Mahjong Saga | 3 teorijos

Tik startavusi „Mahjong Saga“ per savaitę tapo vienu sparčiausiai augančiu socialiniu žaidimu Facebook‘e. Dar po savaitės jis surinko 2 milijonus aktyvių mėnesinių vartotojų, tame ešelone buvau ir aš. Po 10 minučių žaidimo priėjau išvados, kad dar po savaitės, aš jo Top‘uose nebematysiu. Ir nepamačiau.

Apie patį žaidimą nėra ką per daug ir kalbėti. Vandenyne plūduriuoja salos, kurių kiekvienoje keletas stotelių, viena stotelė — vienas „Mahjong“ lygis. Sudėtingumo kreivė identiška „Angry Birds“ t.y. galvosūkiai tampa vis sunkesni, kol esi toje pačioje saloje, iškeliavus į naują, pirmi pora lygių ypač lengvi, kol galų gale vėl tampa sudėtingi. Aišku eigoje, pateikiama vis daugiau paprastų lygių su kabliuku. Kaladėlių lyg ir mažai, bet jų išdėstymas toks, kad kiekviena klaida gali būti kritinė. Kadangi vienintelis monetizavimo faktorius šiame žaidime — gyvybės, klaidų aišku daryti nesinori, nes čia vietoj „game over“ atliekamas, vieną gyvybę kainuojantis, kaladėlių permaišymas ir žaidimas tęsiasi.

Įveikęs lygį 3 žvaigždutėms (t.y. labai greitai), atgauni vieną gyvybę. Viskas padaryta taip, kad įveikęs ketvertą penketą lygių, nebeturėtum šansų jų atgauti ir žaidimas žaibiškai baigiasi. Naujos gyvybės atsiradimui reik pusvalandžio.

Papildomai galima pirkti ne ypač reikšmingus booster‘ius ir tai jau tikrai viskas kalbant apie projekto monetizavimą.

Socialinis faktorius irgi labai paviršutiniškas. Leaderboards. Viskas.

Ryšium su šiuo žaidimu turėjau 3 teorijas. Kadangi čia dar liko šiek tiek vietos, jomis ir pasidalinsiu.

Kad prie „Mahjong Saga“ grįšiu tik norėdamas visiškai atsipalaiduoti supratau maždaug čia... Mechaniškai žaidime irgi nieko nedaryta, tad jis neperlipa klasikinio „laiko žudiko“ rėmų. Tai prieštarauja socialinių žaidimų ideologijai, kad žaidėjas privalo grįžti dažnai ir trumpam.

Teorija nr.1 | Progreso marmaliūzėje, kartais pamirštame kas yra „Casual“

Nes šio segmento raida tikrai beprotiška ir joje daug painiavos. Kažkada taikiai mažuose žaidimų portaluose gyvenę žmonės, dabar yra maišomi vienon krūvon su socialinių tinklų vartotojais ar laimingais naujų telefonų savininkais. Tarkim dalis pastarųjų žaidžia todėl, kad pirko brangų telefoną ir dabar jau būtina kažką su juo daryt. Arba perka žaidimus atžaloms.

Bet yra milijonai senųjų casual‘ų. Tame tarpe ir mano giminėje esančios „Tetris“ ar „Minesweeper“ gerbėjos, ar informatikos mokytoja kartais praleisdavusi pamokas dėl „Lines“. Socialiniuose tinkluose jų geimerio genas masažuojamas labai atmestinai. „Mahjong Saga“ tai įrodo. „Mahjong“ yra vienas populiaresnių su „Windows“ plitusių žaidimų. Ne toks populiarus kaip „Solitaire“ ar „Minesweeper“, bet daugumai gerai žinomas.

Žodžiu nieko keista, kad jo klono atsiradimas socialiniame tinkle nulėmė tokį augimą. Tai vyko ir anksčiau, pavyzdžiui su „PopCap“ žaidimais, tiesiog niekad nekrito į akį, nes kai kažkas žaidžia „Bejeweled“, man paprastai nekyla klausimų kodėl.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *