Littlest Pet Shop. Visai rekomenduotinas…

Net man pačiam šis įrašas šiek tiek netikėtas. Bet sakiau reik parašyt porą žodžių apie tai kas bandyta. Juolab, kad vargu ar rasit dar kur apie tokius žaidimus paskaityt :).

O istorija paprasta. Pirmą sykį Littlest Pet Shop pamačiau Leipcige. Tada pamenu prie šio žaidimo stendo buvo tokia agresyvi moteriškė, kuri visomis išgalėmis stengėsi nuvilioti vyrus nuo naujausią Lord Of The Rings dalį pristatančio stendo. Ji be atodairos graibė lankytojus už alkūnių ir traukė juos pažiūrėti į ljabai mjelius gyvūnjelius. Aišku, kad visi nuo jos bėgo.

Taip jau sutapo, kad praėjus keliems mėnesiams, šį žaidimą nutariau padovanoti mažajai savo žmonos sesutei. Kalėdų senelis žaidimą atnešė, o aš trumpam jį nugvelbiau idant galėčiau išbandyti.

Littlest Pet Shop yra apibrėžiamas kaip žaidimas mažoms mergaitėms, ir tai yra gryna teisybė. Todėl toliau verta skaityti tik tiems, kas tokią turi. Mažų berniukų šis žaidimas tikrai neužkabins,  aš jau nekalbu apie didesnius nei maži vaikus.

Nemanau, kad mergaitiški kompiuteriniai žaidimai Lietuvoje turi labai plačią nišą, tačiau žmonos sesutės polinkis į kompiuterį yra beveik nesveikas. Visa laimė, kad ten įdiegta vista ir mes jau senokai patweakinom jai skirtą profilį, kuris automatiškai išsprendžia prie kompiuterio praleidžiamo laiko problemą. Antra vertus, mane, kaip žmogų mėgstantį žaidimus šiek tiek trikdė ir tai, ką ji veikia prie to kompiuterio. Dauguma jos užsiėmimu buvo tiesiog tuščias spoksojimas į statines barbes ir kitokius niekučius. Tiesa Littlest Pet Shop nepasiūlo daug daugiau, bet jame yra kas veikti.

Žaidimo esmė paprasta. Mergaitė valdo mažučius ir tikrai mielus padarėlius, kuriuos galima auginti vienoje iš keturių siūlomų aplinkų. Visos keturios aplinkos labai malonios. Žaidimas visiškai trimatis ir nekelia itin aukštų reikalavimų sistemai. Čia galiu tik pagirti kūrėjus už tokios mielos aplinkos, reikalaujnačios minimalių kompiuterio specifikacijų sukūrimą. Aplinkos neperkrautos, jose esantys objektai aiškūs ir kokybiški. Patys padarėliai labai mieli ir emocionalūs. Juos ten dar galima aprengti įvairiais rūbeliais, bet manęs tai nesužavėjo. Grynai dėl pačių rūbelių smulkumo ir aplaidaus jų pritaikymo skirtingiems padarėliams. Suknutės, šortukai, kelnytės, megztukai sudaryti iš aibės smulkmenyčių kurias sunku įžiūrėti. Šioje vietoje reikėjo laikytis to paties principo kurio buvo laikomasi kuriant patį pasaulį. Spalvingas, išraiškingas, tačiau sudarytas iš aiškių stambių detalių.

Taigi pradžioje žaidimas duoda tris traukinio bilietus, kuriuos panaudojusi žaidėja atsigabens sau pirmuosius tris gyventojus. Kocių, kiškį ir mažutį jorkšyro terjerą. Kol žaidėja pasirinkus savo gyvunėli klajoja po žaidimo pasaulį, likę padarėliai laisvai sau ganosi kažkur šalia. Bet kuriuo metu galima pakeisti valdomą padarėlį, bet kuriam jų galima duoti vardą. Ilgainiui žaidimas ima priminti mano vaikystėje populiarumo viršunę pasiekusius Tamagotchi. Žaidimo metu, padarėliai ima diktuoti savo sąlygas ir reikalauti dėmesio. Tai labai aiškiai parodoma ekrane, o bet kokio veiksmo atlikimui paprastai užtenka vieno mygtuko spragtelėjimo. Žaidimas buvo kurtas Wii, tad mane labai nustebino ir nudžiugino tam tikro Wii funkcionalumo perkėlimas į PC. Kai kuriuos veiksmus žaidėja atliks darydama tam tikrus judesius pele. Pavyzdžiui aktyvus jus braukymas imituoja skambinima varpeliu kuris sukviečia visus turimus padarėlius į vieną vietą. Taigi. Ilgainiui padarėliai ima nuobodžiauti ir reikalauja dėmesio. Dažniausiai jų poreikius patenkina kokio nors mini žaidimo sužaidimas. Tai gali būti reakcijos arba logikos pratimai, tokie kaip simboliu atsiminimas ir spėliojimas, balansavimas ant šarato ir panašiai. Kiekvieno mini žaidimo metu renkami taškai ir specialios monetos, kurių dėka atrakinami ir nuperkami nauji padarėliai, rūbeliai ir kitas ūkis.


Tiesa. Žaidimas anglų kalba, bijojau, kad tai gali sukelti rūpesčių. Bet nesukėlė. Esmė tame, kad kiekvienas veiksmas ar įvykis išreiškiamas ekrane pasirodančiomis ikonomis. Tad realiai, užtenka su vaiku pažaisti keletą minučių, paaiškinti kaip elgtis išvydus tam tikras ikonas ir toliau vaikas jau gaudysis pats. Kiek varčiau instrukciją (taip pat anglišką) tai joje informacija taip pat labai detali. Iš bėdos užtenka perskaityti tik ją ir jau turėsit daugumą atsakymų į vaikui kylančius klausimus.

Iš esmės tai ką mačiau ekrane man labai patiko, o ir kita, vyresnė žmonos sesuo sugebėjo prie žaidimo praleisti gerą pusdienį. O jai jau gerokai per 20. Tai leidžia daryti išvada, kad iš žaidimas net ir tuo atveju jei nupirktas mažai dukrelei, visai gali užkabinti ir kur kas vyresnius jos artimuosius. Tai tik pliusas. Kad ir ką beveiktum gyvenime, veikti tai kartu su kažkuo yra kur kas smagiau :).

Šiaip tai aš palaikau nuomonę, kad mergaitėms iki 5 metų geriau būtų žaisti su lėlėmis ir meškučiais, bet… Jei jau vaikas mėgsta kiurksoti prie kompiuterio, kodėl gi nepasirūpinus, kad jis kiurksotų kokybiškai. Littlest Pet Shop laikyčiau visai rekomenduotinu žaidimu mažoms mergaitėms. Tiesa šioje vietoje mano žinių bagažas ganėtinai skurdus. Toks pats skurdus kaip ir tokių žaidimų pasiūla rinkoje. Žodžiu mano vertinimu pasitikėti nėra būtina :).

Komentarai

12 komentarų
  1. Coreg 2009/01/07 Atsakyti
  2. Coreg 2009/01/08 Atsakyti
  3. Artojas 2009/01/09 Atsakyti
  4. Coreg 2009/01/09 Atsakyti
  5. Coreg 2009/01/11 Atsakyti
  6. marija 2009/04/18 Atsakyti
  7. marija 2009/04/18 Atsakyti
  8. girl, stop lyggyfers not............. 2009/05/02 Atsakyti
  9. martyna 2009/06/22 Atsakyti
  10. artojelis 2009/06/22 Atsakyti
  11. Kotryna 2010/01/13 Atsakyti
  12. livija 2013/03/29 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *