yra „Blizzard“ žaidimas
Aš neketinu čia rašyti „StaCraft II“ apžvalgos ir labai gilintis į žaidimo mechaniką. Teisybės vardan tiesiog privalau parašyti, kad „StarCraft II“ turi aibę kokybinių bruožų aiškiai apibrėžiančių faktą, kad tai „Blizzard“ žaidimas.

hyperionbridge

Tai kreiserio Hyperion kapitono tiltelio konceptinis piešinys. „In game“ skirtumai minimalūs... Ir žinoma yra judesio. Tik kapitonas prarado dalį griežtų veido bruožų, idant tiltų į „good guy“ ir „ištikimo (kitaip tariant bevalio) draugo“ stereotipo rėmus. Be abejo komandoje yra ir visi kiti stereotipiniai veikėjai: „Nerd scientist“, „Old, experienced and faitfull (dwarf) mechanic“, „Badass you trust“, „Badass you don't trust“, „Prince sucker charming. 1:1 su Arthas“.

Realiai tai viskas telpa į vieną žodį, — dizainai. Taip dizainai, nes kokį žodį beprirašytum prieš, visi tinka. Viskas pradedant meniu langais, baigiant plačiausia „Game Design“ sąvoka padaryta jei ne tobulai, tai labai gerai. Nereikia būti dideliu kritiku ar analitiku, kad tai matytum. SCII nulaižytas iki kaulų smegenų, net tokios smulkmenos kaip šriftai ar piktogramos yra teisingo dydžio, spalvos ir formos. Kolosaliai perpintos senojo ir naujojo StarCraft‘ų formos, meniu langai kuriems atrodo net trūksta rezoliucijos, cyber–punk‘o prieskonis, gausiai naudojamos pop–kultūros detalės ir lėkštas pietietiškas humoras pulsuote pulsuoja savotišką, išskirtinį stilių. Žaidimas, kurio laukėm daugiau nei dešimtmetį. Antra dalis. Ir nė sekundės abejonių dėl to, kad tai „StarCraft“. Vien tai, jau leidžia išdidžiai pranešti kūrėjams, kad „Mission Complete“. Nors…

„StarCraft II“ yra dinamiškas žaidimas

Visi tą žino. Nes iš esmės ir dabar SCII chart‘us dominuoja ne dėl to koks yra, o dėl to, kokį jį įsivaizduoja milijonai pirkėjų. Tai „Blizzard“ žaidimas. Tai iki šių dienų labai populiaraus ir žaidžiamo (nesvarbu, kad Korėjoj) projekto tęsinys. Tai erdvė, kurioje tapęs kiečiausiu, būsi šlovinamas labiau nei Byberis (irgi nesvarbu, kad Korėjoj). Mitai, mitai, mitai… Aišku ne be pagrindo jie, bet tai vis tiek mitai kurių pakanka, kad apie ir taip neblogą kūrinį, dar susiformuotų ir aureolė. Tik va ta dinamika apie kurią visi žino irgi siejama su mitais. Bėda ta, kad aš apie ją nė velnio neišmanau. StarCraft‘o „multiplayer“ režimas niekada nebuvo mano stiprioji pusė, tad jei ir žaisdavau tai jaukiam garde, su tokiais pat noob‘ais kaip ir aš. Vieno žaidėjo režimas nebuvo labai dinamiškas, net ir vertinant tų dienų standartais. Taip misijų buvo įvairių, bet vis tiek „StarCraft“ savo žaidimo eiga nelabai stengėsi išlysti iš klasikinės strategijos rėmų.

screen1_large

Apibūdinu „StarCraft 2“ kampaniją vienu sąkiniu. Dinamiškas veiksmo žaidimas su RPG elementais, kuriam kažkodėl taikoma RTS sąsaja.

Šiandien žaidžiu „StarCraft“ ir matau visiškai kitą vaizdelį. Jau įveikiau kampaniją ir galiu drąsiai teigti, kad dinamikos jai netrūksta. Taip, žmonės teigiantys, kad strategine prasme žaidimas per lengvas, o samdinių atsiradimas sukuria nepageidaujamą disbalansą yra teisūs. Niekas nekaltas, kad jie nesugeba susireguliuoti sudėtingumo lygio pagal savo gabumus, ar kad jų nežavi mintis vykdyti „Achievments“ lange iškeltus iššūkius. Mane apskritai stebina žmonių trokštančių demonstruoti raumenis komentarai apie „Single player“ režimą. Nes tas pats DI kampanijos režime ir paprasčiausiose kautynėse „Skirmish“ režime elgiasi visiškai kitaip. Turinio prasme „Starcraft‘e“ yra visko, pasiūla žiauriai plati ir mane stebina kiekvienas kuris neranda sau vietos. Bet grįžkime prie kampanijos. „Blizzard“ dar kurdami žaidimą deklaravo paprastą faktą, režimai vienam ir daugeliui žaidėjų radikaliai skirsis. Ir jie skiriasi. Pagrindinė kampanijos užduotis pasakoti istoriją, antrinė mokyti noob‘us tam reikalui naudojant vaizdingas priemones. Ekonomikos valdymas, „Build Order“ mechanika, ribotas karinių dalinių skaičius ir jų naudojimo metodikos sudėtinguose situacijose, „rush“ ir „counter rush“ technikos… Visa tai pamatai ir pabandai įsisavinti pradinuko lygyje dar kampanijos režime, o po to jei nori gali tobulinti vykdydamas „Challenge“ užduotis. Su savo užduotimi kampanija tvarkosi tobulai, o svarbiausia nenuobodžiai. Kiekviena misija skiriasi nuo prieš tai buvusios. Vienoje kasi mineralus reguliariai lavos užliejamose vietovėse, kitoje saugiai iš bazės išeiti gali tik naktį, trečioje vaikaisi traukinius, o ketvirtoje taškaisi į kairę ir dešinę galingu lazeriniu gręžtuvu. Žmogus kuriam SCII yra pirmoji strategija gyvenime, čia išmoks tokių dalykų, kurie mums atrodo kaip savaime aiškūs. Bravo. Senai nežaidžiau tokios strategijos kur su nekantrumu lauki kiekvienos naujos misijos, o ne filmukų kurie būna tarp jų.

screen3_large

Dinamiška paros laiko kaita, dabar jau norma.

„StarCraft II“ nėra „Blizzard“ žaidimas
Kad jau paminėjau filmukus. Būtent jie ir yra tai, kam visa savo esybe priešinasi mano sąmonė, pasąmonė ir dėl ko aš įtariu „Blizzard“ ruošiant dirvą kažkokiam įvykiui. Kad suprast apie ką aš reiktų pažvelgti į kūrėją kaip į pasakotoją. Štai Lietuvoje anekdotus pasakoja zilijonas veikėjų. Keletas jų net tapo kažkiek žinomi ir atkreipkite dėmesį… Nepaisant to, kad vienintelis Bingelis moka papasakot anekdotą kultūringai, visi pasakotojai gali būt vienodai juokingi. Nederėtų aišku pamiršti ir to, kad anekdoto pasakojimą jie pradeda jį pasirinkdami, o vėliau jau pritaikydami jiems kažkokį savo išskirtinumą. Kas papildo naujais žodžiais, kas naudoja mimikas, kas gestus, kas kaitalioja balso intonacijas. Tas pats galioja ir žaidimų pramonėje. Jei iš viso „Blizzard“ fanų legiono išspirtume didžiausią jų dalį (žaidėjus tinkle), antra pagal diduma grupė būtų kūrėją per pasakotojo prizmę vertinantys žaidėjai. Kad tokių žaidėjų bendruomenė milžiniška byloja ir visa antrinė rinka, literatūra, komiksai, specialūs CG intarpų leidimai DVD diskuose, galinga „lore“ wiki bendruomenė ir t.t. Aš jaučiuosi visiškai ramiai sakydamas, kad „Starcraft II“ galėtų tik svajoti apie didžiausią istorijoje strategijos startą, jei ne įtraukiančios, Blizz stiliumi papasakotos istorijos pasiilgę žmonės.

O dabar įsivaizduokite. Scenoje pasirodo šiaip gan inteligentiškai bendraujantis Bingelis pasirauko, nusispjauna, nutaiso pavėpusio Šilansko miną ir užvemia: „Ateina bl** visas ********* zergas pas tą **** Kerigan, ***. Ir sako…“.

Anekdotas lyg ir tas pats, bet staiga pusei salės pasidaro nebejuokinga.

Ok. Gal ne pati geriausia analogija, bet antrą Starcraft‘ą „Blizzard“ pasakoja kitaip nei tikėjausi. Tiesą sakant visiškai atvirkščiai. Pop kultūros analogijos ir idiotiški „Dumbass hero mode“ dialogai iš misijų persikėlė į intermisijas. Paprastai, „Blizzard“ žaidimuose lėkšti pokalbiai tarp pagrindinių herojų buvo aptinkami tik misijų metu. Tai normalu. Žaidėjas kerta medžius, kasa auksą, rush‘ina zergus ar braido po požemius. Jam nesinori klausytis pokalbių, jam nesinori gilintis į istoriją, nes jis susikaupęs, užsiėmęs ir jam ne tas galvoj. Todėl informacija buvo pateikiama atsargiai. Kas nesuerzintų, jei juokelis tai lėkštas, jei dialogas tai banalus. Viskas buvo pateikiama tokiam pasąmoniniam lygmenyje, kad siužetinės linijos nuotrupas užpelenguodavai ir priimdavai, tuo pat metu skaičiuodamas pagrindinės savo personažo statistikos pokyčius, kai naudojami 3 skirtingi aprangos ir užkeikimų komplektai. Dabar ši stilistika iš esmės VARO SIUŽETĄ!

screen7_large

Šiaip nereiklus žaidimas pakeitė nuomonę apie mano PC kai atėjo protosai. Pačioje pradžioje rekomendavęs naudoti „Ultra Setting'us“, po pirmų pew, pew lazerių pasirodymo parekomendavo „High“. 3 vs 3 kai dalyvauja 4 protosai, buvo mintis persijungti net į „Normal“.

Tik kampanijai artėjant į pabaigą, „StarCraft II“ įgauna kažkokių Blizzard‘iškų bruožų, atsiranda epiškumo ir įvykių globalumo prieskonis. Vienok, kad to sulauktum turi iškęsti pilką pijoko dramą, kuris nuolat liurlina viskį, bėdavojasi šarvuotam kolegai ir šaudo į telikus. Nenuostabu. Telikas, pirmomis akimirkomis lyg ir pralinksminęs savo propagandinėmis nesąmonėmis, nudžiunga pamatęs besišypsantį žaidėją. Iš tos laimės, tą patį bajerį kartoja tol, kol užsimanai pats ištaškyti jo skystakristalę marmūzę, bet negalėdamas to padaryti, tiesiog pradedi jį ignoruoti. Man taip nebuvo, kad aš kažką ignoruočiau „Blizzard“ žaidime, tai šitą… Sakau, čia ne Blizz žaidimas.

Nors kita vertus… Į pabaigą, kaip jau minėjau, reikalai pasitvarko. Pasitvarko tiek, kad Blizz vėl ima ir sugretina SC ir WC visatas. Kiekvienas herojus staiga vėl ima turėti savo prototipą Azerote, kiekvienas siužeto vingis yra aprašytas ir saugomas Ulduaro archyvuose. Zerg‘ai analogiškai Orkams ir Undead‘ams sulaukia išganymo, jų karalienė ir skaudi rasės istorija aplinkinių susižavėjimo. Juoda staiga ima balti, balta pamažu drumsčiasi ir jaučiu, kad tai tęsis tol, kol liks tik pilka. Gali būti, kad taip norima apsidrausti prieš paleidžiant Zerg’us į prekybą, bet…

Įvesti pilką socialinį balansą labai svarbu, jei ketini kurti patį geriausią MMO 2. Pilka spalva nepakenks ir tuo atveju, jei planuose yra vilčių sukurti patį dramatiškiausią veiksmo žaidimą istorijoje. Todėl aš nemanau, kad prašmatnius CG filmukus (vienas iš skiriamųjų Blizz bruožų) beveik visur pakeitė kiek kitokie CG intarpai. Kiekvienas žaidimo personažas dailiai sumodeliuotas, o arsenale galima apžiūrėti ir mūšio lauke matomų kovinių vienetų modelius. Aš jau matau Viking‘ą kaip pirmą rimtą bosą Starcraft MMO (kurio Blizzard sakė, kad nebus). Tarkim nebus…

Tada tai bus trečio lygio bosas tuo pačiu, ar kitu pavadinimu atgimusiame „StarCraft Ghost“. Tą akimirka, kai į galva šovė ši mintis, ant angare esančių dėžių materializavosi Nova ir nepaisant to, kad esam priešai… man mirktelėjo.

screen8_large

UI. Duoklė originaliąjam „Starcraft“, o tuo pačiu ir įrodymas, kad konkrečiai šioje sferoje optimalus dviratis jau išrastas.

„Blizzard“ pakeitė pasakojimo stilių ir nepaisant to, kad man jis nelabai patiko, viskas ten gerai. Analogijos su pop–kultūra sklandžios, perteiktos per smagią cyberpunk prizmę. Visai taip, kaip ir originaliame žaidime. Įgarsinimas solidus, eiga (nepaisant santykinės laisvės renkantis misijas) nuosekli. Daug kam labai patiks. Vien dėl to „daug kam“, jei dabar reikėtų spėti kur visų pirma spin off‘ins StarCraft‘ą aš nedvejodamas durčiau pirštu į konsolę. Jie jau turi viską ko reikia. Tame tarpe ir personažus į kuriuos labiausiai ir susitelkia „Wings Of Liberty“.

Vienok bendrąją prasme manęs neapleidžia jausmas, kad po kokybiškais dievinamo mago rankų judesiais, slypi pigus triukas. Atrodo, kad tai ką priimu (priėmiau?) kaip magija, tėra elementarus fokusas…

Sakyčiau dabar ypač svarbu nesitaškyt juo per dažnai.

Atsibos.

Bet kol kas tai vienas geriausių žaidimų kuriuos teko žaisti pastaruoju metu. Vertinant  žanrą — per pastaruosius porą, trejetą metų išvis neprisimenu RTS kuris teikė TIEK malonumo.

P.S. „Beje, šiandien pasirodė puiki RPS publikacija apie stereotipus. Tiksliau apie konkrečiai vieno herojaus problematiką. Tikrai rekomenduoju paskaityti apie Tosh, bet geriau tai padaryti baigus kampaniją, jei ketinate ją žaisti.“

Komentarai

32 komentarai/-as/-ų
  1. Kraugerys 2010/08/05 Atsakyti
  2. Artojas 2010/08/05 Atsakyti
  3. Toxis 2010/08/05 Atsakyti
  4. Artojas 2010/08/05 Atsakyti
  5. Magistras 2010/08/05 Atsakyti
  6. Foxiz 2010/08/05 Atsakyti
  7. Magistras 2010/08/05 Atsakyti
  8. Originalas 2010/08/06 Atsakyti
  9. Sparkis 2010/08/06 Atsakyti
  10. Artojas 2010/08/06 Atsakyti
  11. Originalas 2010/08/06 Atsakyti
  12. Riot 2010/08/07 Atsakyti
  13. reallymad 2010/08/08 Atsakyti
  14. mortos 2010/08/18 Atsakyti
  15. Asasas 2010/08/18 Atsakyti
  16. adoin 2010/08/23 Atsakyti
  17. Rokis 2010/09/05 Atsakyti
  18. Artojas 2010/09/05 Atsakyti
  19. teisusis 2011/05/01 Atsakyti
  20. Epikus 2011/05/01 Atsakyti
  21. teisusis 2011/05/05 Atsakyti
  22. Artojas 2011/05/05 Atsakyti
  23. sharazzz 2011/05/05 Atsakyti
  24. Xanthus 2011/05/05 Atsakyti
  25. Artojas 2011/05/05 Atsakyti
  26. Xanthus 2011/05/05 Atsakyti
  27. sharazzz 2011/05/05 Atsakyti
  28. Xanthus 2011/05/05 Atsakyti
  29. sharazzz 2011/05/05 Atsakyti
  30. ZZ1 2011/05/06 Atsakyti
  31. ZZ1 2011/05/06 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *