Runner 2 | Progresas ar degradacija?

 

Visai nesenai, 2011 metais, žaidžiau Bit.Trip Runner (toliau- BTR).  Žaidusieji patys supras, o nežaidusiems paaiškinsiu: viename sakinyje su BTR naudojamas žodis „žaisti“ įgauna prasmę „mirti begalybę kartų, tikintis galiausiai pasiekti lygio galą“. Nenuostabu, kad tiek vargstant vis kildavo minčių, tokių kaip „kodėl čia nėra chekpoint‘ų, KODĖL?“ arba „susitikčiau kūrėją- sprandą nusukčiau!“. Nepaisant to, BTR tikrai turėjo kažką, kas tiesiog neleisdavo jo išjungti. Dabar Gaijin Games išleido šio žaidimo tęsinį ir pykčio pritvinkusios frazės liovėsi, bet… Bit Trip Presents Runner 2: Future Legend of Rhythm Alien (toliau- Runner 2) išjungti paprasta.

Progreso iliuzija…

Tik pradėjus žaisti, sukuriama iliuzija, kad Runner 2 – ta pati, gerai pažįstama, bet visokeriopai patobulinta pirmoji dalis. Kaip ir seniau, valdai juodąjį Commander Video ir, jam automatiškai bėgant, peršoki, praslysti ar kitais būdais įveiki kliūtis. Jos išdėstytos taip, kad sukurtų ritmą ir ilgų nuotolių bėgimą paverstų muzikaliu nuotykiu. Žodžiu, pagrindai nepakeisti, senbuviams iš naujo mokytis nereiks. Žinoma, yra ir naujovių. Ryškiausia iš jų- galymybė įveikti lygius keliais skirtingais keliais. Tai išties sveikintina, nes atsirado prasmės peržaisti lygį, ar net visą žaidimą keletą kartų, ko pirmtake nebuvo. Keliavimas tarp lygių taip pat pasidarė laisvesnis: nebebūtina įveikti visų pasaulio lygių, norint pasiekti bosą (reikia surinkti tam tikrą kiekį aukso).  Be to, gali laisvai rinktis lygių įveikimo tvarką. Atsirado ir išsvajotieji checkpoint‘ai, padedantys per ilgai neužsilikti tame pačiame lygyje. Kurį laiką išties atrodo, jog Runner 2- puikus tesinys. O tada baigiasi pirmasis pusvalandis.

Prie išsaugojimo taško Tave pasitinka šis agurkėlis. Pačiam nepavyko atsirakinti, bet regis galima ir su juo po lygius lakstyti.

…slepia degradaciją

Pusvalandis – tiek laiko užtruko, kol nutekėjo visas Runner 2 makiažas ir išryškėjo paslėpti randai. Kiek tai užtrunks Tau, neįsivaizduoju, tačiau, jei žaidei BTR, tas laikas anksčiau ar vėliau ateis. Niekas lyg ir nepasikeičia, pamažu pristatomos naujovės, tačiau žaidimas tampa blankus ir monotoniškas. Maniau, kad tai tik momentinė nuotaika. Bet ne. Pradėjau analizuoti, kas gi man žaidime nepatinka ir susidariau itin kuklų problemų sarašėlį, kuriuo čia ir pasidalinsiu:

1.Tapimas score attack tipo žaidimu. Na jau ne. Bent jau mano nuomone visi  žaidimuose suteikiami taškai yra totali beprasmybė ir rodo žaidimų dizainerių nesugebėjimą motyvuoti žaidėjus pačiu žaidimo procesu, nauju istorijos gabalu, ar kitais tradiciniais metodais. Maža to, Runner 2 taškų sistema sukurta blogai, net ir vertinant tokiais žemais standartais. Nelabai išeis net pasivaržyti su draugais, nes taškai neturi beveik nieko bendro su realiais žaidimo įgūdžiais. Kadangi dauguma sugebės surinkti visus aukso luitus lygyje (tai nesunku) rezultatai bandomi atskirti vieni nuo kitų šaunant Comander Video į taikinį iš patrankos. Na kuo tai susiję su pagrindiniu žaidimo geimplėjumi? Arba dar: speciali kliūtis primenanti ratelį žiurkėnų narveliuose. Patekęs į tokį turi mash‘inti tarpo klavišą vardan tų išganingųjų taškų. Apgailėtina.

2.Retro lygių paskirties pakeitimas. Žaidžiant Bit.Trip Runner rinkti auksą buvo nebūtina, bet žaidėjai jį rinko. Rinko todėl, kad surinkus visą, gaudavai progą sužaisti retro lygį. Ir tai buvo apdovanojimas, kurio tikrai norėjosi, kad ir kaip skaudu būdavo tame lygyje mirti. Kaip jau minėjau Runner 2 auksu atsirakini bosą, o tobulai įveikęs lygį esi iššaunamas iš patrankos. Retro lygiai vis dar žaidime, bet dabar jie pasiekiami įprastuose lygiuose ir dėl to praranda tą „apdovanojimo aurą“. Juolab jog patekęs į vieną šių lygių, prarandi visą įprasto lygio progresą, pasiektą prieš pakliūnant į retro lygį.

Vienas iš minėtų retro lygių.

Ir vis dėlto šios klaidos nesvarbios, jos tėra paviršutinės ir kliūna tik todėl, kad kažkur giliau slypi tikroji problema. Galiausiai supratau:  žaidime nebeliko jokių hardcore elementų. Nė trupučio. O juk brutalumas ir visiškas žaidėjo negailėjimas buvo tai, kas žavėjo BTR.  Būtent šių savybių nebuvimas smukdo Runner 2. Smarkiai sumažėjus sudėtingumo lygiui, o dar ir išsaugojimo taškams atsiradus, žaidimas tiesiog prarado savo esmę. Neliko tų F*CK YEAH! akimirkų įveikus sunkų lygį, o beveik be pastangų palaužtas bosas net kiek nuliūdina.

Visgi, dalis neabejotinai  gerų sprendimų, apie kuriuos rašiau pirmoje pastraipoje, neleido padaryti galutinių išvadų. Nusprendžiau kiek atgaivinti prisiminimus, kiek pažaisti Runner 2, BTR, ir palyginti kuris gi iš jų smagesnis. Maniau, jog prireiks ilgai sėdėti ir analizuoti potyrius, bet, kaip ir visada, viskas išsisprendė žymiai paprasčiau. Planavau prie BTR prisėsti kokiam pusvalandžiui, tačiau bandydamas įveikti keletą lygių užsikabinau ir ne tik užtrukau gerokai ilgiau, bet ir tiesiog užsimiršau linksmai leisdamas laiką. Runner 2, deja, tokių akimirkų nepasiūlo. Taigi, jei vertiname žaidimus pagal smagumą (o taip juk ir turėtų būti), nevykęs sprendimas supaprastinti žaidimą vienu ypu nubraukia visus subtilius patobulinimus.

Taip jau atsitiko, kad ši apžvalga virto nesibaigiančiu dviejų žaidimų palyginimu, tačiau norėdamas išreikšti mintis, kurias man sukėlė Runner 2, negalėjau atsiriboti nuo jo pirmtako. Ir nors Runner 2 yra išbaigtesnis produktas, Bit.Trip Runner yra labiau įtraukiantis ir, tikėtina, artimesnis pirminei kūrėjų vizijai. O naujasis žaidimas tiesiog pasitarnauja kaip įrodymas, jog net patys žaidėjai (dėl kurių nesibaigiančio zyzimo turbūt Runner 2 ir supaprastino) ne visada yra teisūs, svarstydami kas geriau jų mėgstamam žaidimui. Tikiuosi, kad jei pasirodys trečioji Runner dalis, Gaijin Games sugebės suderinti centrinę BTR įdėją ir modernius sprendimus. Kol to sulauksime, verčiau likti prie Bit.Trip Runner.

 

 

 

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *