Reliktai #1 | Far Cry

Dievo Režimas pristato naują rubriką apie senus žaidimus. Sveiki atvykę į Reliktus. Šioje skiltyje publikuojamų tekstų tikslas paprastas — apžvelgti šiuo metu laisvai prieinamus žaidimus iš praeities, šių dienų realijų fone. Retro apžvalgas stengsimės rašyti ne varomi emocijų, o tiesiog perteikti gyvus įspūdžius. Kitais žodžiais tariant, mes neužrašinėsim prisiminimų, o žaisim čia ir dabar ir kalbėsim apie įspūdžius kuriuos turime šiandien. Kažką panašaus darėm laukdami „Dungeon Siege III“, dabar turime Far Cry, o eilėje laukia „Hitman“, „Age of Wonders“, „Syndicate“ ir daugybė kitų, nes jei kalbėti atvirai, pažintis su senais žaidimais yra tolygi istorijos vadovėlių skaitymui, tai paprasčiausias būdas pažvelgti į žaidimų dizainą, paskirtį ir iššūkius. Kokios savybės buvo svarbios tada, kokios šiandien. Na kad ir tas pats „Far Cry“. Žaidimas iš tų laikų kai norint naudoti kilometrų atstumų šaudantį ginklą, nereikėjo kurti specialių lygių, script’ų, ar paguldyti žaidėjo vienoje pozoje, kad nesugadinti iliuzijos. Žaidimas iš tų laikų kai galėjai nušauti kiaulę, numušti paukštį ar papjauti niekuo dėtą žuvį. Žaidimas iš tų laikų, kai priešai budėdavo savo bazėse nepriklausomai nuo to, ateis į ją žaidėjas ar ne. Palieku jus su JcDent ir jo įspūdžiais.

Artojas

Visi paveiksliukai sušaudyti specialiai šiai apžvalgai ir sudėti be jokios post produckijos. Žaidimas taip atrodo šiandien.

Stiprios. Rankos. Laiko. Vairą! Koja… koja spaudžia gaząąąą. Šitaip šunkeliais važiuoja… šitaip šunkeliais važiuoja… Vogtas žalias bagis, vogtas žalias bagis, vogtas žalias bagis, je! Ir tada po bamperiu palenda du keliu patruliavę samdiniai. Aš, aišku, lipu lauk, ne lavonų apiplėšti – po paskutinės išžudytos bazės esu aptekęs visokeriopu gėriu – o todėl, kad iš džiunglių įžūliai kyšo sargybinio bokštelis. Išsitraukiu masyvų snaiperio šautuvą, atsigulu, prisitaikau ir pasaulyje lieka vienu džiunglėse megztinį vilkinčiu ir raketsvaidį tampančiu idiotu mažiau. Savaime suprantama, nuvažiavus patikrinti savo trofėjaus, nelygioje vietovėje paliktas bagis taikosi pabėgt nuo manęs, nes mašina turi MagiTek iš vairuotojo pozicijos valdomą kulkosvaidį, bet ne rankinį stabdį. Bokštelyje pastebiu tolumoje esantį mano kelionės tikslą – kelių sandėlių supamą prieplauką. Prieš imdamasis joje šmirinėjančio personalo snaiperio ugnim sunaikinu netoliese stoviniuojantį patrulį.

Žiūronų pritraukimas – 24x, pastebėtų samdinių gyvybę stebinčių implantų signalai pažymimi mano radare, o kryptinis mikrofonas pagauna tipiškus karių tauškalus („karininkai – idiotai“, „aš geriau atrodau su fishnet‘ais“ ir pan.). Tada vėl išsitraukiu gremėzdą šautuvą (tik 18x artinimas) ir iššaudau didžiąją garnizono dalį. Ar bent to tikiuosi, nes baigėsi šoviniai. Aš esu taip toli, kad niekas nesupranta, iš kur šaudyta – esu saugus lyg kosminio laivo kapitonas orbitinio bombardavimo metu. Sėdu į bagį, lekiu į prieplauką. Pakeliui bandau nudžiauti patrulio džipą, tačiau šis, kaip ir visi jo giminaičiai, vos įsėdus pradeda šokinėti kaip kumelys ir išlipus nušuoliuoja gerą kelio galą.

Su bagiu atvažiavus į prieplauką paaiškėja, kad samdinių dar keletas liko ir po chaotiškos automatų ugnies bei granatų sprogimų mūšio lauke lieku tik aš (bagis, deja, neišgyveno). Visiškai be šarvų išplaukiu į kitą lygį. Taip ir žaidžiame „Far Cry“, 2004 m. „Crytek“ pagamintą ir „Ubisoft“ išplatintą FPS. Jei reiktų apibūdinti trumpai – tai „Crysis“ be nanokostiumo ir nereikalaujantis antimaterijos šerdimi varomo kvantinio superkompiuterio, kad veiktų didesne rezoliucija nei 3×2 pikselių.

Prieš aštuoneta metų šis vaizdas vos neiššaukė myžtelėjimo...

Komentarai

5 komentarai
  1. wroot 2012/06/03 Atsakyti
    • Artojas 2012/06/03 Atsakyti
  2. romka 2012/06/03 Atsakyti
  3. ecOr 2012/06/04 Atsakyti
  4. Shvitripopiergaila 2012/09/15 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *