Pro Pinball | Kultūra kurios netekom sovietmečiu

Kaip dar mus (ir jus) nuskriaudė sovietai?

Pro Pinball apžvalgą noriu pradėti nedideliu lyriniu nukrypimu. Apie tai ką sovietai padarė Lietuvos žaidėjams, žaidimų industrijai ir kultūrai. Ogi nieko labai išskirtinio (lyginant su kitomis kultūrinėmis sferomis), tiesiog nubloškė mus laike atgal. Tik jei muzika, kinas ar literatūra kažkaip prasisunkdavo per geležinę uždangą, tai žaidimai ne. Galbūt tai neskamba labai įtikinamai, bet mes netekome poros žaidimų kultūros dešimtmečių, o karštakošiškas bandymas atsigroti už prarastus metus ko gero atnešė daugiau žalos, nei naudos. Tada, kai garažuose, bendrabučių kambariuose ir asmeniniuose paauglių miegamuosiuose gimė šių dienų žaidimų industrijos milžinai, Tarybų Sąjungoje nebuvo nieko. Absurdiška, bet to meto situaciją labai puikiai iliustruoja štai koks dalykas — Tetris. Tai didingiausias visų laikų kompiuterinis žaidimas, pavergęs visą pasaulį ir visus įmanomus įrenginius nuo osciloskopo ir milžiniškų projekcijų. Jis buvo sukurtas Tarybų Sąjungoje, bet jei atsimenate paskutinįjį Tarybų Lietuvos dešimtmetį, pabandykite ir prisiminti kada pirmą kartą pažaidėte TETRĮ? Na žinoma rasis tokių, kurie anais laikais turėjo kokią santaką, kokį importinį žaislą nupirktą dolerinėj, ar „talkūčkėj“ iš vakarų Vokietiją lankančių spekuliantų, bet šiaip… Šiaip Lietuva Tetrį atrado 91-95 metais, kai mūsų kioskeliai šalia turkiškų kramtuškių siūlė ir kiniškus tetriukus. Tiesa, šauniau įsitaisę turėjo zilitonus ar net SEGA’s.

Žvelgiant į žaidimų industriją kaip visumą, okupacija iš mūsų atėmė nei daug, nei mažai. Tik… Viską. Mes pramiegojom visus įmanomus traukinius kaip kūrėjai, kaip žaidėjai ir kaip žmonės. Kai kurie žaidimų kultūros elementai (pvz.: Mario) mus pasiekė gerokai per vėlai ir liko atmintyje ne dėl to, kad mes išgyvenom patį fenomeną, o greičiau jau liūdijom jo aidą. Mes žinojom, kad Mario yra didis, bet tai nebūtinai reiškė, kad žinom to priežastis. Iš čia ir mūsų atsilikėliškos pažiūros į žaidimus. Tiesa, šiandien Lietuvoje į žaidimus jau žvelgiama kitaip, bet realiai svarbu suprasti, kad kultūriniai ir socialiniai reiškiniai labai primena natūralius reiškinius. Patekusi į naują ir nebūtinai palankią terpę kultūrinė sėkla turi užsisėti, sudygti, pabandyti užaugti, mirti, supūti ir patręšti dirvą kitai sėklai. Mes viso to netekom. Kaip žaidėjai žaidimus pasigavome greitai, kaip produktą, bet ne kaip kultūrinį reiškinį. Šiandien už lango 2015–ieji, pasaulinė žaidimų industrija vertinama šimtais milijardų, bet mes vis dar neturime net tokio paprasto dalyko kaip tradicijos. Na, bet turime ambicijų ir tai yra gerai. Kodėl aš apie tai?

Ogi todėl, kad dėstant mintis raštu niekas nepertraukia. Gali krypti į dausas kiek tinkamas ir visa tai tik tam, kad prisipažinti — aš nė velnio nesuprantu apie Pinball’ą. Nors okupacijos laikais mes turėjome ir arkadų salonus ir mechatroninius žaislus, bet Pinball’o nebuvo. Jei ir buvo, tai ne toks kaip vakaruose. Kažkiek dėvėtų Pinball aparatų buvo užvežta laukiniais devyniasdešimtaisiais, bet mums tai tebuvo kažkokie aparatai kurie nelabai galėjo konkuruoti su Rambo, ar iki šių dienų populiaria kriauše (net arkados atspindi mūsų mentalitetą). Nebuvo judėjimo, nebuvo kultūros, nebuvo žalio supratimo ir nei Fojė, nei Katedra, nei Antis apie jį nedainavo (čia analogija į nuostabų The Who Pinball Wizzard šmotelį, jei nesate girdėję, bent dabar paklausykit).

Todėl kai gavau laišką su klausimu ar nesutikčiau apžvelgti Pro Pinball nė nežinojau ką atsakyti. Ar šis fenomenas apskritai yra išverstas į lietuvių kalbą? Kiniškas biliardas? Saugok viešpatie. Tai ką aš galėjau atsakyti? Gerai, apžvelgsiu? Na taip ir atsakiau, bet ką aš galiu papasakoti apie žaidimą, kuris pasirodo yra realistiškas Pinball‘o simuliatorius. Tiek realistiškas, kiek tai įmanoma atkurti planšetėje, žinoma.

Na galiu pasakyti, kad startas planšetėse netrukdė kūrėjams pateikti aukščiausios prabos grafiką, fiziką, apšvietimą ir garsus. O kur dar galimybės žaisti be apsauginio stiklo ar rankomis lengvai stumtelėti aparatą. Tai svarbu, nes jei aš teisingai interpretuoju temą, tai talentas nemačiomis ir reikšmingu momentu stumtelti stalą vienu metu signalizuoja apie žaidėjo profesionalumą ir šiokį tokį polinkį sukčiauti. Todėl žaidėjams vakaruose, kur tikri Pinball‘o stalai jau irgi palengva traukiami į raudonąją knygą, šie žaidimai ne tik, kad yra suprantami, bet ir reiškia labai daug. Man? Man tai dar vienas iš dešimčių ar net šimtų panašių žaidimų, kuris nuo kokio nors Peggle dar skiriasi ir tuo, kad yra nuobodus. Vienas stalas, keletas metalinių šaratukų ir dešimtys paslapčių. Pasigilinau į instrukcijas ir mano spėjimai pasitvirtino — žaidime yra sekos padedančios siekti rekordinių aukštumų, video režimas ir kiti mechatroniniai pribumbasai. Slapti takeliai, dinaminiai (ar reiktų sakyt mechaniniai, jei jau taip įsijautėm?) pokyčiai ir kalnas terminų kurie man nieko nesako. Kažkam tai aukso klodai. Mums? Ką žinau. Proga, kad ir pavėluotai paliesti nykstančios kultūros dalį? Galbūt. Jei sutinkate su teiginiu, palieskite. Bandomoji žaidimo versija yra visiškai nemokama, o joje taikomi apribojimai kurį laiką tikrai nebjauros paties žaismo. Žaisdami Pro Pinball nemokamai negalėsite surinkti daugiau nei 30 milijonų taškų. Esu tikras, kad daugeliu iš jūsų to bus daugiau nei pakankamai.

Pro Pinball dar išskirtinis tuo, kad tai yra modernus seno kompiuterinio žaidimo perdirbinys, o jame siūlomi stalai buvo unikalūs. Tarkim populiarioji ir daugumai lietuvių žinoma Zen Pinball serija leidžia sau nukrypti ir siūlo fantastiškus žaidimo stalus — tokie yra įmanomi tik kompiuteriniame žaidime. Tuo tarpu Pinball Arcade serija siekia maksimalaus įmanomo autentiškumo, tad šiame žaidime atkuriami realūs, didžiausio populiarumo sulaukę stalai. Pro Pinball yra šių dviejų serijų sankirtoje. Mums siūlomas Timeshock! stalas niekada neegzistavo, tačiau jis sukurtas laikantis visų klasikinių Pinball‘o standartų. Tai tikrų tikriausias teminis stalas kurio niekada nebuvo.

Kaip jau minėjau, nemokama žaidimo versija praktiškai nežaloja žaismo, tad pakratyti piniginę teks nebent jei labai rimtai užsikabinsite. Yra dvi mokamos žaidimo versijos. Pirmoji už 3 EUR atrakins galimybę siekti neribotų rezultatų. Tačiau jei jau susiruošite išlaidauti, siūlyčiau nesismulkinti ir iškart pakloti 7 EUR už Deluxe versiją. Visų pirma dėl to, kad ji atrakins operatoriaus meniu, tad galėsit elgtis su stalu kaip tinkami. Būtent šiame meniu jūs galite pašalinti nuo stalo stiklą ir pirštu stumdyti šaratą, kad išsiaiškintumėte kaip veikia viena ar kita zona. Žinoma, naudojant šiuos nustatymus jūsų rezultatai nėra saugomi. Antra priežastis mokėti 7 eurus ta, kad jei jau nuspręsite mokėti, vadinasi žaidimas jums labai patiko ir anksčiau ar vėliau užsimanysite operatoriaus įrankių — jie kainuos 7 eurus nepriklausomai nuo to ar jau pirkote 3 eurų vertės žaidimą ar ne.

Na taip… Apie žaidimą parašiau ne daug, bet tikiuosi viską — kas svarbiausia. Jei skaitant kažkas sukirbėjo — išmėginkite Pro Pinball ar vieną iš kitų dviejų minėtų žaidimų, o tada susitiksime Wikipedijoje… Kažkas gi turi sugalvoti solidų ir istoriškai teisingą vertimą Pinball‘ui, kol tam dar yra prasmės.

Pro Pinball puslapis AppStore.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *