Mercury Hg | Gimęs ne čia

Nežinau kodėl „UTV Ignition“ nusprendė, kad naujausia Archerio Maclean’o sugalvoto galvosūkių žaidimo „Mercury“ reinkarnacija „Mercury Hg“ turi pasirodyti didžiosioms konsolėms. Aš labai abejoju, kad tie žaidėjai, kurie visgi mėgautųsi žaidimu apie jį apskritai sužinos, o tie kurie kurie visgi pabandys jį atsitiktinai, pasiliks su juo vietoj kokio stambiakalibrio AAA+ žaidimo.

Nesupraskite neteisingai – „Mercury Hg“ yra tobulai išpildytas fizikos dėsniais paremtas galvosūkių žaidimas, kuriame susibėga eilė šiuolaikinių žaidimų trend’ų – švari, aiški ir moderni vartotojo sąsaja, subtili audio integracija, paprasta, tačiau originali mechanika, internetinė geriausių rezultatų lentelė, leidžianti varžytis įvairiais žaidimo įveikimo aspektais ir itin žema bei tuo itin patraukli kaina, tačiau visa tai, šiuolaikiniame išmaniųjų telefonų dominu0jamame pasaulyje, ne itin limpa prie tokio ilgesniam pasisėdėjimui su žaidimais skirtam įrenginiui kaip konsolė.

Super greitas lygis su šiokia tokia razinka

Žaidime „Mercury Hg“ reikia manipuoliuoti aplinka ir taip priversti gyvsidabrio lašą nukeliauti iš taško A į tašką B. Žaidėjas nevaldo pačio lašo, tačiau vienu ar kitu kampu gali pakreipti žaidimo pasaulį, taip nukreipdamas gyvsidabrį viena ar kita kryptimi. Tad kelias nėra toks paprastas – gyvsidabris yra itin vikrus ir inertiškas, o didžioji dalis žaidimo lygių yra sudaryti iš plokščių platformų, nuo kurių kraštų atsiveria vaizdas į skaitmeninę prarają, traukte traukiančią gyvsidabrio lašą į bedugnę ir tuo pačiu į neišvengiamą žaidėjo pralaimėjimą.

Prie balansavimo uždavinio žaidimas siūlo dar keletą mechanikų, kurios praplečia žaidimo dinamiką ir tuo pačių galvosūkių tipų spektrą. Vienuose ar kituose lygio taškuose gyvsidabris gali įgauti vieną ar kitą spalvą, kuri leidžia jam slinkti tik tos spalvos paviršiais. Taip pat aštrių kampų pagalba gyvsidabrio lašą galima perskelti į kelias dalis, kurias nuspalvinus skirtingomis spalvomis ir vėl apjungus į vieną lašą, galima išgauti trečią spalvą, kurios lašo būtent ir reikia tam tikrų lygių įveikimui.

Lygiai nėra visiškai statiški. Vienuose yra ir judančios detalės, grasinančios išskaidyti laša į smulkias ir sudėtingiau sukontroliuojamas daleles, kituose – dinamiškai besikeičiantis pagrindas, apkraunantis žaidžiančiojo smegenis papildoma kritinie besikeičiančios aplinkos informacija.

Žaidimo lygių koloritas šiek tiek kontrastuoja su vartotojo sąsajos stilistika. Natūraliai norisi portališko priėjimo, šiek tiek matiškumo, griežtesnių kampų

Lygio įveikimo įvertinimas paskaičiuojamas įtraukiant keletą faktorių – visų pirma laikas, per kurį buvo įveiktas lygis, kiek procentų lašo žaidėjui pavyko išsaugoti, kiek specialių objektų surinkti ir kiek iššūkių įveikti. Internete saugojamuose geriausių rezultatų topuose fiksuojami du rezultatai – greičio ir rezultato išreikšto taškais, tad tie kurie neturi kantrybės krapštytis siekiant surinkti visus specialius objektus ir išlaikyti lašą be praradimų, gali orientuotis į greitą lygio įveikimą, ignoruojant kitus tikslus.

Žaidimo lygiai atrakinami blokais, priklausomai nuo ankstesnių lygių įveikimo suminių rezultatų. Geras pasirodymas atrakina papildomus bonus lygius.

„Mercury Hg“ be skurdaus ambient takelio siūlo klausytis ir žaidėjo turimos muzikos, nors tai konkrečios įtakos žaidimo procesui ir neturi, tačiau muzikos dažniai atkuriami dideliame stulpeliniame ekvalaizeryje žaidimo lygių fone apjungia jūsų kietajame diske saugoma muziką ir žaidimą į vieną audiovizualinį objektą.

Daugiau nesiplėsdamas(nes plėstis ir nėra labai kur), noriu grįžti prie to skepticizmo, kurį išreiškiau šios apžvalgos pradžioje. „Mercury Hg“ yra geras žaidimas, geru laiku, tačiau netinkamoje vietoje. Ankstesni šios serijos žaidimai susilaukė savo sėkmės PSP platformoje ir tikriausiai ten serijai ir reikėjo likti. Arba dar geriau – reikėjo persikelti į išmaniuosius telefonus, kuriuose analogiškos mechanikos žaidimų tikrai yra, tačiau tokių išbaigtų kaip „Mercury Hg“ – ne.

Pasaulyje, kuriame daug pasirinkimo ir mažai laiko, niekas nejungs „Playstation 3“, kad elektromagnetiniuose laukuose galėtų pastumdyti gyvo sidabro lašą. Mano, kaip žaidėjo istorijoje „Mercury Hg“ užims svarbią vietą, tačiau tik dėl to, kad jame pasiekiau savo pirmąjį PSN trofėjų.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *