Oficialiai GamesCom 2011 skelbiu baigtu | Pirma dalis

Brangus dienorašti,

Žinau, kad pyksti, bet į tave nerašiau nes tam turėjau pateisinamų priežasčių. Dienom buvo sunku, vakarais dar sunkiau. Ne, ne dėl nuostabaus vaisbyriaus ir puikių orų, o dėl rankų kurios per pilvą nesiekė klaviatūros. Kai valgai vieną kartą dienoje ir darai tai geriausiu atveju 20:00 norisi suvalgyti dvigubai daugiau nei esi pratęs. Tu juk žinai ką tai reiškia mano proporcijų žmogui. Taip… Komą.

Šiandien viskas kiek kitaip. 8 valandų maratonas baigėsi knapsint „CapCom“ rikiuotės demonstracijoje, o avarine tvarka priimtas junk food‘as susigulėjo trepsint į Brembergeneną ar koks čia to kaimo pavadinimas.

Galiu rašyti. Todėl trumpai pasakoju kas nutiko šią savaitę.

Apie antradienį tu viską jau žinai. Prisistatėm užsiregistravom, paklausėm kelių GDC pranešimų, sudeginom valandą kelionei į Paladiumą ir gaudėm bendruomeninį hype‘ą EA spaudos konferencijoje. Vakare nuobodžiavom „Indie“ vakarėlyje, bet iš esmės dėl to kaltinam vietinį Kolsch. Jis siaubingas. Ir didžėjų. Jis buvo antras pagal siaubingumą.

O taip! Jis žino kaip man įtikti.

Trečiadinį prasidėjo Gamescom 2011, vadinasi klausimą „kur čia nuėjus“  pakeitė tvarkaraštis. Pernai iš čia pat parsivežiau nuostabų trofėjų — „The Witcher 2“ užrašinę. Šiemet jos  galima sakyti nebeturiu, nes ji pilna dalykų kuriuos dar nežinau ar pats pajėgsiu perskaityt. Žinau, žinau… Manai, kad buvau tau neištikimas, tačiau tai ne visai tiesa. Bloknote tik bendratimis surašyti konspektai, nieko rišlaus. Taigi Tu, brangus dienorašti, esi pirmas į kurį viską užrašau.

Iki pietų prasiėjom per viešas parodos zonas. Nepaisant to, kad paroda buvo atvira tik verslui ir spaudai, žmonių buvo tirštai. Apgaulingai atrodantys tušti holai buvo tik iliuzija, kuri išsisklaidydavo kas kartą sugalvojus pažiūrėti, pabandyti kažką iš mainstream kategorijos.

Pirmos trys eilės kurias pamačiau buvo čia, prie Zeldos ir prie Battlefield 3. Ši buvo trumpiausia, BF3 mažiausiai 3 kartus ilgesnė ir platesnė. Jėgų balanso persiskirstymas gali prasidėti ir anksčiau nei maniau.

12:00 prisistatėm dalyvauti debatuose. Tai buvo Ubi idėja, kuri pati savaime gera, kaip ir pranešėjų parinkimas. Bėda buvo moderatoriuje. Akivaizdus mėgėjas, prie pagrindinio darbo matomai prisiduriantis rašliavomis apie žaidimus, nežinojo kur pateko, gražė rankas, vapėjo ir vystė diskusiją lyg gyvenime nebūtų šventęs naujamečio su dvejetu priekyje. Už šiuos dalykus blogiau buvo tik visiškas jojo negebėjimas išlaikyti dėmesį ilgiau nei 15 sekundžių. Kadangi gėrė daug vandens įtarėm pagirias. Pati diskusija turėjo padėti įsigilinti kaip nuolat kintantis interneto funkcionalumas ir plėtra (ne)įtakoja žaidimų dizainą. Tai, ką „matchmaking“ srityje nori pagaminti Yves Jacquier (Ubi Montreal) mum pasirodė ypač įdomu. Užmeskit akį (bent į tai kas sakoma ~32:15).

Kuo baigėsi toji diskusija, brangus dienorašti, aš sužinosiu gal tik poryt, nes iš jos teko pabėgti anksčiau. 13:00 mūsų laukė „Bethesda“. Aš prisipažinsiu, kad labai nudžiugau pirmą syk išgirdęs, kad mes „netilpsim“ pamatyti Skyrim. Kai pamačiau, kaip visi čia dėl jo kraustosi iš proto, pasidžiaugiau dar kartą, o žiūrėdamas „Prey “ ir trečią syk. Po ilgų debatų prie vakarinio alaus bokalo, vienbalsiai nutarėm, kad „Prey 2“ buvo šios dienos žaidimas. Nors man asmeniškai ne visai patiko jo meninis stilius į provokuojantį klausimą ar bus veiksmo „šviesiojoje“ planetos pusėje, man niekas neatsakė. Tuomet prie keturių akių paprašiau nuneigti teiginį, kad bus veiksmo kitoje pusėje ir neigimo neišgirdau. Buvo šypsena ir visai ne korporatyvus bandymas išvengti atsakomybės. Galiausiai priėjau išvados, kad veiksmas kitoje pusėje bus, tad ne viskas prarasta. Nesupranti apie ką aš? Nagi, dienorašti! „Prey“ du vyks planetoje, kurios dabartine būseną aš apibrėžčiau taip — „Naktyje žaižaruojanti rūgštis“.

Toji planeta turi dvi saules, tad viena jos pusė nuolat skendi tamsoje, kita šviesoje. Galvą nulenkti privertė judėjimo ir kovų dinamika. Tai tikrai stilingai ir sklandžiai atrodanti pirmo asmens šaudyklė, suteikianti ne mažiau akrobatinių galimybių nei nuotykis nuo trečio asmens. Smaluotas ir ginkluotas „Mirrors Edge“ — jei tau tokia savoka patinka labiau. Pasirodys kitą met, visoms šios kartos sistemoms.

Iš karto po to „Dishonored“. Labai taiklus pavadinimas. Potencialiai būtent šis žaidimas turėjo tapti dienos įvykiu, tačiau po „Prey 2“ jo galimybės nestebino. Sunki City 17 įtaka, audiovizualinė „Half–Life‘u“ per akivaizdžiai persmelkta atmosfera. „Bioshock Infinite“ įtaka irgi ypač ryški. Modeliai, ginkluotė… Veikiausiai ir socialinė santvarka. Naujų ar tiesiog įdomių žaidimo eigos ar dizaino sprendimų irgi pamatėm, bet jų suteiktos garbės negana. Esu įsitikinęs, kad „Dishonored“ pasirodys super gerai. Tai bus įdomi šaudyklė ir nekantraudamas lauksiu jos pasirodymo, bet jei šiandien juntamos įtakos nebus išblukintos, nustumtos į antrą planą, užgožtos unikalių sprendimų, tai… Na tai tiesiog bus dėmesio verta šaudyklė.

Toliau valanda linksmybių. „Rage“ hands on.

Stende buvo visos sitemos, pasirinkau „X360“ nes mane patikino, kad grafiškai žaidimas nesiskirs. Nežinau kiek šioje vietoje groja personalo sujungusio sistemas kompetencija, bet X360 versija atrodė akivaizdžiai blogiau nei PS3 ir nesulyginamai blogiau nei PC. Tiesa to, kaip jis atrodė monitoriuje, bus per akis visiems žaidimui naudojantiems didesnį TV.

Visa kita… Paskutinius kelis metus, kas kartą bandydamas kažką naujo vis prisimenu „Rage“ ir pagalvoju, kas jiems liko? Kuo jie nustebins? Dabar jau turiu atsakymą. Viskas kas jiems liko — istorija ir atmosfera. Jei nustebins, tai nustebins, jei ne… Tai bus tiesiog eilinis, tiesa vietomis ypač dailus, šūteris. Visa kita jau matyta. Dėl vizualinės ir techninės žaidimo pusės galima diskutuoti. Ypač dėl vizualinės, nes tikrai yra kur paganyti akis, bet bent jau stende veikusiems bild‘ams galioja „žiūrėk, bet neliesk taisyklė“. Aplinkų žalos modelis išskirtinai klijuojant kulkų žymių lipukus. Nulis fizikos, nulis sukčiavimo bandant fiziką imituoti. Vazos, stiklai nedūžta, oro balionai nenusišauna, ragdoll‘as sugriuvęs, pataikymo modelis pusiau sugriuvęs, pusiau nepadarytas. Aišku sakė, kad žaidžiam alfą. Viskas kas buvo parodoje buvo alfa arba pre–alfa, o Rage yra viena tų retų išimčių, kur šiuo teiginiu nepatikėjau.

Mmmmm… O tada „Catherine“. Mano asmeninis parodos favoritas. Iš to kiek mačiau, o mačiau maždaug 20 minučių siužetinio, pokalbių režimo ir panašiai tiek pat galvosūkių, susidariau labai aišku portretą. Tai labai Murakamiška istorija į pirmą planą iškelianti atsakomybės ir ištikimybės dilemą. Jei šio sakinio pakako, kad surpastum apie ką kalbu, įsigyk „Catherine“ kai bus proga. Jei ne…

…važiuojam toliau.

Šį kartą pas EA. „Kingdoms of Amalur: The Reckoning“. Hm… Žiūrėjom pre–alfą, realų gameplay. Ir šį kartą tikrai jautėsi, kad tai ankstyva versija. Grafika išbaigta ir išlažyta, tad kvepia ypač dailiu „World of Warcraft“ art stiliumi, su visomis po šiuo teiginiu slypinčiomis prigulnybėmis. Tame tarpe ir fantasy‘škai natūrali veikėjų animacija. Pačią žaidimo eigą vertinti sunku, kamera kol kas visiškai pašlijus ir gyvena savo gyvenimą, tad daug ką buvo sunku suvokti, herojus naudojo begalę įvairiausių ginklų ir savybių. Įdomu. Tikrai. Vertas to, kad laukiant užmesti akį kaip klostosi kūrimo ciklas. Galgi bus visai padorus „servers down“ kamšalas MMO gerbėjams ir smagus, neįpareigojantis nuotykis tiems kas gyvena „offline“. Tiesa aš nemanau, kad jis turės pretenzijų į kažkokį sostą. Greičiau jau matau dailų laiko žudiką, su gražiu „value for money“ santykiu.

Nuėjęs į uždarą SWTOR demo nieko naujo nepamačiau. Kažką naujo išgirdau. Apie „Operations“ ir „Flashbacks“ žino jau visi, „Gamescom‘as“ tam tikra prasme net nebuvo reveal‘as. Prieš kelias savaites apie tai ekskliuzyviai rašė „PC Gamer“ . PVP sferoje paminėjo žvaigdžių karų regbio analogą Huttball, kuris praktikoje gali būti tiek pat smagus, kiek ir tragiškas. Jei negrius, turėsim ko gero labiausiai taktišką MMO PvP režimą. Bėda ta, kad papildomos, bazinės informacijos stygius nesudaro galimybių kurpti kažkokias prielaidas. Idėja gera, kol kas tik tiek.

Pagauti MMO bangelės leidomės pasroviui, tiesiai į „Secret World“ žaidimo eigos, kai kurių mechanikų ir masyvaus PvP demonstraciją. Vizualiai projektas jau paseno, todėl mūsų nuomone jo likimas yra visai kitų žmonių rankose. Jei kažkas nutars imti pinigus tik už klientą, o vėliau naudoti tik mikrotransakcijų modelį šansų yra. Jei paleis kaip „freemium“ šansų yra. Su abonentiniu mokęsčių, deja nieko nebus. Deja. Nes būtų gaila netekti projekto, kuris formaliai yra vertas pagarbos. Dėl drąsos renkantis kitą aplinką, kitą laikotarpį ir keliant visiškai kitokias idėjas. Dėl drąsos žaidžiant su mechanikomis. Pavyzdžiui žaidime gali dingti elektra, bet žaidėjas turintis prožektorių galės juo naudotis. Matys daugiau, bet ir pats matysis iš toliau. PvE tai veiks kaip Aggro, o PvP kaip mega Aggro. Paini masyvaus PvP sistema, bent jau mano nuomone yra pernelyg priklausoma nuo žaidėjų. Jei liks toje pat būklėje kaip rodė — neveiks.

Kol kas tiek… Planavau visas dienas sutalpint į vieną įrašą, bet pasiekęs trečiadienio kulminaciją supratau, kad ir tau reikia atgauti kvapą. Šį vakarą, brangus dienorašti, baigėme gurkšnodami vyną su žmonėmis iš „Paradox“ ir tyrinėdamį naktinį Kelną. Keista, kad nebuvom to padarę iki šiol. Nuostabus, nuostabus miestas.

Komentarai

3 komentarai/-as/-ų
  1. Nowitzkis 2011/08/20 Atsakyti
  2. Draugas Vadas 2011/08/20 Atsakyti
  3. Nowitzkis 2011/08/20 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *