Nauja kryptis ar tiesiog keistas eksperimentas? | Need for Speed: Shift

…ir tada Dievas nusprendė, kad velniop tą vairavimą. Ne rimtai. Po ilgesnio pasisėdėjimo su NFS: Shift apie vairavimą aš čia neparašyčiau nieko, ko jūs jau ir taip nežinot. Todėl užuot rašęs kažkokią apžvalgą, siūlau. Gal tiesiog pasikalbėkim, kokį čia šposą iškrėtė EA? Aš šiuo atžvilgiu turiu labai nekonkrečią nuomonę. Žinau, kad tai buvo šuolis plika galva ir nuogu užpakaliu, tas pats kas Leap of Faith „Assassin‘s Creed‘e“, tik be garantijų kad apačioj yra šieno kupeta.
Nors EA visada kažkaip bandė pozicionuoti NFS kaip žaidimą brandžiam, su serija augusiam gerbėjui, su kiekvienais metais darėsi vis aiškiau, kad tikrasis jų taikinys yra žmonės, kurie pasirodžius pirmai NFS daliai gatvėj pamatytas mašinas vadino „Pyp, pyp“ arba „Brum, brum“. Tiesą sakant, bent jau forumuose šiai dienai siautėjantis NFS fandomas, žino apie NFS viską… Kas buvo po „Undergound“. O „Underground“ buvo kelinta… 7 serijos dalis? Tuo tarpu žmonės, su kuriais kažkada dalinomės karštais įspūdžiais apie „NFS: Porsche Unleashed“ jau senai nežaidžia išvis, o jei ir žaidžia, tai ne NFS.

Skaitaliodamas games.lt radau tokį komentarą „As losiau ant pc ir man buvo paskutinis s**** uzknis tos leagalios lenktynes ;/ nors grafika labai grazi :)“. Na jis labai aiškiai iliustruoja, ką apie žaidimą galvoja realus serijos fandomas, nes nepaisant pernai metų paklydimų, vis tik manau, kad NFS serija jei ir nebuvo kuriama vaikams, bet domino iš esmės tik juos. Manau EA tą puikiai žino. „Need for Speed: Pro Street“ gavo be proto daug pylos nuo forumų trolių (ir kai kurių kritikų), buvo puiki iliustracija, kad jaunimas žaidžia vaidmenimis. Nepaisant to, kad tarkim „Need for Speed: Underground“ ir „NFS: Pro Street“ mechanika praktiškai niekuo nesiskiria, vaikai suvokia, kad vienur lenktynės nelegalios ir tai yra čiotkai. Tai kodėl Shift vėl bando lipti į tas pačias vėžes? Kodėl žaidimas atiduodamas į visiškai naujas rankas, kažkiek žinomai, bet visai ne NFS žanre dirbusiai studijai? Ko norima pasiekti? Susigražinti fanus?

Jau ne sykį minėjau, kad sutryptas ir visų (net ir pačių EA) į „nepasiteisinusių“ gretas nurašytas „Undercover“ parsidavė kur kas geriau, nei tie žaidimai kurie pernai „pasiteisino“. Arba kodėl, pernai kai Leipcige klausinėjom NFS prodiuserio Bill‘o Harisson‘o apie žaidimo naujoves, jis mums pasakojo, kaip NFS fanai NENORI galimybių vairuoti automobilį iš vidaus, o šiemet mes turim žaidimą, kurio galimybių vairuoti iš vidaus pristatymui, metamos milžiniškos marketingo pastangos. Negi fanai, dešimtmetį nenorėję tos kameros, ėmė ir užsimanė jos per vieną naktį? Žodžiu… Arba pernai mums melavo, arba šiemet jie padarė visiškai naują žaidimą, persižegnojo ir dabar laukia kaip bus.

Aš kažkodėl laikausi antros versijos. Na, kad jie padarė kažką naujo, paskolino tai naujienai žinomą vardą ir tikisi, kad žaidimo kokybę susižavėję naujokai rėks garsiau nei tie, kurie susierzins dėl dar vieno 360 laipsnių posūkio serijos istorijoje. Sakyčiau pirmieji rezultatai nėra prasti. Kritikų atsiliepimai palankūs, žaidėjų kaip visada. Vis geriau nei pernai.

Vien dėl puikiai įgyvendinto važiavimo „iš vidaus“ verta susigundyti žaidimu.

O kodėl dabar staiga tokios mintys?
Susidaro toks įspūdis, kad žaidimą darė ne EA. Pirmomis akimirkomis tai kėlė siaubingai geras emocijas, o vėliau visiškai priešingas. Todėl ir nekalbėsiu daug apie vairavimą. Viskas kas liečia lenktynes Shift‘e padaryta jėgiškai. Mano gaming karjeroje tai pirmas žaidimas, kurį žaisdamas su didžiausiu malonumu pasirenku cockpit view. Labai gerai pastatyta kamera leidžia stebėti trasą, jausti automobilį ir mėgautis kiekviena akimirka stebint iki skausmo pažystamą panelę (žaidimą pradėjau su Civic, kurio prietaisų skydas praktiškai analogiškas tam, kurį regiu kasdien važiuodamas į darbą). Bravo.

Negiedosiu ditirambų kameros judėjimui, kuris turėtų sukurti inertiškumo įspūdį, nes žaidime jis man pasirodė prasčiau nei reklamose. Kita vertus privalau pripažinti, kad važiuojant didesniu greičiu, matomo vaizdo korekcijos tikrai padeda. Kas liečia patį automobilių valdymą, na… Aš sakyčiau pasirinkta kažkokia tarpinė grandis tarp simuliacijos ir arkados. Tiesą sakant valdymui nė neturiu priekaištų, gal tik išskyrus pernelyg jautrų pasukamumą žaidžiant pulteliu. Sakyčiau žaidimas yra … Hm chuliganiškas simuliatorius, arba labai rimta arkada. Tokias išvadas pasidariau, kad ir dėl to, kad arklio galių kiekis, variklio ar varomųjų ratų padėtis, mano galva, daro per mažai įtakos automobilio elgsenai. Na, bet nereikia norėti visko ir iškarto. Shift, lenktyniavimo atžvilgiu yra pakankamai azartiškas, iššaukiantis ir nors jį galima būtų priskirti „be 20 minučių simuliatorius“ kategorijai, jis suteikia tiek pat FUN kiek bet kokia paika arkada.

Smagu ir tai, kad daug kas žaidime priklauso nuo žaidėjo norų ir įgūdžių. Tiek vairavimo, tiek oponentų sudėtingumo lygis yra reguliuojamas ir nors visada atsiras žmonių kurie sakys, kad „Hard“ yra per lengvas, aš noriu atkreipti dėmesį į kitką. Shift yra vienas iš tų retų žaidimų, kur Normal yra smagus. Smagus tuo, kad Normal oponentai ne visada važiuoja lėčiau (kas šiaip lenktynėse norma), kartais jie lekia kaip akis išdegę ir klysta. Man visiškai neįdomu, kodėl bičas kurį visą ratą vijausi, staiga išlėkė iš trasos ir paskendo dulkių debesyje. Gal tai script‘ai, gal DI tikrai moka susimaut… Esmė tame, kad aplenkti jį gulintį griovyje kur kas smagiau, nei įveikus pirmus 500m. nuo starto.

Tai jei su važiavimu viskas ok, ko dar reikia?
Šiaip tai nieko. Shift labai geras žaidimas. Jei jį išmėgintų Kazunori‘s Yamauchi, jis neišvengiamai turėtų pripažinti, kad Shift esmė yra labai artima jo vizijai (na prisimenate idėją sukurti GT spin-off‘ą paaugliams „Gran Turismo for Boys“). Aš ir pats kalbėdamas apie Shift kelis syk leptelėjau, kad jis beveik kaip Gran Turismo, tik labiau nurautas. Gal būtent tokios mintys ir atvėrė akis, po ko žaidime pradėjau matyti krūvas trūkumų…

Beje... Dulkės ir dūmai žaidime irgi padaryti gerai.

Visų pirma žaidimo mechanika. Esminis ir pagrindinis žaidimo tikslas yra tapti NFS pasaulio čempionu. Ši mintis labai aiškiai ir tikrai pernelyg dažnai pabrėžiama žaidime. Tiesą sakant žaidimas nepraleidžia nė vieno progos pakalbinti žaidėją lyg klausdamas „Are we there yet?“. Tikslo gali siekti bet kokiame sudėtingumo lygyje, su bet kokiais nustatymais. Viską galima keisti eigoje, o tarkim sudėtingumo lygio sumažinimas kaip ir neturi jokios apčiuopiamos įtakos žaidimo progresui. Kiekvienam naujokui paaiškinama, kad norint tapti pasaulio čempionu, pirma teks laimėti krūvą Tier 1, Tier 2, Tier 3 ir Tier 4 varžybų. Realiai, jau baigę darbus ties Tier 1 galėsit iškart šokti į Tier 4.

Aš važiuoju visas lenktynes iš eilės. Šiuo metu kaip tik baigiu Tier 2, dar esu įveikęs krūva „Invitational“ tipo rungčių, kurios taip pat padeda progresuoti. Va kad ir dabar galiu nueiti ir tapti pasaulio čempionu. Pačios varžybos atrakintos jau kadaise, sąskaitoj per 2 milijonus virtualių pinigų, kurių turėtų pakakti, kad žaidimą baigčiau dabar. Na aišku jis nesibaigs. Važinėt gali kiek nori. Bet tai, link ko mane nepaliaujamai stumia žaidimas bus pasiekta. Gal ir gerai, kad Shift kūrėjai nusprendė išvengti varginančio grind‘o koks yra Gran Turismo serijoje, kurią nepaliaujamai gali žaisti metus ir tai dar neaišku ar atrakinsi ir išmėginsi visą žaidimo turinį. Kita vertus, Shift įveikiamas per dieną. Tiesiog atrodo nerimtai. Mano galva tai yra klaida ir ji atsilieps pardavimams, nes tikrai rasis minia žaidėjų, kurie gavę esminius trofėjus, jau po savaitės nuneš „Shift“ į „Second hand“ mainų punktus. Kaip žinia, kita minia žaidėjų „Shift“ įsigys būtent ten, bet EA už tai negaus nė cento.

Kadangi manipuliacijos sudėtingumo lygiais taip pat neturi jokios įtakos progresui, tai tarkim gan sudėtingas finalines varžybas ar bet kurias kitas 1vs1 varžybas kurių metu reikia atitrukti nuo oponento 5 sekundžių atstumu, žmonės laimės paprastai. Švelniai ar stipriai taranuodami oponentą pirmame posūkyje. Visiškas nelygis, bet puikiai veikia. Už tai dar gali gauti įvairių ir naudingų ženkliukų.

Kiti niuansai tai bendra žaidimo išvaizda ir vartotojo sąsaja. Pavyzdžiui yra varžybų tipai „USA Only“ ir panašiai, kuriose gali dalyvauti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys automobiliai. Gal žiūrėjau neįdėmiai, bet automobilių pardavimo lange, man nepavyko rasti nurodytos gamintojo šalies. Na aš daugumą jų ir taip žinau, bet kodėl reikia daryti prielaidas, kad visi privalo tai žinot.

Žaidimo garsinimas, visiškai niekam tikęs. Komentatoriaus ir palydovo balsas nemalonus, kalbėjimo intonacija erzina, o jo skaitomi tekstai… Hm…

Ok, papasakosiu apie tai kaip su mumis bendrauja Shift, ok? Right… Ok. Prieš kiekvieną startą ar meniu langą su jumis kalbės komentatorius, Ok? Ok. 99 iš 100 sakinių jis pradės sakydamas OK, likusį vieną pradės žodžiu Right. Right… būtent šiuo žodžiu jis užbaigs 99 iš 100 sakinių, likusį 1 jis užbaigs klausiamuoju OK. Ok? Ok, tai sakykit, ar aš jūsų neužknisau?

Right…

Visa tai aišku smulkmė, bet puikus pirmas įspūdis apie žaidimą pamažu ima ir subyra kaip kortų namelis.  Turiu galvoje.. Na ir vėl trūko tiek nedaug iki kažko tobulo. Kai randi pirmą elementą kuris suerzina (mano atveju tai buvo pernelyg supaprastinta žaidimo progresija), pradedi kabinėtis prie dalykų reikia, nereikia. Dabar mane jau erzina ir automobilių (ypač Tier 1-3) trūkumas, ir nepatogūs meniu ir įkrovimo langai į kuriuos pirma išvis nekreipiau dėmesio. Beje tai kažkokia optimizacijos ar logikos klaida. Jei žmogus įveiki trasą (kurią PS3 krauna keliasdešimt sekundžių), pažiūri rezultatą ir neesi juo patenkintas, gali bandyti iš naujo. Tam yra „Retry“ funkcija. Pasinaudok ja ir vėl pateksi į saving/loading ekranus kurie iki starto pavogs dar keliasdešimt sekundžių. C‘mon… Kam ir kodėl? Juk jei ta patį veiksmą atliksi prieš kirsdamas finišo liniją (start/restart) lygis persikraus akimirksniu. Žodžiu pamažu, pamažu Shift‘as ima atrodyti lyg žaidimas, kuriame tik pagrindinis komponentas veikia gerai, visa kita šiaip sau.

Patarėjas porina:
„Sėdėjo EA viršūnėlės susirinkime ir laužė galvas ką čia su tuo „Need for Speed“ daryt. Ir tada kažkas iš nevilties burbtelėjo: „O žinote yra toks žaidimas GRID – ganėtinai realistiškas. Jį žmonės ne tik perka, bet ir gražiu žodžiu mini“. Visi pritariamai linktelėjo galvomis, murmėdami „Taip, taip, taip darom taip kaip jie“.
Blogiausia tai, kad be gerų savybių NFS: Shift iš GRID perėmė ir nevykusias – tokias kaip lenktyninkų asmeninės konkurencijos eskalavimą.Taip pat „Shift“ neturi oficialių licenzijuotų varžybų, o automobiliai – na niekaip nepasiduoda destrukcijai. Apie kokią simuliaciją mes kalbame?“

Nepaisant to, „Shift“ vis tiek žiauriai geras ir rekomenduotinas žaidimas. Ypač PlayStation 3 turėtojams, nes X360 kaip ir turės Forza 3 kuri gal nupūs Shift‘ą, o gal ir nenupūs. Šioje vietoje tiesiog skubėti neverta. Jei tikėti VGCharts skelbiamais pardavimų duomenimis, PS3 lenkia X360 penktadaliu ir tai nestebina. Esu tikras, kad Forza 3 turi tam daug daugiau įtakos, nei piratavimo niuansai.

Tiesa dar nepaminėjau vieno labai šaunaus niuanso, tai tas skystas RPG elementas, kuris tuoj bus privalomas kiekvienam jų žaidime. Vairuotojo lygio kėlimas (renkant agresyvumo ir tikslumo taškus) ir šimtai ženkliukų kuriuos galima sufarminti tiesiog dalyvaujant rungtyse. Tai šiokia tokia motyvacija. Kažkam ji greičiausiai bus net didesnė, nei ta kurią primeta kūrėjai (NFS World Champ). Dar vienas smagus niuansas, tai friends list‘o scan‘as ir akivaizdžios žymos ant trasų. Tik įjungęs žaidimą iškart matysi Tu, ar kažkas kitas yra greičiausias vienoje, ar kitoje trasoje. Kadangi šie matavimai atliekami tik analizuojant tavo „Friend“ listą, tapti pirmu kur kas paprasčiau, vėlgi motyvacija… Šiaip social žaidimo pusė padaryta gal ir be priekaištų.

Būtent per socialinę žaidimo pusę ir sukuriama daugiausiai Shift vertės. Net jei žaidi vienas ir visai nemėgsti girtis pasiekimais, žaidimas kiekvienoje trąsoje siūlo siekti papildomų tikslų. Jis analizuoja kaip tu įveiki posūkiųs ir jei tai padarai meistriškai, būni įvertintas. Kartais žaidimas paprašo stuktelti kelis oponentus ar atvirkščiai, įveikti ratą be mažiausio susidūrimo. Vėlgi… Sistema ne visai gerai veikia, nes tarkim jei maksimalus lygio įvertinimas 6 žvaigždutės iš kurių 3 gauni už pirmą vietą, 2 už važiavimo metu sukauptus taškus ir 1 už švarų ratą, visiškai nereikia stengtis būti geriausiu. Laimi pirmas varžybas, kas paprastai atneša 5 žvaigždutes ir pradedi jas iš naujo. Važiuodamas antrą syk, ramiai sau paleidi važiuoti trukdančius oponentus ir tvarkingai, neviršydamas patogaus greičio, įveiki ratą be klaidų. Gauni 6 žvaigždutę, judi toliau.

Sportinio intereso varomas išbandžiau ir on-line režimą. Nesu aš tų lenktynių su kitais mėgėjas, o Shift priminė kodėl. Pirmas važiavimas. Ranked serveris, kadangi pradedu nuo 0, akivaizdžiai įmetė į prasčiau važiuojančių kompaniją. Startas, pirma vieta be didesnio vargo. Ta pati sudėtis, antras važiavimas, pirmas posūkis ir tvarkingas smūgis į subinę. Atsidūriau už trasos ribų ir lyg to būtų maža, dar gavau penalty už tai, kad važiuoju žvyru (tipo bandau kirsti kampą). Nežinau, man nelimpa tokios lenktynės, nors su savais gal ir būtų smagu.

Žaisdamas simuliatorių žaidėjas paprastai mėgaujasi tuo kaip jis važiuoja, o arkadoje – kelintas atvažiuoja

Baigdamas galiu tik apibendrinti kodėl čia atsidūrė tokia rašliava, o ne kitokia. Tiesiog todėl, kad Shift man pasirodė gan nepriklausomas „Need for Speed“ serijos atstovas. Turiu galvoje tai, kad iš esmės „Slightly Mad“ padarė su serija tai, ko niekas nesugebėjo padaryti nuo „Porsche Unleashed“ laikų. Jie sutvarkė važiavimo dalį, kuri dabar, po ilgos pertraukos, tapo kažkuo daugiau nei eiliniu pasiskraidymu trasoje, tuo pat metu žiaumojant čipsus ir viena akim skaitant mėgiamą žurnalą. Su Shift galima sėkmingai atsipalaiduoti, o esant nuotaikai pasikuisti nustatymuose ir sukurti sau iššūkį. Iššūkį, kurio įveikimas visų pirma priklauso nuo tavo gebėjimų išlaikyti mašiną trasoje.

Tiesą sakant šitas žaidimas man padėjo suprasti kuo skiriasi arkadų ir simuliatorių teikiami pojūčiai. Žaisdamas simuliatorių žaidėjas paprastai mėgaujasi tuo kaip jis važiuoja, o arkadoje tuo, kelintas atvažiuoja. NFS: Shift yra pajėgus suteikti pakankmai daug gerų emocijų ir vieno, kito mėgėjams, bet vargu ar visiškai patenkins jų lūkesčius. Tiesą sakant manau, kad simuliatorių link linkstanys žmonės, „Shift“ vertins geriau nei arkadų mėgėjai.

Kita vertus, tai nėra patyrusi studija, kuri privirė klaidų, klaidelių, kokių šiaip EA studijos nedaro jau senai. Popieriukas į kurį suvyniotas šis šokoladukas atrodo nepatraukliai. Tai stebina. Mano galva, baisiausia aišku tai, kad jie nesukūrė deramo siužetinio ar foninio iššūkio kuris viliotų įjungti žaidimą vėl ir vėl. Įdomu tik, kas prie to privedė. Ar „Slightly Mad“ gavo per daug laisvės ir per mažai nurodymų, kad nupoliruotų viską iki galo. O gal atvirkščiai? Nors tai nėra taip svarbu…

Tai ar yra apačioje ta šieno kupeta? Nepaisant trumpo šuolio į Didžiosios Britanijos topų viršūnę, kol kas „Shift“ pardavimai labai optimistiškų minčių nesukelia. Jei „EA“ darys sėkmės/nesėkmės analizą į ką jie kreips dėmesį? Dabar kai pagalvoji, tai ganėtinai neblogi „Need for Speed: Undercover“ pardavimai nestebina. Kad ir koks tai buvo žaidimas, analogų jis (ir jame šmėžuojančios sijonuotos pupos) turėjo nedaug. Gal net sakyčiau išvis neturėjo. „Shift“ patenka į kitą kategoriją, kurioje tikrai yra iš ko rinktis. Man truputi neramu, kad įvertinę šios dalies pasirodymą, EA žmonės gali sumanyti atsisakyti neskaniai pateikto, bet gardaus šių metų šokoladuko. Tada kitą met vėl turėsim spalvinguose popierieliuose suvyniotą, kakavos milteliuose voliotą vatą.

Jei „Shift“ yra kažkoks lūžis EA gamedev politikoje, aš jį laiminu ir laukiu daugiau tokių.

Komentarai