Lost Dimension Apžvalga | Išdavikai Išduoda Išdavikus

PC yra vakarietiškų RPG karalystė, kurioje beveik nėra vaikų ar paauglių, ir daugumos veikėjų šukuosenos nesipjauna su fizikos ir magijos dėsniais. Tad labai retas JRPG prasprūsta į klaviatūros šalį. Tuo tarpu į nešiojamas konsoles jiems persikelti daug lengviau. Taip paskui žmogus ir nepjauti, kaip į tavo PS Vita įsliūkina „Lost Dimension“.

Žaidimas savo istoriją atskleidžia labai koncentruotai. Teroristas The End jau susprogdino du milijardus žmonių, o dabar iš savo paslaptingo, vidury miesto išdygusio bokšto, grasina sunaikinti pasaulį. Paprasta karinė invazija nepavyksta, tad reikia siųsti specialųjį būrį SEALED. Šie bokšto viduje atsibunda praradę nemažą atminties dalį, The End piktai spokso į protagonistą Sho, ir kalba apie būryje esantį išdaviką. Metas įkopti į bokštą ir pribaigti niekšą.

The End, kaip ir visas JRPG žanras, gyuoja kitoje egzistencijos plotmėje

The End, kaip ir visas JRPG žanras, egzistuoja kitoje egzistencijos plotmėje

Apsaugok, Viešpatie, koks smarkiai JRPG šis žaidimas. Teroristas The End – albinosas geltonomis akimis ir raudonais plaukų galiukais, apsirengęs kaip Alucard iš „Castlevania“. SEALED būrys turi bent vieną paauglį narį, ir dar didžiakrūtę mokinukės uniforma. Ir visi dialogai yra siaubingi, nors nagus į Vitą suleisk.

Po „Lost Dimension“ tau susuks vidurius kiekvieną kartą, kai išgirsi žodį “išdavikas”, nes jis žaidime vartojamas dažniau nei daktaro disertacijoje “Išdavystė: Išdavikiškos Išdavystės Išdavos Išduodančios Išdavikišką Išdavikų Prigimtį”. Jei yra proga pašnekėti, juo labiau visai grupei kartu, tai svaičiojimai išdavystės tema pilsis kaip iš gausybės rago. Šitas milžiniškas bokštas? Nelabai svarbus. Iš kur The End traukia robotus ir kitus oponentus? Kam tai rūpi, reikia pašnekėt apie išdavikus. Papildomų taškų gauni už tai, jei tavo veikėjas dar ir parodo savo vieną būdo bruožą.

Kadangi kiekvienas JRPG jaučia prievolę būt much deep, kiekvienas veikėjas turi po vieną akivaizdų būdo bruožą, kuris slepia lengvai nuspėjamą asmeninę traumą. Nelaimei, tai reiškia, kad bent trečdalis komandos yra visiški šikniai, kurių dialogai erzina dar labiau, nei kitų. Kita vertus, tame yra ir privalumų.

Viena iš gal keturių Himeno eilučių, verčiančių gailėtis, kad kai kurių veikėjų negali ištrinti iš karto.

Viena iš gal keturių Himeno eilučių, verčiančių gailėtis, kad kai kurių veikėjų negali ištrinti iš karto.

Visos tos kalbos apie išdaviką turi šiokią tokią prasmę. Bokštas yra suskirstytas teminiais aukštais, ir kiekvieno aukšto pabaigoje teks balsuoti kurį narį ištrinti. Tu, kaip Sho, gali turėti du balsus (vienas už pasiekimus kovoje prieš robotus), o likusią komandą reikia nukreipti tinkama kryptimi. Tad žaidimas palengvina tau užduotį duodamas veikėjus, kuriuos pribaigtum net įsitikinęs jų lojalumu. Tą padaryti galima leidžiant “vizijų taškus” ir su Sho bandant išžvalgyti komandos narių širdį pačiame nuobodžiausiame mini žaidime. Deja, nei išaiškinus, kad kas nors tikėtinai yra išdavikas, to negali ištransliuoti kitiems komandos nariams. Dar liūdniau tai, kad perėjus į kitą aukštą lojalus karys gali “prisiminti”, kad visgi yra išdavikas. Bet geriau jau žaidime lieka jie, negu tokie šlykštūs padarai kaip Himeno ar Marko.

Neblogai ir tai, kad jų galios yra ribotos naudos kovoje. Dėl labai kvailų JRPG lygio priežasčių kurias išsiaiškinsi jau trečiame aukšte, kiekvienas SEALED narys turi po tam tikrų galių, tobulinamų žaidimo metu. Iš trijų pasmerktųjų, Himeno pirokinezė yra turbūt naudingiausia kovoje. Tai va, kai veikėjas ištrinamas balsavimo metu, tu gali jų galias įdiegti kam nors kitam! Tai taip pat leis atrakinti kai kurias veikėjų galias, kurios prieinamos tik perėmus specifinių kritusių būrio narių gebėjimus. Ate, Marko Brabanto, tavo paaugliškas verkšlenimas susisukus kamputyje pagaliau baigės, o mokinukė Mana pagaliau galės priešus traiškyti proto galiomis!

2015-07-10-202705

Ne visos galios atrodo gracingai

Mūšiai yra daug įdomesnė žaidimo dalis. Jie vyksta 3D arenose, šešių karių komanda (Sho ir penki kiti, kuriuos reiks pasirinkti pačiam) neretai išskirstoma jos teritorijoje, ir tau teks nemenkai paplušėti prie taktikos ir išdėstymo. Karių pozicija žaidime yra labai svarbi, ir ne tik dėl to, kad šūviai į nugarą daro daugiau žalos.

Matote, jei veikėjas puola priešą, o netoliese turi sąjungininką, tai šis irgi prisijungs prie atakos, net jeigu jau ir kovojo savo ėjimo metu. Tai bent dvi atakos už vienos kainą. Priešas gali smogti atgal, bet tik pirmajam užpuolikui. Tikra gyvybės taškų išnaudojimo ergonomika! Dar geriau yra tai, kad žaidime yra “delegavimo” sistema. Tai leidžia pastatyti šaulį atokiau nuo kardu ginkluoto priešo, kartą iššauti, tada už artimos kovos ekspertą nuvesti už kardininko nugaros, ir deleguoti ėjimą pirmajam veikėjui. Šis gali vėl judėti ir atakuoti, vadinas, ir dar kartą šauti į priešą, tik šį kartą tikintis už jo nugaros stovinčio komandos nario pagalbos. Kartais, kai neįmanoma išvengti priešo atsako, taip galima pulti su kariais, turinčiais nemažą šansą išvengti atakos – bent du komandos nariai turi maždaug 50% tikimybę išsisukti nuo šūvio, tad jais ir puoli. Taip kartą teko lėtai nugremžti bosą, kai tik du veikėjai gyvi likę buvo.

Sho šauna, trys daugiau mažiau pakenčiami komandos nariai ruošiasi padėti.

Sho šauna, trys daugiau mažiau pakenčiami komandos nariai ruošiasi padėti.

Žaidimas, kaip skirtas nešiojamai konsolei, atrodo padoriai. Su aplinkomis gal nepersistengė, bet tai nėra svarbu. Gerai, kad veikėjai atrodo patenkinamai. Smagu, kad kartais jų dialogas ir įgarsintas. O nepatinka tai kad mažiau svarbios eilutės, sudarančios 70% žaidimo, neįgarsintos, išskyrus vieną “nuotaiką nustatantį” žodį sakinio pradžioje. Ir, aišku, Marko skamba kaip didžiausias mėmgalis, taip ir laukiantis, kol visa komanda prieš jį nubalsuos.

Techniškai, „Lost Dimension“ turi įdomių idėjų gameplay prasme: išdavikus, komandos narių paramą ir panašiai. Praktiškai mūšiai nėra labai įdomūs, o pokalbiai varo tik neviltį ir spaudžia ašaras. Gerai, kad neužtrumpino nei vieno game pad! Su visiškai kitokiu siužetu ir kardinaliai kitais veikėjais, gal tai būtų ir geras žaidimas. Tačiau dabar rekomenduot vargu ar galėčiau.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *