Maksimalių išbandymų metas Rusijos žaidimų kūrėjams

Kad ir kaip mes to nenorėtume, bet ekonominiai, politiniai, geopolitiniai ir socialiniai reiškiniai neišvengiamai paliečia ir žaidimų industriją. Į vykstančių procesų sūkurį patenka net ir stambūs, atskirus „politkorektiškumo“ padalinius turintys, vakarietiški pramogų fabrikai.

Taip Rusijoje įsigalėjęs ir liūdnai pagarsėjęs „gėjų propagandos“ įstatymas smogė atrodytų nepakaltinamam „The Sims“. Girdėjome ir apie „No More Russian“ misijos sukeltą skandalą. Pamenate žaidimą norėta net uždrausti, tačiau to daryti nebuvo prasmės, nes lokalizuotoje ir vienintelėje oficialiai platinamoje „Call of Duty“ versijoje to lygio paprasčiausiai nebuvo.

Iš ties… Žaidimų cenzūros klausimas Rusijoje, teisine prasme (ant popieriaus), net buvo sprendžiamas liberaliau nei tarkim Vokietijoje ar Australijoje. Tačiau pastarųjų metų įvykiai paliko savo pėdsaką ir kompiuteriniai žaidimai, deja, vis dažniau papuola įvairių Rusijos valdžios institucijų akiratin. Sakau „deja“ nes Rusijos valdžia regis jau nebeslepia noro paversti žaidimus propagandinės mašinos dalimi.

Tikslumo dėlei reikia pabrėžti, kad dalis Rusijos žaidimų kūrėjų tos mašinos dalimi tapo senai ir savo noru. Putino politikos šalininkai, komercine prasme, irgi yra auditorija kuriai galima parduoti turinį. Tačiau šiaip Rusijos žaidimų kūrėjai, o ypač tie kurių žaidimai pasiekia vakarus, irgi mokėjo būti „politkorektiški“. Savo žaidimuose jie rasdavo vietos ir tiksliam istorijos interpretavimui ir scenoms kurios suvirpina šalies patriotų širdis. Tokie žaidimai kaip „IL2“, „Men of War“ (darė Ukrainiečiai, bet finansavo ir teises į frančizę turi rusų leidėjas), „Blitzkrieg“, „Silent Storm“ yra gan vertingas pasaulinės žaidimų industrijos paveldas, ypač dėl techninės pusės, dėmesio detalėms, sudėtingumo lygio ir daugybės kitų smulkmenų. Nemažiau svarbu ir tai, kad Rusijos  žaidimų kūrėjai vis dar jaučia šiltus sentimentus atrodytų jau nurašytiems žanrams, kai tuo tarpu naujosios žvaigždės (War Thunder, World of Tanks) kaip žaidimai yra išvis apolitiškos ir patriotinius reikalus palieka regionų rinkodarininkams.

sudden

Sudden Strike serijos žaidimas apie kurį daug kur nutylima. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad rusų žaidimų spauda jo nemylėjo, bet internetams jis patiko. Buvo platinamas ir Lietuvoje. Kol kas tai maža ir šlykšti išimtis, tikiuosi netaps taisykle.

Triukšmo ir norų, kad Rusijoje kuriami žaidimai perteiktų istorines ir socialines Putino Rusijos „vertibes“ būta jau senai, tačiau iki šiol tuo užsiėmė vietiniai gražuliai. Tema nebuvo verta dėmesio.

Užvakar tai pasikeitė. Rusijos Karo Istorijos Bendruomenė (РВИО) publikavo pareiškimą, kuriuo kviečia šalies kultūros veikėjus, politikus ir kūrėjus vienytis saugojant istorines tiesas. Skaityti viso kreipimosi nebūtina, kad suprastum apie kokias tiesas kalbama. Tai ne pirmas tokio pobūdžio tekstas Rusijoje, tačiau nuo kitų jis skiriasi pasirašiusiųjų rolėmis valstybės gyvenime. Tekstui pritariančių žmonių tarpe yra režisierius Nikita Michalkovas, Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis, muziejų ir meninių sąjungų vadovai, armijos generolas ir kiti.

Iš esmės šis kreipimasis tampa dviejų metų senumo įvykių tąsa. 2013 metais Rusijoje prie Dūmos informacinės politikos, technologijų ir ryšių komiteto buvo įsteigta kibersporto ir lavinančių žaidimų industrijos taryba. Šiame komitete ir Dūmoje buvo  stumiama idėja remti patriotinių žaidimų kūrėjus, idėją taip pat parėmė ir Rusijos Kultūros bei Pramonės ministerijos. Buvo tikimąsi, kad paramos žaidimų kūrėjus pasieks jau 2014–aisiais. Greta paramų buvo svarstoma ir galimybė griežčiau vertinti vakaruose sukurtus žaidimus ir uždrausti platinti produktus kuriuose diskredituojamas valstybės paveikslas ir/arba istorinės tiesos. Pernai metais šis komitetas surengė ir ekspertinę apskrito stalo diskusiją tarp komiteto narių, žaidimų kūrėjų ir žurnalistų.

Kitomis aplinkybėmis šiuos poslinkius ko gero reiktų vertinti teigiamai. Pasaulyje gausu šalių, kur žaidimų kūrėjus globoja valstybinės institucijos. Po šimts, mes to dėmesio nuolat kaulyjame ir Lietuvoje. Ne naujiena ir istorinius ar socialinius žaidimus finansuojančios programos, bet…

Vakarų šalyse kiekvienas kūrėjas turi realią galimybę neimti valstybės pinigų ir kurti ką nori. Kai kuriose vakarų šalyse kūrėjas gali paimti valstybės pinigus tam, kad ją kritikuotų ar mestų iššūkį nusistovėjusiai tvarkai, kurtų provokacijas ar socialinius eksperimentus. Kažkodėl esu tikras, kad Rusijos žaidimų kūrėjams tokia laisvė nebus suteikta. Tiesą sakant labiausiai aš pergyvenu dėl to, kad projektui pajudėjus, net ir valstybės pinigų neprašantys kūrėjai bus priversti laikytis tų pačių taisyklių kaip ir tie, kurie kurs Kremliui.

Jei šios programos ir idėjos įsibėgės, Rusijos žaidimų industrijai kils reali grėsmė, o žaidimų kūrėjų lauks maksimalūs išbandymai. Visų pirma tai gali smarkiai suvaržyti Rusijos kūrėjų galimybes dirbti užsienio leidėjams. Antra… Jiems teks neimti valdiškų rublių ir likti ištikimiems tam ką daro. Turint galvoje žaidimų kūrimo kaštus ir rizikas, tai gali būti sunku. Nekalbant jau apie tai, kad už nepaklusnumą ten gali sulaukti teisinio persekiojimo „iš lempos“.

Žinoma, gali būti ir taip, kad šis kreipimasis nuskęs bendroje isterijos jūroje ir niekas per daug nesikeis. Priešingu atveju aš matau tik du galimus scenarijus — sprukti arba savanoriškai atsitverti geležine uždanga ir dirbti tik vidaus rinkai.

russia

Kaip ten bebūtų, pirmas smūgis Rusijos žaidimų kūrėjams jau suduotas vien publikavus šį pareiškimą. Apie Rusijos žaidimų industrijoje vykstančius procesus mes žinome mažai. Leidėjai paprastai vengia komentarų, tad vakarai dar nė nežino, kad „Nuclear Union“ nebus išleistas, o ką jau kalbėti apie viešą nuomonę propagandos klausimais. Kitais žodžiais tariant, susidaro įspūdis, kad vis daugiau dėmesio distribucijai, o ne žaidimų leidybai skiriantys didžiausi Rusijos žaidėjai jau pasidavė. Kad ir kaip nesinorėtų to pripažinti, bet panašu, kad „Blitzkrieg 3“ taps tuo žaidimu kuris pateiks daugiau atsakymų apie Rusijos industrijos būklę, nei buvo tikėtasi.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *