SSX | Atsiduodu nedraugavęs

Turiu pastebėti, kad šiems deadly nusileidimams kūrėjų parinktas garso takelis ir lėmė, kad aš nejutau malonumo (kažką tai be abejo paveiks priešingai). „Deadly Descents“ yra lydimi „need for speed“ gaudynių su policija primenančiais šmoteliais, kuriuose dominuoja azartas, neužtikrintumas, pavojus… Nekantrios bugnų partijos, staigūs ritmo pokyčiai ir netikėti industriniai efektai sukuria tą pavojaus nuojautą ir nenumaldomą norą bėgti. Pati trasa nėra tokia jau baisi. Tiesą sakant, kai „Trees“ tasą įveikinėjau trečią sykį iš eilės, ten prasidėjo pūga per kurią matėsi vos keli metrai į priekį, ji tapo trigubai pavojingesnė nei buvo, bet panašiai tuo pat metu suskambo „Space Odity“ akordai… Dievaži tai buvo tobula. Ir visiškai nepavojinga.

Įranga
Tvirto rankos paspaudimo ir švelnaus patapšnojimo per petį SSX kūrėjai nusipelno už įrangą. Natūralu, kad atkuriant ir dyrinant naują SSX žaidimą iš jį kuriančios komandos reikalavo idėjos. Gavo — „Deadly Descents“ ir visas jo prigulnybes. Siužetą kurio dėka buvo galima rašyti PR pranešimus ir įrangą kurią demonstruojantys PR filmukai įgavo kovinį atspalvį — tapo aktualūs. Žaidime įrangos rolė kiek kitokia. Aš negaliu apsakyti kaip džiaugiuosi, kad visi SSX žvaigždžių nesutarimai sprendžiami sportiškai, kad niekas nedetonuoja sniego lavinas pradedančių bombų, neturi uzi ir šešiolikos trilijonų atakos sraigtasparnių. Tiesą sakant net ledo kapojimui skirti kirviai yra „automatizuoti“ ir niekada nenaudojami galvų kapojimui. Aišku bepigu džiaugtis dėl to, ko žaidime nėra, bet pažiūrėkite į „The Run“ ir suprasite kaip arti tokio scenarijaus buvo „SSX“.

Iš esmės pusė visos žaidimo įrangos tėra logiškas atsakas į logišką iššūkį. 9 mirtini nusileidimai, 9 gamtos reiškiniai žudikai su kuriais turime kovoti. Medžiai, uolos ir sniego lavinos įveikiamos vilkint šarvus, tamsą išsklaidys prožektoriaus spindulys, kelią pūgoje parodys impulso akiniai, ledo kirtikliai padės išlikti trasoje, deguonies balionai maitins plaučius 8 kilometrų aukštyje, šildantys kostiumai leis įveikti Antarktiką, o kostiume įmontuotas sparnas perskristi ten, kur neperšokam. Visa įranga išskyrus deguonies balionus ir sparną yra pasyvi, t.y. veikia automatiškai, bet… Bet aš kategoriškai nesutinku su Agniumi ar bet kuo kitu teigiančiu, kad jie nėra žaismo dalis. Dar ir kaip yra. Papildoma įranga padeda sėkmingai įveikti numatytą trasą. Taip, didesnė dalis pavojingų nusileidimų gali būti įveikti be jokios įrangos, bet dažniausiai tik vieną, ar du sykius. Norint kaupti aukso medalius, nusileidimą gali tekti kartoti tris ar keturis kartus, o online iššūkiai ir išvis šauna į debesis. Mainais už proporcingai didėjantį nusileidimų skaičių, įranga kažko pareikalaus ir iš mūsų. Prožektorius visada švies ten kur nukreiptas veikėjo žvilgsnis, todėl straksint, vartantis ir darant triukus galima drąsiai varyti ir be jo. Tas pats liečia ir impulso akinius, tiesą sakant atliekant kūlius šie net maišo, nes pūgoje projektuojami jų paviršiai atrodo identiškai, tad supainioti tunelio lubas su žeme yra gan paprasta ir skausminga. Šildantis kostiumas maitinamas saulės baterija, todėl norint, kad jis veiktų būtina išlikti saulės šviesoje vengti tunelių ir šešėlių.

Kilimandžaro viduriai... Sutinku, su jais truputi perlenkta...

Aktyvi įranga savo ruožtu reikalauja žaidėjo įsikišimo. Vėlgi, kolega rašo, kad deguonies padavimas į plaučius spaudžiant mygtuką yra beprasmis, aš atsakau, kad tai vienas šaunesnių sprendimų. Melas, kad tą mygtuką spausti paprasta. Net lekiant „survival“ režimu kur nesvarbu prabėgęs laikas ir triukų taškai, kartais to mygtuko nenuspaudi, paskui skubėdamas paspaudi ne tą ir ne laiku nustvėręs lentą dantimis įsirėži į trasą kaustantį ledą. Bet! Ten kur nėra oro, jo nėra visada, tad toje pat trasoje pradėtos Trick varžybos, dėl prievolės spaudalioti dar vieną mygtuką tampa išties Tricky. Atsiranda net šioks toks strategijos elementas, kai varžybų metu aukoji matomumą, bet tiksliai atlieki triukus, o orą paduodi tik saugiai pagavęs „Big Air“.

Sparnas savo ruožtu išvis perlas… Nes jis panaudojamas visur, o kaip, tai tik žaidėjo išradingumo reikalas. Yra trasų kur sparnas padeda nukirsti 30 procentų kelio, yra trasų kur jis leidžia rizikuoti ar atlikti įspūdingus triukus, trasų kur jo naudojimas gražiai atrodo, bet net ir be to… Dievaži ko verta vien emocija, kai išlėkęs iš tunelio, nespėji pagauti skardžio briaunos grind‘ui ir padaręs leap of faith prarajon,  atlieki kūlį atgal, išskleidi sparną ir akimirkai pakibęs ore persiorientuoji, randi vietą nutūpti ir tęsi varžybas.

Ne… Ne… Įranga nėra bereikšmė, priešingai — ji drastiškai išplečia žaidimo ribas, bet tuo pačiu niekaip neįtakoja jo branduolio, nesupaprastina ir neiškreipia tų dalykų kuriuos mėgo šios serijos gerbėjai.

Kalnas priešų
Dar sykį spaudžiam ranką ir tapšnojam per petį kūrėjui. Už tai, kad nereikalauja „Online Pass“ ir už centrinę nervinę sistemą kuri veikia. Kalbu apie garsiojo autolog knock–off‘ą kuris čia vadinasi „Ridernet“. Tai online paslauga, kuri seka ir skenuoja visus, visų žaidėjų rezultatus pasiektus visose 150+ trasų. Tačiau tuo pat metu ji unikali tuo, kad šios, dažnai demoralizuojančios, info tau nebruka. Toli gražu. Iš esmės žaidimas išskiria tik geresnius nei tavo paties draugų rezultatus, kuriuos skambiai pavadina „Iššūkiais“. Taigi, jei jūsų draugu sąraše yra bent trejetas žmonių žaidžiančių SSX, įsijungus žaidima niekada nekils klausimų ką čia nuveikus, nes nėra nieko smagiau, kaip bandyti sumušti pažįstamų žmonių rekordus. Jei sekasi, valio, jei nesiseka vadinasi kažką darai ne taip. Seniau žmogus turėjai opcija gaudyti tą patį žmogų per kokį skype ir klausti, kame jo paslaptis, bet dabar nereik. Kalne kartu su tavim važiuoja ir jo vaiduoklis, tad užtenka tik kartą jį pasekti ir… Lenktynėse tai šimtaprocentinis metodas, triukų varžybose kartais tiesiog atrandi.. eee… „žuvingų vietų“.

Sportiškai nusiteikęs antagonistas. Retai tokių šiais laikais sutiksi.

Norisi didesnio iššūkio? Prašom į „Global Events“. Šie gali trukti nuo valandos iki kelių savaičių, juose varžytis gali nuo 1 iki dešimčių tūkstančių snieglentininkų, atitinkami ir keliami iššūkiai. Realiai kai pagalvoji ir prisimeni niekada nepasiekiamus SSX3 „perfect score“ ir sulygini juos su „World Events“ situacija labai panaši. Tarkim norint patekti į auksinį ar aukštesnį vertinimą, reikia surinkti 40 milijonų taškų, kai tavo asmeninis rekordas vos 6. Skirtumas tik tas, kad seniau aš nusispjaudavau į tuos rekordus, sakydavau, kad kūrėjai juos išlaužė iš piršto ir niekas tiek nesurenka. Dabar tyliu ir bandau mokytis.

Kodėl „Ridernet“ pavadintas nervų sistema? Dėl labai paprastos priežasties — sistema nuolat analizuoja varžovų rezultatus, tad keliauti per varžybas galima spusčiojant vos vieną mygtuką ir taip priimant jos pateiktus pasiūlymus. Nustebino, kad ji stengiasi veikti net tada, kai neturi draugų, pateikdama atvirus „Global Events“ turnyrus. Pavyzdžiui tuos kuriuose yra daugiausiai dalyvių ir milžiniškas aukso puodas, arba tuos kuriuose dalyvio mokestis lygus nuliui.

Taip dalyvio mokestis dar viena smagi SSX „Global Events“ savybė — už dalyvavimą varžybose dažnai renkamas mokestis, kuris keliauja į aukso puodą ir vėliau yra padalinamas nugalėtojams. Štai čia į trasą ir žengia Online Pass, arba visiškas jo nebuvimas. Neturint „online pass“ (žaidžiant „dėvėtą“ žaidimą) žaidėjams netaikomi jokie apribojimai išskyrus tai, kad jie negali išgryninti tinkle laimėtų pinigų. Tai trijų rušių pajamos. Nedidelė suma yra pervedama kas kartą kai kažkas bando pagerinti tavo laiką ir jam tai nepavyksta, taip pat pinigai išmokami už atrastus (ir neatrastus) Geotag‘s kuriuos vakar palikai vienoje iš bedugnių ir galiausiai už pergales „Global events“ varžybose. Šių pinigų turėjimas bet negalėjimas pasiimti jei ir turi kokį poveikį žaidimo eigai, tai tik psichologinį. Kreditų lentoms ir kombinezonams nesunku uždirbti ir su „Ridernet“ nesusijusiais metodais.

Bound to fail.

Reziumuojant Ridernet funkcionalumą ir žaidimui sukuriamą vertę galiu pasakyti tik tiek — kai prieš porą metų svajojau apie žaidimų ir interneto konvergenciją, būtent toks jos variantas ir sukosi mano galvoje.

Komentarai

2 komentarai
  1. zmej 2012/03/16 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *