Greitukas! | Panzer Tactics HD

2007 metais „Panzer Tactics” netikėtai žiebė į „Nintendo DS” ekranus. Strateginis Antrojo pasaulinio karo žaidimas DS? Kas per beprotybė! Ar jau šunys ir katės patapo draugais? Laimei, tokios šėlionės ilgai nesitęsė… ir tik 2014 metais žaidimą buvo sugalvota perkelti į iPad… ir PC. Keistas sprendimas: nors iPad kazualus ir reikia iš peklos traukt, PC žaidėjams netrūksta Antrojo pasaulinio simuliatorių. Net labai gilių ir dar prasčiau nei „Panzer Tactics” atrodančių. Bet užklijavo HD ir išleido, o man Artojas sako „žaisk”. Žaidžiu, kur aš dėsiuos.

 

Tuoj suplosime Prancūziją į crepe

Tuoj suplosime Prancūziją į crepe

Pirmoji kampanija yra, aišku, už vokiečius. Žaidžiau beveik automatiškai, nes, na, jau septyneri metai praėjo nuo „Panzer Tactics” pasirodymo. Jei ko ir pasimokiau lakstydamas po nemokamų žaidimų katalogą Google Play, tai kad mobiliųjų žaidimų kūrėjai desperatiškai stengiasi kopijuoti tai, kas populiaru, tik be originalių minčių ir/ar kokybės. Didžiausia pramoga yra skaityti visus padielkių pavadinimus: šiandien mačiau „Call of ModernWar: Warfare Duty” ir „Call of Dead: Duty Trigger”, o ką jau kalbėti apie visokiausias variacijas su žodžiu „tankas”. Šiaip ar taip, pernai pasirodė toks „Glory of Generals”, kuris misijų struktūra yra beveik identiškas „Panzer Tactics”, tik kiek paprastesnis (skaitytos apžvalgos sudaro įspūdį, kad tai tipiškas kūrėjų EASY elgesys). Jame jūrų mūšis gali vykti tarp kreiserio ir transporto laive plukdomo tanko… ir blogai baigtis kreiseriui.

 

Bet „Panzer Tactics”, kaip ir dažnas plagijuojamas originalas, yra sudėtingesnis. Visų pirma, čia dalis pajėgų su tavimi išbus visą kampaniją… ar tiek, kiek juos išsaugosi nuo sunaikinimo. Ir žaidimas neleis tau su Panther tanku išlaisvinti Varšuvos nuo lenkų: stengiamasi laikytis bent šiokio tokio istorinio realizmo. Savo išgyvenusias pajėgas irgi galėsi patobulinti: Panzer III į Panzer IV ir taip toliau. Misijose taip pat bus nustatoma kiek iš šios senosios gvardijos galima prarasti. Bet nieko tokio, visada galima po ugnimi kišti vietoje už taškus nupirktus dalinius. Va tau ir paaukojami ėriukai!

 

Mano asmenine nuomone, invazija į Kretą smagiau ėjosi pirmame Men of War. Galėjau traktorium tampyt priešlėktuvinę patranką...

Mano asmenine nuomone, invazija į Kretą smagiau ėjosi pirmame „Men of War“. Galėjau traktoriumi tampyti priešlėktuvinę patranką…

 

Ir taip, derindamas pėstininkus, tankus, laivyną ir kitas karines pramogas, risiesi per frontus visuose didesniuose karo mūšiuose. Net Norvegiją užimti teks, ką dažnas žaidimas yra linkęs pamiršti („Glory of Generals” nepamiršo, lygis beveik identiškas)! O kad nebūtų per daug paprasta, daliniams baigsis degalai ir amunicija, ir viskas šalia žalos, neišvengiamai gaunamos mūšių metu. Kartais pasidaro sunkoka, tačiau nėra to, ko neišspręstų keletas išsaugojimų. Didžiausias iššūkis yra tai, kad kiekvienai operacijai skiriamas tam tikras eilių kiekis, ir kuo greičiau apsisuksi, tuo daugiau taškų turėsi kitame lygyje.

 

Žaidimas, kaip perkeltas iš DS, atrodo visai neblogai, ir tai galėtų būti jo koziris prieš varžovus PC: dauguma karinių žaidimų kuriami nišinėms auditorijoms, kurioms nerūpi tai, kad vizualinė pusė nekažkiek pažengusi nuo 1998 metų, ar kartoninių „Advanced Squad Leader” žetonų. Keista, bet su didesne problema susiduriame valdymo srityje: perjungti vaizdo režimus iš antžeminio į oro mūšių nėra taip paprasta. O tai padaryta, kad būtų išvengta to žaidimų ėjimais sindromo, kai lėktuvai gali blokuoti antžeminių dalinių judėjimą.

 

Skandiname HMS Warspite. Išgraužk, istorija!

Skandiname „HMS Warspite“. Išgraužk, istorija!

Galiausiai, turint minty viską ką minėjau, galima paklausti: o kam PC platformoje reikėjo „Panzer Tactics”? PC yra karinių žaidimų tėvas, motinas ir abu krikštatėviai. Čia veisiasi tie nišiniai žaidimai, kuriuos galėtum ir beveik be vaizdo plokštės žaisti, nes svarbiausias dalykas fanams yra tai, kad jie smulkmeniškai (ir už scenos) simuliuoja, iki vairuotojo pirstelėjimo, tankus. O fanai, besidomintys Antru pasauliniu karu, bet ne tiek, kad „Company of Heroes” niekad neatleistų StuG modeliavimo klaidų, turi daug vizualiai patrauklesnių ir įtraukiančių alternatyvų (kad ir tą patį „Company of Heroes”). „Panzer Tactics” yra labai puikus žaidimas planšetėms, išspaudžiantis priimtiną detalumo lygį ir suderindamas jį su apribotu sistemos valdymu, bet PC rinkoje jis kiek nereikalingas.

Komentarai

Vienas atsakymas

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *