Panaši tema („ar video žaidimai yra „menas“?“) sukasi daugelio galvose jau kurį laiką, tačiau neseniai, į beprasmių, siurrealistinių, debatų laužą buvo įmesta daug sunkių malkų. Malkų, iš žmogaus, kurio trigrašio čia mažai kas tikėjosi – Roger’io Ebert’o, vieno žinomiausių, elitinio, kino filmų kritiko. Jo nuomonė šia tema buvo kiek… hmm… pritrenkiančiai nemaloni, sukėlusi ištisus gaisrus žaidėjų, kūrėjų, ir kritikų tarpe. Diskusijos ta tema vyko visur, net ir mano galvoje, su savimi pačiu, tad man jau įgriso – nusprendžiau padėti tame tašką ir, galbūt, sudominti jus išsakyti savąją nuomonę.
Pradžiai, pacituosiu kelis sakinius iš vieno žinomiausių filmų kritikų – Roger‘io Ebert‘o blogo skilties: „Aš iš principo esu lieku įsitikinęs, kad video žaidimai negali būti menu. Tikriausiai būtų kvaila sakyti „niekada“, nes „niekada“, anot Rick’o Wakeman’o yra labai, labai ilgas laiko tarpas. Pasakysiu tik tiek, kad nė vienas dabar givenantis geimeris nesulauks tos dienos, kada galės patirti žaidimą kaip meno formą“. Toliau – visa liturgija, bandanti žodžius įtvirtinti. Kartais net atrodo, kad buvo bandoma išspausti ir kokią prakeiktą aksiomą.
Visą straipsnį galite perskaityti čia.
Reziumuojant Rodžerio monologą galime pasakyti tik tai, kad jam reikėjo pasilikti prie filmų kritiko sosto, ir nekišti galvos ten, kur ji visiškai neveikia. Sakydamas, kad žaidimai nėra ir nebus verti vadinti „menu“, Rodžeris tai įrodinėjo vartydamas ir visaip sukiodamas pačią meno sąvoką. Vartydamas taip, kad ji pateisintu jo argumentus. Būtent čia ir buvo pirmoji, didžiulė, jo klaida. Tokia jau tendencija – jeigu temos pagrindas yra laisvai interpretuojama, ne substanciali, sąvoka – visi rimti argumentai gali labai greitai subyrėti į šukes. Šiuo atveju, ta sąvoka buvo: „menas“.
Roger Ebert
JAV kino kritikas ir scenaristas. Tai tikriausiai žinomiausias apie kiną rašantis žmogus visame pasaulyje. Per ilgą savo žurnalisto karjerą Ebertas yra parašęs daugiau nei penkioliką knygų – didžioji dalis apie kiną. Jis yra pirmasis kino kritikas laimėjęs „Pulitzerio premiją už kritiką“. Pirmasis susidūrimas su video žaidimais įvyko 2005-aisiais, kai jis pareiškė, kad „šios medijos prigimtis tokia, kad ji niekada nebus menu“.
http://en.wikipedia.org/wiki/Roger_Ebert
Pats šios sąvokos nedrįsiu vartyti ir mėtyti taip, kaip tai darė Ebertas. Iki šiolei, man tai atrodo, kaip intymus asmeninis dalykas, beveik kaip religija, tad jos interpretaciją paliksiu jums. Tačiau ką aš galiu padaryti, tai apšmeižti anksčiau paminėtą žurnalistą, tiksliau – jo kreivai suvoktą ryšį tarp sąvokos „menas“ ir žaidimas.
Rodžeris pasakė, kad žaidimas yra procesas, kuris niekados negalės būti menu, mat tai nėra objektas, galintis emociškai ar dar kitaip stimuliuoti auditoriją (žaidėją). Jo akimis, žaidimas turi taisykles, tikslus ir, galiausiai – išeigą, kuri priklauso nuo to kaip buvo atlikti veiksmai prieš tai. Būtent todėl nei futbolas, krepšinis, ar bet koks kitas žaidimas (šiuo atveju ir video žaidimai) negali būti menu, nes jie, jų pabaiga, priklauso nuo Tavęs, ir Tu negali jų išgyventi, patirti, taip kaip knygos ar filmo.
Matote, žaidimai šiais laikais vis dažniau vadinami menu dėl to, jog tai yra objektai, o procesas (sąlytis tarp žaidėjo ir vaizdo + garso samplaikos) tik jų dalis. Žaidimai yra objektai, kurių substancialumą (materialumą) sudaro muzikinė ar vaizdinė dalis. Pastarųjų dėka objektas gali tapti garsinio, ar vaizduojamojo meno dalimi. Žinoma, žaidimas niekada negalės būti kokio nors katarsinio meno dalimi, tačiau kaip pramoginis menas – jau yra. Vienas pavyzdžių – žaidimas „Braid“, padovanojęs nuostabų garso takelį ir hipnotizuojančius, pastelinius, vaizdus, kuriuos visi iki šiol prisimena kaip kažką nepaprasto.
Tai supratęs Rodžeris ėmė aiškinti meno istoriją, nesvarbu, kad tai skamba visiškai nekompetetingai iš jo, žurnalisto, lūpų. Ir netrukus prieš mus buvo pastatytas dar vienas „geležinis“ faktas – žaidimai, negali būti vadinami menu ir todėl, kad niekas iki šiol jų nėra lyginę su didžių poetų, rašytojų, dailininkų, režisierių darbais. Tačiau, kas gyvenate nūdiena, nesislepiate po akmeniu, tikriausiai žinote, kad žaidimai ir „geimingas“ čia egzistuoja visai trumputį laiko tarpą, ir mes turime dar vieną didelę, milžinišką problemą – nepripažinimą. Dalis visuomenės iki šiolei gyvena devintąjame dešimtmetyje, o ten žaidimai sociumo akimis – laiko švaistymas ar dar vienas laiko praleidimo būdas. Visuomenė ir žaidimai paprasčiausiai prasilenkė laiku. Žaidimų rinka per labai trumpą laiko tarpą sugebėjo išsipūsti iki neregėtų dydžių ir išmoko nešvaistyti žaidėjo laiko, bet ir praturtinti jį emociniu įspūdžiu, kokį mums dovanoti gali ir knygos bei filmai. Kol kas visuomenė bijo tą pripažinti, nes tai prieštarauja piktiems žmogeliukams gyvenantiems jų galvose (nusistovėjusioms normoms), tad argumentas, kad žaidimai nėra pripažinti tik dėl to, kad tai nėra menas – didžiulis krachas.
Kol užsienio forumuose toliau sėkmingai verdama smala iš piktų komentarų, kurioje tikimasi paskandinti Rodžerį, aš norėčiau priminti, kad viename iš interviu jam buvo tekę išsireikšti taip: „ why gamers are so insecure about their hobby being art?“. O tai reiškia, kad agresyvūs, kažką įrodinėjantys debatai šia tema yra paprasčiausiai kvaili ir bet kokiu atveju taptų nesibaigiančios pasakos dalimi, tad pabandykime jų išvengti.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad ši tema yra daugiau asmeninė, nei publicistinė, ir ar tai ką žaidei gali pavadinti menu – spręsti tik Tau. Jeigu Tavo atsakymas yra – TAIP, pasidalinki mintimis apie Tave labiausiai imponavusius žaidimus, apie tai, kaip atrodytų Tavoji „žaidimų meno galerija“.
O gerb. ponui Roger‘iui Ebert‘ui, norėčiau pasiūlyti dar kartą paklausyti Bob‘o Dylan‘o dainos: „The Times Are A-Changin“ ir pasilikti prie filmų kritikos. Sėkmės.
R. Ebert toks pats pasikėlęs šūdžius kaip ir visokie „American Idol“ Simonai… Negalėčiau tiesiai pūlti prie to, jog žaidimai yra menas. Gal ir ne, tačiau žaidimai pateikia išties daug meninių potepių. Sorry Ebert’ai, bet esi šarlatanas, kitaip sakant. Šarlatanas kuris sprendžia vien tik iš stereotipų ar net fanboy’izmo pusės „žaidimų negali išgyvent…“ – turiu galvoje ant rimto ? Kad ir kas turėtų „nuspręst“ ar žaidimai yra menas ar ne, tai tik ne šis žmogus.
P.S. Žaidimai yra ištyrta jog susikonsentruojama geriausiai palyginus su TV žiūrėjimu ar knygos skaitimu, taigi tiek išgyvent ar patirti mums tenka, kalbam ne apie Wii Sports tipo žaidimą, bet apie tokius meniškus žaidimus, kaip Braid Limbo ar The Path… Aš nenoriu, jog žadimai taptu 100proc menu, bet alternatyvų tikrai negalima užmiršt…
nuff said.
Skaniai susiskaitė, pats jau nepirmi metai ties šiais klausimais, reguliariai užsistumiu.
@rokimusas Ebertas yra puikus, kol neiškiša galvos iš kino teatro. O žaidimai niekad netaps „100proc menu“ : ). Vien dėl to, kad jų tikslas ne toks.
@Artojas Dėkui : ).
pareiskimas tolygus bilo gateso kazkada issakytam „640 kilobaitu turetu uztekti betkam“ (ar panasiai).
Anot Roger’io visi tie dailininkai, 3D dizaineriai, muzikantai, scenaristai, galiausiai programeriai simuliuoja kai kuriamas video zaidimas.
beabejo jie nesimuliuoja, kai kuriamas ne zaidimas o video filmas.
Visdelto zaidimai, nera vizualinio meno rusis (cia mano nuomone). bent jau kolkas vizualini mena isreiksti yra lankstesniu budu, nesusietu su tokiu pragmatisku dalyku kaip kompiuterine skaiciavomo galia.
Zaidimai yra nauja (nors jau ne tokia ir nauja) potyrio meno rusis (gameplayjaus trumpai tariant). kas yra atsparu ir nepriklausoma nuo kompiuterio resursu.
Zmogus kuris zaidimu nezaidzia to niekada nesupras. ir tikrai turetu susilaikyti nuo kvailu komentaru. Neisaiskinsi zmogui, kas yra muzika jei jis jos neklause.
Kiek prisimenu Ebertas buvo minti uzmetes, kad geimeriai patys pilnai nepripazista savo mediumo kaip meno ir todel iesko hobio ‘pateisinimo’ ir pripazinimo. Nesaugumo jausmas kitaip sakant. Nuo geimerio stigmos visuomeneje nepabegsi :/
Kažkoks holivudo šarlatanas aiškina kas yra menas. Menas yra subtilus individualiai. Eilinis žurnaliūga, neva dedantis guru. Vadovautis kritiku kartais yra bukiau nei eiti į patį bukiausią filmą.
Žaidimai yra ateities menas. Menas 2.0. Toks menas kurį gali ne tik pamatyti, išgirsti ar patirti, bet ir prisiliesti, pačiupinėti. Tinkamai pasinaudojus juo galima į žmogaus pasamonę „įlysti“ taip kaip joks eilėraštis nepadarys.
Be to, šiais laikais menas gali būti viskas ką žmogus juo pavadina, kaip antai visokie fluxusai, dados ir konceptualizmai :)
@Linas T. jei jis ir butu teisus; tai nera tas zmogus, pas kuri geimeriai turetu eiti „pripazinimo“.
pareiskimas yra akiplesiskas akibrokstas zmogaus, kuris ne neturetu daryti panasius pareiskimus.
gaimingas kaip procesas nera menas (kaip ir filmo ziurejimas arba knygos skaitymas). geimeriams cia ir nera i ka nors pretenduoti.
zaidimai kaipo tokie yra menas. geras blogas, su savo slamstu. bet tai yra menas.
ir dar siektiek politikos:
misterio rogerio mintys ypac buvo eskaluotos panasiu metu, kai vyko debatai del UK valstybiniu dotaciju zaidimu kurejams, priskiriant juos meninikams. kas ivyko?
Didziausias pasaulio leidejas activision kolaboravesis su keleta mazu developeriu precedenta uzgniauze. motyvuodamas nelygiomis kureju teisemis UK ir kitur. Ar tokiam zinksniui jiems reikejo trecios salies pritarimo medijoje?
beabejo. Tada surandamas kasnors, kas pagal paziuras tinkamas pritarti.
Ar tai galejo buti ponas „didzio meno apibrezimas, akibrokstas“ rogeris?
taip galejo.
ZZ1: Haha. It all makes sence now. Negirdėjau šito akibrokšto.
@ZZ1 Logiška. Bet kaip jiems pavyko Rogerį iškast vien dėl šito? Negi jis į tai veltusi?
niekam nieko su juo daryti nereikejo. jis pats taip galvoja. bet laikas tinkamas buvo eskaluoti jo nuomone. beveik vienu metu industrijos saitai sumirgo sia tema, prasidejo grandinine reakcija.
pats rogeris jau traukesi atatupstas nuo visu tu interpretaciju ir kilusios reakcijos.
„pinigu lagaminai“ online yra mitas. jei tau reikia kokios nuomones susirandi tinkama zmogu o tada „ijungi garsiakalbi“.
Na taip, tokiu atveju viskas labai gražiai susideda.
Kaip atsakymas Kelle Santiago, ir visiems apie video žaidimus galvojantiems kaip ji, tas Eberto atsakymas yra pakankamai tikslus. O kad būtum sąžiningas autoriui, tą įrašą pirmiausia ir reiktų vertinti kaip atsakymą Santiago.
Jei meną suprasime siauraja prasme tektų pritarti Ebertui – žaidimai nėra ir nebus menas, bet tik todėl, kad tiek Santiago, tiek Ebertas operuoja labai siaurais ir primityviais supratimais apie meną. Taip visuomet atsitinka žmonėms, kurie be filosofinio pasikaustymo ir išsilavinimo ima kalbėti apie jiems patiems nesuprantamus dalykus. Vėliau Ebertas net pripažįsta, kad ėmėsi vertinti žaidimus pats dorai nenutuokdamas kas yra menas!
Na, bet jam bent užtenka savigarbos prisipažinti, kai tuo tarpu Santiago, ir į ją panašūs pseudo-artistai su savo pseudo-žaidimais (kaip „Flower“, „Braid“, „Shadow of Colossus“ ir pan.) nesugeba suvokti net savo neišprusimo lygio.
Video žaidimai išgyvena dabar labai panašų laikotarpį, kokį išgyveno kinas prieš gerą pusšimtį metų, todėl būtų ne pro šalį paskaityti, ką to meto kritikai, filosofai apie jį kalbėjo, o ypač puikų Pauline Kael „Trash, Art and the Movies“ esė (http://www.paulrossen.com/paulinekael/trashartandthemovies.html), kuris labai tinka ir dabartinei video žaidimų situacijai.
Bet kokia diskusija apie tai ar video žaidimai yra menas turi remtis filosofija. Diskutuojantys turi būti susipažinę su tuo, ką apie meną yra parašę didžiausi žmonijos protai, antraip diskusija tebus aklas grabinėjimas tamsoje, kurio galima buvo išvengti pasidomėjus ką apie tai manė ištisų kartų šviesiausi protai.
Galiausia, kad atsakyčiau į klausimą kokie žaidimai priskirtini meno galerijai pateiksiu porą pavyzdžių – „Civilization“, „Fallout“, „Planescape: Torment“, Grand Theft Auto III“, „Total Annihilation“, „Deus Ex“, „Metal Gear Solid“, „Halo“, „Counter-Strike“, „Starcraft“, „Ninja Gaiden“, „Wing Commander“ ir t.t. Šie, ir daugelis kitų, žaidimai jau yra menas, kiek menas apskritai gali būti reikšminga sąvoka.
O šiaip jau kai kurių reakcija tai tokia „pernelyg kovinga“ sakyčiau. Jei žaidimai menas, tai atsipalaiduokit ir palaukit – pripažinimas ateis ir be tokio karščiavimosi :). O dabar ką tturim? Vizualioji pusė? tai čia atskiras meno porūšis… Garso takelis? irgi labiau muzika, nei žaidimas (tarp kitko, tikrai gera muzika sukels stiprias emocijas ir be jokio žaidimo, kaip ir vaizdai).
Kartais pasiskaitai profų atsiliepimus apie žaidimus, kaip ten reik nubėgt :tiek ir tiek pixelių“, suspaudinėt „tokią ir tokią kombo“ ir tada „viskas bus gerai“ tai atsiprašau, bet niekaip tokie dalykai neisisieja su menu…
Aišku yra ir kitokių žaidimų, kur gal ne tokie „pro“, ar kaip tiksliau išsireiškus, kur prie meno labai priartėjama prie meno, bet kiek tai yra „žaidybinis menas“ ir kiek atskirų „vizualinio“ ir „garsinio“ meno suma? Sunku atsakyt IMHO šiuo metu. Be abejo, nesakyčiau „niekada“ :)
Ir Nustokit taip nervintis :)
@Pjovėjas: Taip, bet. Kino filmo sudedamosios ne menkesnės. Rašytojai rašo, kompozitoriai kuria, režisieriai stato, aktoriai vaidina, operatoriai filmuoja ir t.t. Kaip bebūtų keista, bet įmanoma vertinti kiekvieno jų darbą atskirai. Tiek ir kaip visumą. Ir tai sėkmingai daroma. Neretai per meninę prizmę.
Tiesa ta, kad akis drąskyti yra anksti. Žaidimų industrija dar paprasčiausiai per jauna. Žaidimų traktuotinų kaip meno forma pasirodo vis daugiau, tačiau jie labiau nišiniai… Sakykim taip. Žaidimų sferoje kol kas viską užgožia Mainstream’as t.y. žaidimai, kurie kaip ir Holivudiniai AAA blockbusteriai kuriami visų pirma pramogai. Čia reikia laiko. Ir tikrai ne tiek, kiek mano dauguma mūsų. Aš kalbu apie max 2 dešimtmečius. O toliau jau viskas priklausys nuo to, kaip mes interpretuosim patį žodį menas… Nes žinot ką… Yra net toks dalykas kaip kovos menai ir ten yra savi meistrai. Plačiąją žodžio meistras prasme.
O kas dėl nervinimosi tai irgi… Heh.. Kaip nesinervinsi gyvendamas visuomenėje, kuri sąvoką „Karo Menas“ priima natūraliai, o „menas žaiduose“ jiems skamba kaip įžeidimas menui :).
Aš ir norėjau pasakyt, kad labiausiai į meną šiuo metu ir pretenduotų tie nišiniai dalykai. O 20, ar daugiau metų… tai sutinku, gal net greičiau, turint omeny, kaip viskas vystosi.
..jo tiek metu kiek reikes ismirti rogeriams turbut..
Niekad nebandžiau teisinti savo geimingo tuom, kad žaidimai yra menas. Labiau akcentuoju tai, kad tai įdomu, todėl ir darau. Iš dalies pripažįstu, kad tai gali būti priklausomybė. Bet kas nėra priklausomybė šiam pasauly?:) Jei labai bijot ir vengt priklausomybių, taip galima nieko ir nepatirt. O dėl žaidimo, kaip sukurto objekto, sutinku, kad tai yra tam tikras meno kūrinys. Nors mano skalėje ne kiekvienas žaidimas datempia iki „meniško“, kaip ir filmai:)
Univere per anglų laborą panašiai diskutavau su keliais grupiokais.. Aš buvau už žaidimus kaip meną, jie prieš. Mane tai labiausiai sunervino žmonių išankstinis nusistatymas.. Pašnekovai sutiko su manim, jog muzika, filmai, knygos atskirai yra menas, bet kai priėjau prie to jog žaidimai yra tam tikra, banaliai tariant, filmų, muzikos ir knygų samplaika (kurios eigą gali kontroliuoti), tai man tarsi šlapiu skuduru per veidą buvo tėkštas komentaras „Kaip žaidimas kur šaudai zombius gali būti menas?!“ Tokiu piktu veidu. Tipo, susiprask, žmogau.
Dalykas tas, kad žmonės su tokia nuomone būna tie, kurie nėra kompiuterinių žaidimų nė žaidę, o geriausiu atveju tai tik matę ką nors žaidžiant.
Kaip sakoma, nereikia dalyko išmanyt kad galėtum apie jį ginčytis.
Anyway – geras straipsnis, labai patiko. Daugiau tokiu Dievo Režime!
gal saudyt zombius, rinkti zirnius, vaziuoti ratais. zaidimuose tai bus menas (nes tu tai GALI). Ypatingai beje menamos, isgalvotos situaciojos, nutolintos nuo realaus pasaulio simuliacijos, kazkas ko nenufilmuosi (kad ir pacman ;)) generuoja naujus pojucius ir patirti (bent jau man).
arba gali imti oldscool’ini priejima prie meno ir spausti maksimuma is tokio zaidimo kaip alan wake. bet tai ir bus ta samplaika kazko seno. nes su alan wake jiems reikejo eiti daryti kina, o ne zaidima. jie neturi (arba beveik neturi) zaidimo.
tiesa sakant tipiskas zaidimas, kokie buna pagal filmus. tik tokio filmo nera.
Senai mes zinom kad tos formos nors ir panasios (filmai ir zaidimai) jos tiesiog nesueina ir nesikonvertuoja viena i kita (jau tai yra kaip irodymas kad zaidimai ne tik meno forma, bet unikali forma o ne kokia „dukterine“).
Rogeris to tiesiog negali suprasti. ir jam tikrai nereikejo daryti tokio liapsuso. Tai visai neprofesionalu, o mes del jo neprofesionalumo „klaviaturos membranas zulijam“ :)
Žaidimai yra menas, knygos yra menas, muzika, skulptūra, tapyba… nė vieno iš jų tarpusavyje nelyginsi. Pvz. niekas nesiima lyginti eilėraščių ir skulptūros, tai yra skirtingos sritys, skirtingais būdais siekiančios patenkinti tam tikrus žmonių estetinius, pramoginius poreikius ir niekas nesiima spręst ir sukt sau galvos, kuris iš jų yra tikresnis menas. Kodėl tuomet stengiamasi žaidimus lyginti su kitomis meno rūšimis ir neradus panašumo skelbti kad tai nėra menas… O taip yra todėl, kad tiesiog visi priima kaip duotybę nusistovėjusį požiūrį, kad vienokia ar kitokia veikla yra tiesiog menas ir retas ima knistis giliau ir aiškintis, kodėl ir kas paverčia meną menu.
AAA lygio blokbusteriai žaidimų erdvėje ir yra menas, reiktų tiesiog atsikratyti konvencijų ir pažvelgti į reikalo esmę… šiuolaikiniai komiksai, iliustracijos, filmai, žaidimai yra kur kas arčiau to klasikinio antikos, renesanso meno, nei bet kas, kas sukuriama akademiniame taip vadinamo aukštojo meno lygyje.
O aš manau labai paprastai.
Tie, kurie bando įprasminti žaidimą kaip meną, tiesiog desperatiškai bando pateisinti žaidimo beprasmiškumą.
Wow :). Ir taip kalba žmogus dirbantis su muzika apie kurios žanrą šitas Erbertas dar ne tiek prirašytų :)!
„O aš manau labai paprastai.
Tie, kurie bando įprasminti žaidimą kaip meną, tiesiog desperatiškai bando pateisinti žaidimo beprasmiškumą.“
Heh. Viskas yra beprasmiška.
Kuo gi žaidimai yra beprasmiškesni už bet ką kitą?
@Draugas Vadas
nepasakyčiau, kad viskas yra beprasmiška. Paprastai menas kažką teigia, arba paneigia jau esančius teiginius. Ką tuo tarpu teigia žaidimai?
@Artojas
:) Muzika buvo gražus, bet nepavykęs eksperimentas, kuris man leido suprasti, jog ne rokas mirė, o rokeriai.
bet kaip geimeriai pateisins zaidimo beprasmiskuma, jei zaidimai bus pripazystamai laikomi menu?
@Inkvizitorius. Kažką teigiantis ar nuneigiantis menas yra vadinamas propaganda. Jis niekam nereikalingas.
Tai tik tavo interpretacija, Artojau.
Galbūt. Nes visada tikėjau, kad menas tai iš esmės yra saviraiškos priemonė skirta emocijai ar jausmams pažadinti. Kas vyksta po to, jau stebėtojo reikalas. Vienam tas pats kūrinys iššaukia gūžtelėjimą pečiais, kitas gi išeina rengti revoliucijos.
Grįžtant prie emocijų ir jausmų. Žaidimai tai daro.
Atskirus žaidimų elementus kuria pripažinti menininkai ir yra buka teigti, kad jų sukuriama kompozicija neturi meninės vertės.
Galų gale reiktų nulipti nuo teiginio, kad kažkas siekia žaidimų pripažinimo menu dėl noro pateisinti proceso beprasmiškumą. Tai, kad kinas yra pripažintas menu, niekaip nepateisina paties žiūrėjimo proceso beprasmiškumo. Kalbant apie veiksmo prasmę, visada yra svarbiau kas jį atlieka, ir kaip jis atliekamas.
Artojau, yra labai paprastas žodis – pramogos. Alaus gėrimas pvz ir daug kam suteikia džiaugsmo ir jausmų, bet mes nepuolame to vadinti menu.
5 metų vaikas irgi moka save išreikšti kreidutėmis, tačiau, tai, ką jis prikeverzoja, nelaikome menu.
Tamsta stengiasi labai suprimityvinti meno esmę.
Man pvz įdomu, kiek čia teigiančių, kad žaidimus, galima priskirti menui, yra sąžiningai domėjęsi meno istorija ar lankę dailės pamokas. Žmonės, kažką bando teigti, bet net patys nežino, kas yra menas. Ir puola ant pasaulyje kažko pasiekusio žmogaus, kad jis kalba nesąmones. Tiesiog apsurdiška…
Nors neneigiu, kad kiekvienas turime teisę į savo nuomonę, tačiau iš tikrųjų bloga skaityti, kad kažkoks -niolikinis patsanėlis, bando kažkokią realaus gyvenimo reprodukciją įvardinti kaip meną. Ir dar pyksta, jog kažkam tai pasirodo tiesiog juokinga.
Taip, mes čia iki begalybės galime porinti, jog žaidimus sudaro muzika, visoks artas ir t.t. scenarijai. Bet realiai ar tai yra menas? ne visa muzika, ne visi filmai ir ne visos knygos yra menas. Visi šitie dalykai, puikiai telpa pramogų kategorijoje.
Žaidimai, iš esmės, globaliu mastu yra labai siaura terpė, kuri nedaro jokio poveikio pasauliui, šalių kultūrai ir panašiai.
Kada paskutinį kartą lankėtės šiuolaikinio meno parodoje?
Manau zaidimai turi potenciala tapti menu per ateinancius desimtmecius, bet niekaip nesuprantu kaip kazkas cia issireiske, jog mainstreamo zaidimai irgi yra kazkoks menas. Dar teigete, jog meno rusiu negalima lyginti. Taip, gal. Bet negi cia kazkas nori pasakyti ,kad mes galime statyti starcrafta ant tos pacios lentynos su max ernstu, tolstojum, maironiais ir ciurlioniais, egonu shiele ir t.t. ir pavadinti visa tai menu?..Begioti su marines ir taskyti zergus yra menas?
Siuolaikinio meno?
http://www.keithgarrow.com/images/movements-dadaism-art-duchamp-fountain.jpg
Autorius: „viskas yra menas, ka autorius pavadina menu“
..ir tamsta Inkvizitorius, daile nera muzika, muzika nera kinas, kinas nera literatura o literatura nera video zaidimai.
taip kad ziuredamas ilga laika i paveiksla tuo klausimu nieko neisrisi, tik beprasmiskai leisi laika.. tuo klausimu.
@ZZ1 jei neturi, ka pasakyt, tai ir nesakyk. ir tikrai pasinaudosiu tavo patarimu, negaišiu laiko atsakinėdamas į kažkokius kliedesius. Tokią filosofiją, kurios niekas nesupranta, gali pasilaikyt tik sau :D
? ir kodel neturiu ka pasakyti?
tamysta pats nelabai argumentuotas
jei nezinojei kad urinalas gali buti pateiktas kaip menas goole „urinal art“.
Taip. Būtent pramogos. Pramogos yra žmogaus natūroj ir būtent jos yra pirminė to ką mes šandien suvokiam kaip meną. Pirmykštis žmogus mamutą ant sienos paišė for fun.
O minėdamas šiuolaikinį meną fekalijų temos jokioj diskusijoj neišvengsi, nereik čia pūstis :)
@adoin mes tolstojaus su maironiu jau i viena lentyna det negalim. jau tada bus balaganas ;)
menas nera saujeles „isrinktuju“ privilegija. toks menas yra paprsaciausiai nereikalingas :)
@ZZ1 jeigu ne ta saujele isrinktuju, siandien vaiksciotum plikas ir nuogas. Bet kai kuriems zmones paprasciausiai to nesuprast :) Zmones niekada nebus lygus. Vieni vis tiek geriau ismanys reikala uz kitus. O likusieji tik kopijuos.
Grupe kostiumuotu vyru sedinciu ofise ir kalbanciu apie „nr. 102948 zaidimas“ biznio plana man nera menas.(o menininko sukurtas garso takelis zaidimo menu nepadaro(cia jau asmenine nuomone aisku.)) Todel ir sakau , kad menas gal bus po poros desimtmeciu, kai zaidima sukurti gales ir vienas zmogus, kai jis kurs tam ,kad isreikstu save, kad kazka parodytu sau ir kitiems, O ne su tikslu tapti NR.1 zaidimu kureju imone salyje ir dominuoti rinkoje..
Todel ir statau tuos menininkus i viena lentyna, ne vienas is ju nemaste apie biznio plana, budus kaip marketinti savo produkta ir t.t. Jie tiesiog kure, visu pirma SAU.
ok. kad tik tau nereikes vaiksciot plikam ir nuogam :)
@adoin juk nevertinsime kurinio pagal tai kaip buvo apsirenges, o gal „plikas nuogas“ jo autorius. tai palyginamasis mastymas, mastymas stereotipais.
na nesiojo maironis sutana ir ka?
pirmiausia as nebandau viska „versti menu“. As klausiu:
ar tai nauja? Ar tai vercia susimastyti? Ar tai suteikia kokios nors patirties?
Ar tai suteikia kokiu nors minciu praejus kuriam tai laikuj?
Jei taip, tai menas.
Jus kausiate:
Ar tai muzika, ar tai kinas, ar daile? ar skulptura?.. atsakymas vienas- tai neturi reiksmes.
@adoin: Taip pat rašomos knygos, rengiamos parodos, statomi kino filmai ir spektakliais, taip kuriami miuziklai. Kambariukas su kostiuomuotais dėdėm kurie pritraukia lėšas ir turi grąžą egzistuoja visose gyvenimo sferose.
Bendros kalbos mes čia nerasim greičiausiai todėl, kad oponuojanti pusė paprasčiausiai turi ribotą patirtį su žaidimais.
..ir su menu..
kenguroms marskiniu neprisiusi. jeitai ir bus menas, tai bus nereikalingas menas.
Šitas klausimas bene labiausiai atsibodęs iš tų amžinųjų su žaidimais susijusių :). Mano kuklia nuomone menas yra tai, kas yra daroma turint kažkokių meninių aspiracijų, taip vertinant žaidimai gali būt menu, gali ir nebūt (nesvarstant, ar tas menas ko nors vertas). Galiausiai nelaikant žaidimų menu būtų labai sudėtinga klasifikuot Planescape: Torment, nes jo žaidimu nepavadinsi :).
O as manau, kad kolkas tai yra vienas is tu auksciau uzduodamu „amzinuju“ klausimu. Pats asmeniskai zaidmu menu irgi nenoreciau vadindi, bet ir negaleciau pasakyti kad ziadimas neturi menines formos. Gal tai kazkas visiskai nauju, patys gi sakom kad tai labai jauna kultura. Kultura kuri dar tik formuojasi. Kaip Artojas minejo, juk akmens amziaus zmones piesdami mamutus, greiciausiai, kad nelaike to menu, kaip ir mes to nelaikom dabar. Tas pats Mocartas savo laiku kurdamas tiesiog dirbo savo darba, uz kuri gavo pinigus, tik nedaugelis ji laike menininku tuo metu, o dabar? Vunderkindas, didis menininkas ir visi mes is jo mokomes kurti toliau. Tad leiskim tokiems kaip Blizzard ar BioWare arti zaidimu meno istorijos vaga is kurios mokysis visi kiti!
Jei shis zmogus apsilankytu parodose pamatytu, kad shiuolaikinis menas kaiptik bando tave itraukti i istorja i procesa, ka zaidimai daro jau gerus pora deshimtmeciu.
Jei pas zmogu suvokimas, kad menas tai tik paveiksliukas ant sienos. arba nekomercinis kinas tai ir rasho tokius briedus.
http://www.chrisoshea.org/projects/audience/
http://www.youtube.com/watch?v=2lXh2n0aPyw
p.s. londone buvau muzijuje nepamenu pavadinimo.. (kazkas su modernios technologijos) tai ten buvo visas skyrius zaidimu meno istorija. nuo teniso pagaliuku, mario iki unreal tournament ir visokiu „meniniu“ nekomerciniu zaidimu.
Nepasakyčiau, kad vien dėl proceso reikėtų sutaurinti žaidimus. Taip, žaidimas yra procesas, kaip ir sportas, stalo žaidimai, pasivaikščiojimas po parka ir t.t.
Tarp kitko. Tai, jog dabar paprastas žmogus irgi dalyvauja mene, yra paseka to, ka anksciau vadindavome performansais, kurie kilo is teatro. dabar tiesiog tokia socialine situacija. Zmones linke susireiksminti. Zmones nori buti kažko dalimi. Interaktyvus menas arteja prie zmogaus.
Bet gristant prie esmes, man vis kyla klausimas, kodel tamstos stengiates rasti kazkokius atitikmenis mene, jeigu tokiu paciu atitikmenu, galima rasti sporte ir kitur. Eduardai, pats parasei, kad buvai, kazkokiame nauju technologiju muziejuje. Manau butent ten ir yra vieta zaidimams, ir prie ko cia menas? Negi jums viso to neuztenka? :)
Bet as vis tiek taip ir neisgirdau atsakymo, koki poveiki zaidimai daro pasauliui ir shaliu kulturai? man butu tikrai idomiau isgristi nuomoniu siuo klausimu, o ne paikus svaisciojimui, kas cia menas, kas cia ne :)
Pradėkim tada nuo to kokį poveikį pasauliui ir šalių kultūrai daro menas :) Manau galim leist tau pasirinkti tą 20 metų laikotarpį, kuriame pvz.: tapyba padarė kažkokį perversmą.
Na, nebūkim žydai, ponas Artūrai. Ir neatsakinėkime į klausimą klausimu. Nes galiu pagalvoti, kad išsisukinėjate.
Na labai drąsu būti ne žydu, kai gini mistifikuotą savoką už nugaros pasidėjęs tūkstantmečių istoriją ir neigdamas vos dešimtmetį gyvuojančios kultūros potencialą tapti kažkuo daugiau nei pramoga.
O atsakant į tavo paties klausimą galima būtų paminėti Guitar Hero, World of Warcraft, Sims, GTA ar tą patį Starcraft kurių nė vieno aš asmeniškai nevadinčiau menu kaip visumos ir kurie neabejotinai turi įtakos kai kurių šalių ar socialinių sluoksnių kultūrai ir pasaulėžiūrai.
Ir tada susimastysiu… Ar jūs esate tikras, kad teisingai formuluojate klausimą. Ir jei Malevičiaus ar kino nors kitas kvadratas yra vadinamas menu, ar mes turime to meno įtakos pasaulio kultūrai apibrėžimą. Ir jei turime, ar toji įtaka tikrai buvo daroma pasauliui :)?
Video zaidimai yra siuolaikines internetines visuomenes atspindys mene. ir dalis jos kulturos.
Senieji menai netinka siai visuomenei reprezentuoti.
@Inkvizitorius
O kodel futbolas ne menas? Gal todel, kad mes visi ji pazystam ir jis tapo iprasu. Bet jei tu sukviesi i parodu sale daug zmoniu ir juos sudominsi zaisti kazka tai bus modernus teatras ir tada mes tai pripazinsime kaip mena. Po kazkiek metu jei visi gatvese zais tavo zaidima jis nebebus menas bus tik zaidimas.
Problema as cia daugiau matau poziuryje. Su shia problema susiduria kiekvina nauja meno shaka, kai reikia lauziti streotipus. (cia reiktu prisiminti, kaip meno savoka keitesi istorijoje) Ir meno savoka yra labai demokratihka jei kambaryje 6 ish 10 mano, kad „kazkas“ yra menas tai tas „kazkas“ 100% yra menas. Dabartineje musu situacijoje mes ikalbinejam tuos likusius 4, kad jie pritratu musu nuomonei ir atvirkshciai.
Jei davincis uz monolizos butu nupaishes labirinta, kuri galima ishspresti. Pagal shi zymu kino kritika monaliza butu tiesiog zaidimas, o ne meno kurinys ir jis nebutu papuoles i mano istorija…
futbolas ne menas nes jis nera apibreztas. kaip ir pasisedejimas prie alaus. tai kaip komunikacijos forma su kitais zmonemis. del to tai nebus laikoma menu.
dabar video zaidimuose multiplayer taip pat nera apibreztas ir gali buti laikomas kompunikacijos forma. uz to skeptikai kabinasi. nors siaip galima vartyti kad multiplayer zaidimo neapibreztumas vistiek yra apibreztas bendru zaidimo remu, kiekvienam zaidimui multiplayeris yra savotiskas (bent jau turetu buti). o tie zaidimo remai yra kurybines prigimties, fantazijos vaisius. Ne futbolo aikste :)
Gerai, Artojau, aš užduodamas klausimą, visada žinau kaip į jį atsakyčiau pats. „Pavyzdžiui – tai dar ne faktas“. Tu man pavardinai pavyzdžius: Guitar Hero, World of Warcraft, Sims, GTA ar tą patį Starcraft… bet ne faktus.
„neabejotinai turi įtakos kai kurių šalių ar socialinių sluoksnių kultūrai ir pasaulėžiūrai.“ kokios įtakos turi? konkrečiai, faktais. Padarė tą, tą ir tą. Kaip 5 metų vaikui paaiškink.
^isgelbejo mus nuo trecio pasaulinio bet pagreitino globalini atsilima.
taip uzrasyta konkreciu faktu knygoje (penkiameciams) :D
@Inkvizitorius: Tamsta diskusijai mėginate suteikti lengvą patyčių forma. Klausimas buvo pateiktas, buvau išvadintas žydu.
Žaidimai tikrai daro poveikį pasauliui, kultūroms ir atskiroms šalims. Koks tai poveikis, aiškiai bus galima žinoti, kai praeis kiek tai laiko ir bus pradėti atlikti rimti socialiai tyrimai.
Manau, kad tie žmonės, kurie tvirtina, kad žaidimai nėra menas, nežino kas yra žaidimai, o tie, kurie sako atvirkščiai, nežino kas yra menas.
Žaidimai nėra ir nebus menas. Paveikslas – menas, daina irgi menas, visi tai žino. Bet skoningai apstatyta galerija, pilna gerų paveikslų, kurioje groja kokybiška muzika nėra menas (nors ir, šiaip, maloni vietelė pabūti).
Fen Shui irgi ne menas, tai metodas.
Concept art’as – menas, 3D modelis irgi menas. O stilinga viso to visuma.. Panašiai kaip ir ta galerija, kurioje gera būti.
Menas negauna grįžtamojo ryšio. Noriu pasakyti, kad stovint prieš meną mano pasąmonė kuria man emocijas.
Žaidime aš tas emocijas gražinu žaidimui atgal, jis man duoda naujos informacijos, kurią aš vėl interpretuoju ir t.t. Aš bendrauju su žaidimu. Ir tai yra nauja koncepcija, o ne menas, toks, kokį mes jį žinojome iki šiol. Noriu pasakyti, kad jei menui nereikia žaidimų, tai tegul žaidimai spjauna į tą meną :]
Prieš suprantant meną reikia suprasti savo santykį su juo ir tai bus teisingas atsakymas, kas TAU yra menas. Menas tai nėra tiesa, parašyta prieš 1000 metų, tai kažkieno kito tiesa, ne mano, man jos nereikia.
Toks yra mano santykis su menu ir žaidimais. Maždaug.
Ir, šiaip, šauni diskusija!
video zaidimai- menas zaideja vesti uz nosies.
zaidimui emociju grazinti atgal negali, jis negyvas. uztai tavo emocijos ir sprendimai buvo prognozuoti is anksto (taip daro visi zaidimu kurejai). patirtis, kuria tu gali igyti zaidimu visada yra apibrezta, ir turetu buti baigtine. tai daro jo autorius (arba komanda)
Tuose zaidimuose kur zaidejas turi visiska ar daline veiksmu laisve, pavyzdziu RPG zaidimai, taip pat yra tik zaidejo vedziojimas uz nosies, nes jo veiksmu laisve yra apibrezta ir numatyta.
trecias faktorius dar vienas zaidejas, kurio negalima autoriui suformuoti atsiranda multiplayer zaidimuose. tai reiskia, kad mano kaip zaidejo patirti itakoja ne tik mano pasauleziura ir zaidimo autoriaus numatytas aplinka, bet ir kazkas is sono, kas gali buti visai neprognozuojamas faktorius pavyzdziui. atsiranda neapibreztumas.
tokiu atveju reikia „kolektyvinio meno patirties“ termino (tik geresniu pavadinimu) :/
tai skamba, bent jau man, kaip kazkas naujo. bet as tai priimu.
Tai kad, Artojau, tu neatsakei į klausimą, kokį poveikį žaidimai daro pasauliui ir šalių kultūrai. Tu pasakei žaidimų pavadinimus, bet kokį poveikį jie daro, nė žodžio apie tai. Sakai, turi įtakos. Kokia ta įtaka? Negi taip sunku argumentuot savo žodžius.
Ir beje kalbant apie ta patį Malevičiaus kvadratą. Atsimenu jį dar minėjai, kai vyko tokia pats diskusija games.lt. Jeigu sunku, tamsta įžvelgti tame prasmę, tai galiu padėti. Tas kvadratas puikiai apibrėžia dalį šiuolaikinės architektūros estetikos ir dizaino.
http://www.greatfa.com/wp-content/uploads/2009/06/modern-architecture-design-of-box-house-4.jpg
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070112/Prokuratura.jpg
http://archinaut.lt/straipsnis/viesbutis-kirkenes-prieglobstis-prie-barenco-juros/74
http://homefurniture180.com/uploaded_images/modern-home-furniture-796802.jpg
http://www.youtube.com/watch?v=3Lwr4tKIaZk
pasvarstome; menas skulptura, jos darymo procesas ar jos ikvepimo saltinis?
Nes iki kvadrato žmonės statė apvalius ir trikampius namus. Ačiū Malevičiui, kad pakeitė pasaulį :).
Jei Malevičius įkvėpė kažką statyti kvadratinius namus, tai jo įtaka nebuvo pasaulinio mąsto. Jis įkvėpė menką dalį menininkų bendruomenės jį kopijuoti, interpretuoti ir perteikti savo darbe. Šiuo atveju taikomajame name. Tai myzeris. Tokiu pat būdu vieni žaidimų kūrėjai kitus žaidimų, kino, muzikos kūrėjus.
Argumentuoti man nesunku, kai yra aišku apie ką kalbam. O tavo klausimas pateiktas remiantis abstrakcija, kad iš esmės menas yra tai kas keičia pasaulį. Aš paprašiau pavyzdžių, kad man būtų lengviau. Negi taip sunku pateikti?
malevicius yra pripazintas ir vargu ar reikia uzsikrauti papildoma nasta tai kvescionuojant. galu gale jo kvadratas galejo o ir ikvepe kanors daryti kanors.
video zaidimu daromas poveikis zmonems ir kulturu virsmams yra globalus;
pavieniui: nuo destruktyviu atveju, kai zmogus uzsimano vesti zaidimo heroje iki kurybingu apsireiskimu, kai statomi fanu filmai arba medinis bigdaddy
(povelniu as ji pirkciau)
globaliai: nuo mario kulto japonijoje iki halo amerikoje. Internetas yra permirkes video zaidimu kulturos nuo klisiniu issireiskimu iki filosofiniu pamastymu. zaidimines strukturos siandien masiskai isnaudojamos reklamoje (kai sekanti karta eisit pro delfi prasome atkreipti demesi).
ir ponaiciui Inkvizitoriui butu laikas liautis dalinti teiginius ir klausimus „is po tilto“ ir kanors pabandyti atsakyti paciam.
Na, Artojau, aš tikrai pakeičiau nuomonę apie tave…
…
Kažkaip net noras kažką parašyt praėjo. Šita diskusija yra visiškai beviltiška.
Čia bus paskutinis mano postas.
Faktas.
Art deco XX a. 7 deš. pradžia Pancūzijoje. Pasireiškė visur. Dailėje, drabužiuose, interjeruose, architektūroje ir technikos dizaine, dalykuose kurie supa mus, kuriuos naudojame ir t.t. reiškėsi visame moderniame pasaulyje. Paveldas išlikęs iki dabar. Ir vis dar pritaikomas.
Tu man pasakyk, kada Starcraft, ar WOW, ar GTA, ar bet koks kitas žaidimas turės tokį poveikį pasauliui?
Išsityčiojai iš Malevičiaus, nors jis buvo abstakcionizmo pradininkas, o apstrakcionizmas, kaip žinia, yra globalinis reiškinys ir nėra tokia menka terpė, kaip tamsta ją bandė pavaizduoti. Ir tu tą pats puikiai žinai, kad ir kaip stengtumeisi tai paneigti ar sumenkinti.
Stop. Nepainiokim. Aš nesityčioju iš Malevičiaus, bet jo paminėjimas staiga privedė prie tokių dalykų kaip abstrakcionizmas paminėjimo. O taip pat ir Art Deco post’e atsirado. Bet nematau nė vieno KONKRETAUS kūrinio pavadinimo. Nors iš manęs reikalauji būtent to. Net ir paskutiniam poste, kuriame konkrečius pavadinimus prilygini kažkokioms vyraujančioms tendencijoms. Nesąžininga… Tam, kad šiandien galėtum taip išdidžiai kalbėti apie Art Deco ir Abstrakcionizmą reikėjo daug žemės apšikt. Buvo būtina kritinė masė ir laikas. Buvo būtini ir įkvėpimo šaltiniai ir jie nebūtinai buvo tie žmonės apie kuriuos mes galvojom. Tą patį Malevičių įkvėpti galėjo koks studentas, ar girtas karstadirbys.
Dabar kalbam apie žaidimų kultūrą, kuriai kaip kultūrai dar nė 20 dorų metų nėra, o tu jau ardaisi ir taškaisi žodžiu NIEKADA. Nu ar ne gėda? Ypač turint galvoj, kad jau dabar tas pats Starcraft azijoj yra kultas vos ne tolygus bažnyčiai, kas yra WOW žino net žmonės gyvenime nematę žaidimų, o kiekvienas atvejis kai paauglys panaudoja šaunamą ginklą, prasideda raidžių junginiu CS. Pasiimk savo NIEKADA atgal ir mums tikrai nereikės piktis, erzinti vienas kito ar po tiekos pažinties metų formuoti naujas nuomones.
^tokiu atveju tai bus atsitraukimas lygus Eberto atsitraukimui.
neuzteks. pripazineti dalykus postfactum daug proto nereikia. video zaidimai yra siandien ir jie „spinina vilkeli“ siandien.
argumentas, kad menas turi padaryti poveiki pasauliniu mastu yra lygus 0, nes tai nepaskaiciuojama ir labai abstraktu. (kokiai daliai pasaulio, per kiek laiko, kiek turi pritrati?)
@simauskas – jus teigiate, kad fimai, teatras taipat nera menas. nes tai miksas daugybes meno darbu viename.
Del griztamojo ryshio dabar ant bangos filmai, kur ziurovas nusprendzia filmo baigti, o tai yra tiesiogine itaka padaryta zaidimu.
„The purpose of art is washing the dust of daily life off our souls.“
Pablo Picasso
Įtikinot!
Rašysiu apie tai diplominį.
@ZZ1, Taip, aš žinau, kaip dizaineriai planuoja žaidimus, taip pat, jog visos situacijos, į kurias pakliūna žaidėjas, kol kas, turi būti suplanuotos. Bet mano santykis su žaidimu vis viena priklauso nuo mano nuotaikos ir kaip aš vertinsiu feadback’ą, kurį gaunu iš žaidimo.
Žaidimui emocijų gražinti negaliu, bet galiu padaryti du dalykus: supykęs šveisti joystiką į ekraną arba pasiraitoti rankoves ir pliekti toliau.
Joks matytas ir pripažintas menas man tokių emocijų, kol kas, nesukėlė.
@ eduardas, Ne, aš niekur neteigiau, kad kinas, teatras ir t.t. nėra menas. Aš teigiau, kad kompiuteriniai žaidimai nėra toks menas, kokį dauguma čia mini.
Kellee Santiago savo kalboje reziumavo tą patį. Iš to ir kyla tas pyktis, nes kažkas bijo, kad Luvre kada nors bus pilna monitorių, kuriuose šokuos Mario. Žaidimai nesikėsina įsisprausti ir būti menu. Žaidimai jau yra kažkas kito nei menas.
http://en.wikipedia.org/wiki/New_media_art
Apskritai, nuo Computer Graphics Art termino atsiradimo prasidėjo naujas kūrybos ir kūrėjo santykio etapas, todėl man galvoje į žodį „menas“ tai, kas dabar vyksta, nebetelpa.
Na jau prieš 10 metų buvo žaidimų, kuriuose visos situacijos nebuvo suplanuotos – kad ir tas pats GTA – labai dinamiškas žaidimas.
nesuplanuotos situacijos zaidimuose baigiasi ju pakibimu arba zaidimo klaidomis ;)
visa kita suplanuota. dinamiskumo jeigu reikia, jis yra ikeliamas i zaidima. o zaidimas daromas taip, kad leistu zaidejui elgtis laisvai:
islaisvinama misiju vykdymo tvarka, atpalaiduojama siuzetine istorija; ji tokiais atvejais pasakojama tik tam tikruose zaidimo taskuose, kuriuose zaidejas visada neisvengiamai atsiduria.
Cia reikia pabrezti, kad tas „planas“ yra ne apie tai ka ir kaip zaidejas elgsis. o apie tai ka jis apskritai gali daryti zaidime.
ne tai kad tureciau kazka naujo pasakyti pakeldamas sena tema; komentaru pradzioje issukau nedidele „konspiracijos teorija“ industrijos gigantu poziurio siuo klausimu. o stai ivykiu atomazga pasiskaitymui cia:
http://gamasutra.com/view/news/31822/UK_Culture_Minister_Says_Game_Industry_Tax_Relief_Could_Be_Years_Off.php