Skyrim | Pirmi įspūdžiai

Norėtųsi šiam, ilgai lauktam, kūdikiui skirti tik geriausius žodžius. Patampyti už rankyčių ir kojyčių, murmėti kažkokius neaiškius žodžius galvojant, kad jam tai patiks. Ir bala to nematė, vaikis toks mielas, kad to nusipelno, o užaugęs…

Kol vaikutis tik auga, pašnekėkime apie dabartinę jo būseną. Parašyti sąžiningą pirmąjį įspūdį  – praktiškai neįmanoma. Kaip ir visus TES žaidimus, Skyrim‘ą lydi aibės sąlygotumų. Būtent todėl fanams – didžiulė šventė, kiti gi lieka už borto su WTF debesėliu virš galvos.  Ir tai  gerai, beveik niekas neapversta aukštyn kojomis, beveik niekas neišprievartauta… Beveik.

Dalis 1 – arba tai, kas gerai

Pirmieji dalykai į kuriuos atkreipiamas dėmesys – vaizdas ir garsas. Apie vaizdą galima prirašyt tomus, net dabar. O štai garsas, be jokių abejonių, nusipelno didžiausios pagarbos. Kažkas Jeremy Soule‘ą kaltina darbu prie epikos konvejerio, aš gi pasiruošęs šiuos kaltinimus paversti troll‘iniu, net fanboy‘išku garbinimu. Ir reikalas net ne tame, kad viskas skamba puikiai, gražiai ir nuoširdžiai. Esmė slypi gebėjime perteikti atmosferą, išlaikyti šiokį tokį balansą tarp grubios lyrikos ir būtino realizmo. Na, Skyrim – šiaurinė Tamriel provincija, gyvenama brutalių Nord‘ų; landšaftas, iškeverzotas kalnų ir tarpeklių, upių ir ežerų, rėkte rėkia apie didingumą, brutalią jėgą ir bekompromisį fanatizmą. Šioje aplinkoje Jeremy sublizga, pasitelkdamas chorą! Reikalo šnekėti daug nėra, juolab kai galima pasiklausyti.

O vat su vaizdu kiek kitaip – DirectX9 karaliauja šiaurinėse žemėse. Apie technologijas galima šnekėti be galo ir be krašto, tikroje apžvalgoje joms derėtų skirti nemažą dėmesį, bet ne čia. Man, tiesą pasakius, nusišvilpt, kad puikiai detalizuoti ir blizgantys personažai vaikšto kartoniniu paviršiumi, netgi vienodai šviečia perdėtas detalumas 1-nam kvadratiniam metrui. Man rūpi stilius, dizainas, inžinerinis mąstymas, kurio tiek daug paklota, stengiantis sukurti pulsuojančią ir gyvybingą aplinką. Atrodytų, ką galima išspaust iš šiaurės kraštų? Ogi daug! Kartais atsistot, pažvelgt į tolumas, prisodrintas didingais kalnais, pilimis ir fortais, nepraeinamais tarpekliais ar gūdžiais miškais reiškia daugiau, nei talžyt klaviatūrą, bandant išgimdyt gameplėjaus iliuziją. Akivaizdi serijos evoliucija jokio fano nepaliks abejingu – aibės puikiai įgyvendintų vietovių žaidimo žemėlapyje, balansas tarp didingai turtingo miesto ir niekingos, nuskurdusios fermos ar lentpjūvės jaučiamas labiau nei labai.

Žmonės, gyvenantys šioje pasakoje jaučiasi puikiai. Vargšai atrodo kaip vargšai, o turčiai, vilkintys prašmatniausius apdarus ir atrodo, ir elgiasi kaip save įsimylėję lepūnėliai. Nieko naujo? Na, dabar jie grubia architekto ranka įpaišyti į pasaulį – varguolis kaulyja skatikus turgeliuose, vidutinioji klasė dirba miestuose arba lentpjūvėse, fermose ar dar bala žino kur. Aplankyti juos galima senu, geru viešojo transporto būdu – puošnios karietos, arklio betempiančio vežimą pavidalu, Jūsų paslaugoms! Kažkas tokią sistemą vadina archaizmu, aš gi abiem rankom ir net kojom ją palaikau. Aišku, dvilypės sistemos, kaip kad Morrowind‘e čia nėra, o ir įkyraus fast-travel‘o niekas neatšaukė. Bet, prieš priimant svarbius sprendimus, aplankyti didžiausias gyvenvietes, susipažinti su jų gyventojų nuotaikomis ir įsijausti į Skyrimo pasaulį – pravartu.

Dalis 2 – arba tai, kas blogai

***** **** **** ** ***** – valdymas. Projektai, bandantys kokybiškai optimizuoti valdymo schemas konsolių ir PC platformose pasižymi savo ****************. ******. ****! Na tai tiesiog ******! Atleiskite už emocijas, bet niekam tikusi pelė, jokių greitųjų klavišų, netgi inventorius ir tas sąrašinis! Labai norėčiau pasakyti, kad tik DA2 blogiau, bet deja, čia, vaikydamiesi paprastumo visiems, Bethesdos žmogėnai persistengė. Viename iš daugybės forumų, dabar diskutuojančių apie TES5, žmogus linki interfeiso  kūrėjams agoniškos ir ilgai trūksiančios mirties. Aš prisidedu.  Tai tiesiog neatleistina, atrodytų lyg atšiaurių peizažų atmosferai sukurti trūksta, todėl šiuos pojūčius įkišta ir į valdymo mechanizmą. Paspaudus R – ištraukiate/paslepiate ginklą, paspaudę gi F pakeičiate kameros išdėstymą (FP/3rd Person). Dabar klausimas – ar žaidimas testuotas vien tik ant konsolių? Kiek kartų vargšas pelės burtininkas ir klaviatūros karys suklys neįsisavinęs šio mechanizmo? 10-20%? Aš teškiu 80%! Nes negana F/R, tai dar Q bando imituoti greito pasirinkimo opciją! O dar trečiasis pelės klavišas lygiai taip pat keičia kameros išdėstymą! Tik nepaspaudus, o pasukus. Susipainiojate? Welcome to the club, na bent jau A/W/D/S nepavertė I/J/K/M – ačiū. Užtat yra kontekstiniai meniu. Įsivaizduojate kokie jie įspūdingi be adekvataus pelės veikimo?

Valdymo schema katastrofiška ir čia ne pripratimo klausimas. Produktas net nebando imituoti vartotojui įprastos aplinkos, o tiesiog priverčia, kaktomuša, pasitikti faktą. Pelę judint galima, bet kur spragtelėti 2kart, o kur pakanka vieno click‘o – neaišku. Todėl, viską tenka daryt bildenant klaviatūros mygtukus, ir po dešimties minučių tas pradeda ne šiaip sau įkyrėti, o vesti iš proto. Matyt, teks pasijungti pulteli, bet WTFOMG, PC RPG žaidimas su pulteliu? Rimtai?

Valdymas – didžiausias priekaištais, o kalbant apie priekaištų rimtumą, turbūt vienintelis. Visą kita – sąlygotumų debesyse. Na, dar galima pridėti patį UI. Jis nėra prastas, jei ne valdymo schema, netgi perdėm paprastas. Aš nesuprantu, kokiu kampu modernus, lengvas ir detalėmis nepersunktas interfeisas tinka solidiems RPG projektams. Taip, jis patogus ir elegantiškas, bet ar mažiau patogiu ir elegantišku buvo DAO ? Clean design‘ai gerai daugumoje atveju, bet ne visur. Atmosferos toks sprendimas nepadeda kurt .

Siužetas. Dviprasmybių lietus, kruša ir … ir nesvarbu. Ant mano pečių tūpi 20+ valandų, 3 aplankyti miestai (iš keliolikos) ir 15 personažo lygių.  Politinis sluoksnis – gerai. Skyrimą apėmė pilietinis karas: separatistai prieš imperialistus. Vieni turi vietinių palaikymą, kiti gi tenkinasi imperijos parama. Tai puiki bazė intrigoms (vėl prisimenant DAO), spekuliacijoms ir diskusijoms. Aišku, tokio gylio, kaip tamsių elfų žemėse čia nėra, bet vis šis tas. To pakanka, labiau nei pakanka! Puiki dirva, puikiom mintim augint! Bet kur tau… Drakonai!

Jeigu modernią kultūrą iškreipia zombių fenomenas, tai RPG pasaulis kenčia nuo fetišizmo drakonų tema. Kiek gi galima? Mano, visados teisinga ir nenuginčijamas tiesas skleidžiančia galva – tikros pabaisos tūpi žmonėse, o ne skraidančiuose driežuose. Prisiminkime Morrowind‘ą, kur didžiausiu priešu buvo separatizmas, į jį puikiai įpintos didžiųjų aristokratų intrigos ir viskas vystėsi neapibrėžto, „didžiojo“ blogio atsiradimo aušroje. Ten mes kovojome ne prieš piktąją Saurono Akį, o prieš žmonių protus, prietarus, dogmas ir įsitikinimus. Tai buvo puiku! Skyrimas gi, bando išgimdyti tą patį, bet viską perpildo bereikalinga mistika. Tai tas pats, kaip, kad padauginti druskos ar pipirų, pridėti avokado į plovą ar klausytis Kirkorovo gyvai – viskam yra savo ribos, čia jos peržengtos. Bet primenu, tai tik imo.

Ieškot kitų blogybių ir skirt joms daugiau nei sakinį – prasmės nėra. Viskas sąlygotina. Jei nori, spjauk į pagrindinę siužetinę liniją ir eik malkų kapot, nori – įstok į vieną iš tradicinių gildijų ir užsidirbt duonai atitinkamu amatu. O jei nori, gali tapt tikru auksarankiu – kreiva ir idiotiška, craft-sistema įtraukta į žaidimą.

Kas iš tikrųjų reikalauja dėmesio, tai naujas žaidimo varikliukas. Jeigu siužetas prišaukia dviprasmybių krušas, tai šis daiktas – tikra furija. Aš vis dar negaliu suprasti kam?  Norom nenorom užduodu kvailiausią klausimą – kodėl? Jeigu nepavyko prisukt bent jau DirectX10, jeigu žaidimo projektavimo metu net nenorėta praretinti plotą, skirtą, moderiams, tai kam, po galais, prireikė kurti naują pamatą? Na taip, personažai moka kalbėtis tarpusavyje žaidėjo nepadedami, taip, radiant quest‘ų sistema nusipelno plojimų, bet tai tik smulkmenos, n-tasis punktas projekto privalumų sąraše. O į tikrų naujovių sąvoką tegalima įkišti kovas su drakonais, kurios, kaip galima buvo nuspėti dar prieš išleidimą, anksčiau ar vėliau tampa monotoniškomis. Pvz, išknaisiojau vieną požemį, susiruošiau priduoti prigrobtus turtus ir čia va išlindo slibinas! Telieka, pasislėpt pilies arkoje, žiūrėti kaip bukagalvis išdarinėja beprotiškus triukus nuostabioje naktinėje padangėje ir pusvalandi maitinti driežą strėlėmis. Epiška? Taip. Nuobodu? Taip. Negana to, nugalabijęs drakoną, negaliu priversti miesto sargybos bijoti didelio ir pikto manęs. Na, sąlygotumai.

Dalis 3 – hello kitty

Klasių sistemos Skyrim nenaudoja. Nori būt lankininku – buk, nori būt lankininku, dirbančiu puse etato magu – mielai prašome, atvirkščiai irgi tinkama. Šiaurėje žaidėjas tobulina gebėjimus pagal savo norus, todėl galutinis protežė visada bus unikaliu. Tačiau…

Ašaros kaupiasi akyse, matant, ką jie pridirbo su mano mylimiausiomis „katėmis“. Kačių aš nekenčiu, bet Khhajit‘ai – tokie vėjavaikiški bepročiai, nusikaltėliai, kontrabandininkai ir narko-dealeriai visada man imponavo. Tokie jie ir čia, bent jau ant popieriaus.  O štai gebėjimų sistema, atėmusi akrobatiką ir atletiką liūdina. Puikus karys, Jackson‘ o Legolas’as, tradicinis Robinas Hudas Oblivion‘o (vis tik atsirado proga šį nesusipratimą prisimint) čia neegzistuoja. Nebegaliu riebiausio priešo priverst prakaituot – strėlė, strėlė, strėlė, šuolis, sprintas, strėlė, strėlė, strėle… arba, strėlė, šuolis į viršų, patogi pozicija, strėlės ir kartoti iki begalybės. Exploitai? Ne, tai tikras savo pranašumų išnaudojimas, netgi vaidmes atlikimas. Čia gi, katės yra kažkiek greitesnės už kitus ir viskas.  Kompensacijai nežymus bonusas prie beginklės kovos, o kam? Unarmed skill‘o nėra. Savo specialaus agento Khajjit-Jack-Bauer išgimdyti Skyrim‘e nelemta, deja. Kita vertus, akrobatikos ir atletikos išėmimas suprantamas, sunkiasvoriai tankai negali ir neturi būti vikriais; o tuo pačiu kirsti per kačių, miško elfų ir juodaodžių karių pasididžiavimą –  žiauru.

Ketvirto teksto lapo pradžia, ir tai per daug. Betgi ne kasdien tokio kalibro projektai pasiekia rinką, todėl vienas kitas papildomas kilobaitas nepakenks.  Ir, jeigu, reikėtų įvertinti šį žaidimą šiandien, drąsiai rašyčiau 8-netą, su savotišku bonusu turiniui, kuris tik gimsta auksarankių moderių galvose. Gaila, kad Skyrimui nepavyko išprūsti iš po Obliviono šešėlio; gaila kad nesimato stipraus TES5. Bet, netgi TES 4.5 tai didelė dovana serijos fanams.

Ar hype‘as dėl Skyrimo buvo pagrįstas?
Ne.

Ar Skyrimas nusipelno tokio hype‘o?
Taip.

Dviprasmybės, sąlygotumai ir dar bala žino kiek protingų žodžių reiktų prirašyti išvadose. Bet tai tik pirmi įspūdžiai ir tik maniškiai, o ką galvojate Jūs?

 

Komentarai

37 komentarai/-as/-ų
  1. sovijus 2011/11/12 Atsakyti
  2. Ankstyvas 2011/11/12 Atsakyti
  3. ausines 2011/11/12 Atsakyti
  4. Elvinas 2011/11/12 Atsakyti
  5. Nowitzkis 2011/11/12 Atsakyti
  6. Augustas 2011/11/13 Atsakyti
    • t0ffix 2011/11/13 Atsakyti
    • artojas 2011/11/13 Atsakyti
  7. Trečias Varnas 2011/11/13 Atsakyti
  8. Nickas 2011/11/13 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/19 Atsakyti
  9. Nowitzkis 2011/11/13 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/19 Atsakyti
      • Nowitzkis 2011/11/23 Atsakyti
        • Kaj 2011/11/23 Atsakyti
    • zaegin 2011/11/30 Atsakyti
  10. PATR10T 2011/11/13 Atsakyti
  11. Exo 2011/11/13 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/19 Atsakyti
  12. Trečias Varnas 2011/11/14 Atsakyti
    • Artojas 2011/11/14 Atsakyti
      • Trečias Varnas 2011/11/14 Atsakyti
  13. Exciter 2011/11/14 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/23 Atsakyti
  14. beecool 2011/11/14 Atsakyti
  15. Sargro 2011/11/15 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/19 Atsakyti
  16. as 2011/11/18 Atsakyti
    • Kaj 2011/11/19 Atsakyti
  17. Toxis 2011/11/21 Atsakyti
    • sovijus 2011/11/23 Atsakyti
  18. Vardenis 2011/12/12 Atsakyti
    • Kaj 2011/12/18 Atsakyti
  19. Mantas 2012/01/28 Atsakyti
    • Kaj 2012/02/09 Atsakyti
  20. Bersas 2012/02/10 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *