Oficialiai GamesCom 2011 skelbiu baigtu | Pirma trečios dalies dalis

Brangus dienorašti,

Penktadienis… Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių negrįžau ketvirtadienį, penktadienį pradėjom numigę vos trejetą valandų. Keista, kad po tokios „audringos“ nakties išvis sugebėjom atsikelti ir į traukinį pavėluoti vos 2 minutes. Tiesa tai buvo vokiškas traukinys, tad jis išvažiavo laiku, o mes 20 minučių laukėm kito. Sumoje į parodą pavėlavom pusvalandį ir pramiegojom „Assassin‘s Creed“ peržiūra. Nors visą dieną mykiau, kaip man dėl to apmaudu, širdyje džiaugiausi. Gamescom 2011 turėjau daugiau nei realius šansus pamatyti AC: Revelations ir ME3, bet troškau tais šansais nepasinaudoti. Noriu, kad šie du džiugintų kai išeis.

Žodžiu įspraudėm į dienotvarkę „Lollipop Chainsaw“ ir rytą pradėjom ten, kur iki šiol patekti nesugebėdavom — uždaroje WB spaudos zonoje. Sprendžiant iš plakatų, šiemet ten veiksmo buvo geram pusdieniui, bet ir tos 20 minučių buvo tikra atgaiva. Dar prieš renginį susižinojom, kad pristatyme dalyvaus ir Suda 51, bet kai atvykom į vietą jis kreipėsi į mus iš TV ekrano. Buvau dar mieguistas, tad tiksliai nesuskaičiavau kiek dešimčių sykių jis ir jį pakeitęs WB žmogus atsiprašė, kad Suda nedalyvauja… japonai.

Po atsiprašymų, tiesiai prie gameplay. 15 minučių skerdynių. Švelni ir nepaprastai daili anime stilistika net ir pasaldinta litrais vyšnių džemo, niekaip nesugebėjo sukurti atgrąsaus vaizdo. Viskas ryšku, kvaila ir hm.. keistai erotiška. Nežinau ką dar parašyt, nes mano užrašinėje nuolat kartojasi tas pats tekstas, JOS MODELIS YRA OSOM. Per miegus matyt vis pamiršdavau, kad tai parašiau, arba jos modelis išties yra osom.

Tiesa… Širdučių, vaivorykščių ir disko blingo sukūryje kartais gali pamiršti, kad tai Suda žaidimas, todėl kas 3-5 minutes bus dialogų, kurie apie tai primena. Bosai stengsis dvigubai, tad jei supykę jie suriks „Cocksucker“ būkit tikri, riksmas bus vizualus, per visą ekraną ir paraidžiui puolantis heroję. Žodžiu bus gerai.

Anno 2070 vienas iš daugybės „nišinių“ žaidimų kuriais „Ubi“ pildo savo biblioteką. Hm… Strategija, kaip strategija, nematau jokio pagrindo eiti iš jos dėl proto, ar mėginti jos išvengti. Tai vienas tų tipiškų žaidimų su kuriais mes augom ir iš kurių mokėmės. Nors „Anno 2070“ akivaizdžiai taiko į ekologinę tematiką, kūrėjai nuo klausimų šia tema atsiribojo. „Mes nenorime nieko kaltinti ar teisti, greičiau jau bandome suteikti žaidėjams galimybę pažvelgti į viską iš skirtingų požiūrio taškų“. Fun facts: žaidimo veiksmas vyks ir po vandeniu, bažnyčią pakeis TV, katastrofos nebevyks visiškai random (jas kažkiek įtakos žaidimo stilius), įvedamos rizikos technologijos (išsilieja nafta, žvejai džiauna tinklus ir reikalauja kompensacijų), visi pėstininkai tapo lėktuvais, kad nepasimestų miestuose, jūroje kautynės vyks virš ir po vandeniu.

Statybos po vandenių sugriaus ekonomiką! Ne, po vandenių nestatysi kur nori, ten irgi bus „salos“.

Turbūt neturiu to sakyti, bet net ir casual strategija nėra geriausias vaizdas miego norinčioms akims. Todėl iš tiesų penktadienis man prasidėjo tik vidurdienį, stebint „Binary Domain“. Ir tai tik nuo vidurio. Kolega Vytautas šį žaidimą apibūdino kaip „iRobot meets Gears of War“, bet sąžiningumo dėlei aš jo pastebėjimą patikslinsiu. „Binary Domain“ visa savo esybe lenda į „Generic sci–fi meets generic third person, squad action game“ apibūdinimą, jei ne vienas niuansas. Kadangi apie šį žaidimą į games.lt nerašysiu, trumpam stabtelsiu ties juo čia.

2080 metų Tokijas. Kažkas kepa žmonių klonus, kurie yra tokie įtikinami klonai, kad net patys ima galvoti, kad yra ne klonai ir tai kvepia problema, kurią spręs tarptautinis, berods 7 asų padalinys. Jam vadovaus žaidėjas, o vadovavimas bus paremtas veiksmo ir atoveiksmio, pasirinkimo ir pasėkmių sistemomis. Iki čia viskas labai girdėta, bet judam toliau. Kūrėjai pradeda pasakoti, kad būrio draugai, realiai mūšyje klausys draugo, o ne vado. Na taip, nieko naujo — Mass Effect. Būtent tą akimirką DI pasiuntė leisgyvį žaidėją kuris maldavo vaistinėlės. Pala, pala, ką? Pasirodo čia veikia atvirkščias mechanizmas. Esmė tame, kad greta butaforinio santykių valdymo dialogų pagalba, čia veiks ir realus veiksmo vertinimas. Kiekvienas personažas vertins žaidėjo elgesį, kiekvienas žaidėjo poelgis atsispindės santykius reguliuojančiuoje skalėje. DI pasiūlė pridengti likusią komandą, kol jos nariai perbėgs iš taško A į tašką B, o žaidėjas nutarė niekur neiti ir pamėtyti granatų? Santykių nuosmukis. Žaidėjas vaidina rambo ir bando uždaužyti botus buože? DI vertins poelgį pagal savo siužetinį foną. Vieni gėrėsis narsa, kiti nuspręs, kad debilas ir radę galimybę nevykdyti įsakymo, jo nevykdys. Šiaip su atsisakymais padirbėta neblogai. DI nesako, kad „ne aš nedarysiu to ar ano“, o stengiasi reaguoti aptakiai:
— Duok vaistinėlę!
— Ne, negaliu, mane užspaudė ugnimi, davai pats šliaužk čia!

Komentarai

3 komentarai
  1. Tadas 2011/08/25 Atsakyti
  2. Artojas 2011/08/25 Atsakyti
  3. Originalas 2011/08/26 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *