Lietuviai Sidnėjuje – Imagine Cup 2012

Jei sekate „Dievo Režimo“ ar „Games.lt“ naujienas, tikrai matėte raginimą balsuoti už Imagine Cup 2012 dalyvavusią lietuvių komandą „LevelUp“. Jei sekate IT naujienas, bent jau žinote, kad toks  konkursas vyko, o lietuviai pateko į TOP10. Prabėgus vos porai dienų nuo „LevelUp“ skrydžio namo, mes susėdome prie puodelio kavos ir pažaidėme „klausimus — atsakymus“, kad nuo šiol žinotume viską.

NeverFurute

Pradėkim nuo pirmo klausimo…
Levelup: Už šimtą litų.

Taip. Pirmas klausimas už šimtą litų, kas buvo pirmiau „NeverFuture“ ar „LevelUp“?
Ko gero „NeverFuture“. Mūsų komandos narys Justas jau buvo bandęs dalyvauti „ImagineCup“, tai veikiausiai mes būrėmės krūvon apie jį, su gan aiškiu tikslu padaryti žaidimą konkursui. Techniškai turbūt būtų teisinga sakyti, kad pirmiau buvo žaidimo idėja, po to komanda.

Visi studijuojat KTU?
Ne, su mumis dar yra dailininkė Ieva, VDA studentė.

Bet branduolys vis tiek KTU, aš kur link suku… Kad na jūs ne primieji, yra lyg ir tokia KTU tradicija.
Taip, taip. Aras Pranckevičius, Paulius Liekis. Yra ir dalyvavę, ir laimėję „Imagine Cup“.

Ar teko girdėti apie lietuvių, bet ne KTU studentų mėginimus patekti į šį konkursą?
Ne, neteko. Na šiemet tiesa buvo komanda iš KTU gimnazijos, bet jiems šį kartą nelabai sekės.

O koks jūsų pačių ryšis su žaidimais.
Jie mums labai įdomūs. Žaidimai, tarsi savotiška erdvė testuoti savo žinias. Tarsi viena patraukliausių praktinio žinių pritaikymo formų, ypač studijuojant kompiuterių mokslą. Mums įdomu žaisti su žaidimais.

O žaisti žaidimus?
Taip, pat. Na gal ne visi iš mūsų labai užkietėję „geimeriai“, bet visi pažaidžiam.

Gerai, paklausiu kitaip. Jus kur „kodinat“?
Šiuo metu mus priglaudė „KTU StartUp Space“, turim ten darbo vietą, tad kai reik padirbėti kartu, renkamės ten.

Ten yra „kompai“? Jums leidžia ten žaist?
Kaip? Kaip?

Na po visų darbų, puoselėjat programuotojų tradicijas sukalti porą Quake II mačų, tarsi ta prasme laikas būtų strigęs ‘97.
A… haha. Ne. Mes turbūt nedažnai pažaidžiam kartu.

Ir herojų ne?
Ne. Na tiesa dažnai būna, kad mes visi žaidžiam vieną ir tą patį žaidimą vienu metu. Pavyzdžiui — „DeusEx“. Tokiais momentais žinoma daug kalbam, dalinamės įspūdžiais, tiek per siužetinę, tiek per mechaninę prizmę, galbūt kartais ieškodami idėjų kurias galėtume savaip panaudoti. Jei kalbėti šia prasme, tai mes dažnai pažaidžiam kartu.

 

Kodėl savo projektui pasirinkote eko idėjas?
Na „Imagine Cup“ turi savo taisykes ir yra rekomenduojama pasirinkti kažkokią idėją kuri gali pakeisti pasaulį. Jų ten yra keletas, turbūt su didesniu susitelkimu į skurdą ir badą. Žodžiu pirmas mūsų tikslas buvo paliesti visas problemas. Turėjom gan aiškų įsivaizdavimą dėl žaidimo mechanikos, tad iš pradžių atrodė, kad bus paprasta pritempti kiekvieną tų problemų, prie žaidimo pasaulio. Kai ėmėm reguliariai susitikinėti ir aptarinėti detales, pamatėm, kad kelios problemos kurias norim paliesti, sukuria kur kas daugiau problemų… Ta prasme ginčai dėl žaidimo dizaino atėmė daug laiko, todėl ilgainiui mes susitelkėm ties ekologija.

Bet kodėl ekologija?
Taip jau susiklostė…

Kodėl ne badas, ar dvasinio skurdo zombiai, o būtent ekologija? Jums tai kažkuo išskirtinė tema?
Ne. Greičiausiai tai buvo mechaninis sprendimas. Mes turėjom aiškią idėją, kad reiks kažką mušti, kažkas turi kristi, kažką turi rinkti ir taip lavinti savo personažą. Užterštumo monstrai ir jų likučiai, kaip išrūšiavimo laukiančios medžiagos, jau buvo kažkur dizaino dokumentuose, tad kai reikėjo palikti vieną problemą — mes pasirinkom ekologiją.

Vadinasi žaidime liečiama problematiką padiktavo, turimas mechanikos gabalas?
Taip.

Tuomet galbūt nebus nepadoru klausti ar patys tikit ekologijos idėjomis?
Na, o kaip galima netikėt? Tikim, puoselėjam.

O jums neatrodo, kad eko tematikoje daug ekstremizmo ir pozerizmo? Žalios technologijos gali mums padėti, o gali būti panaudotos kažkieno konkurencinėje kovoje ar panašiai?
Galbūt. Veikiausiai taip. Ko gero todėl mes ir pasirinkom būtent tokį problemos eskalavimo būdą. Mes nenorim primesti žaidėjui savo valios, ar kažkokių idėjų. Tiesiog norim atspindėti egzistuojančią problemą, per įdomaus, core prieskonį turinčio žaidimo prizmę.

Kaip žinia, žmonės nėra racionalūs, dažnai pasiduoda bandos intsinktui ir vis mėgina sukelti energetinį piką švęsdami žemės dieną. Ryte, tas pats iš namiškių šviesą vardan planetos atėmęs asmuo sėda į savo 5l. džipą ir vienas išvažiuoja į darbą. Vakare jis nusiperka eko grūdų, eko šampūno ir poką kvepinto tualetinio popieriaus nuo kurio net 10ct. skirti atogražų miškams. Žinoma jis už viską permoka, tad jaučiasi tarsi įsigyjęs indulgenciją. Ar nebijot, kad jūsų žaidimas taps tokia pat indulgencija pozeriams, užuot realiai kažką įkvėpęs rūšiuoti.
Na tai ko gero tikėtina ir neišvengiama, bet vėlgi mes norim grįžti prie mechaninių „NeveFuture“ principų. Mūsų žaidimas neskatina rūšiuoti ir nereklamuoja šiukšlių supirkimo punktų. Visų pirma tai žaidimas, primenantis klasikinius slasher’ius. Mes tikimės ir stengiamės, kad jį būtų įdomu žaisti. Eko idėjos yra labiau antraplanis dalykas, ekologinių problemų priežastis ir pasėkmes perteikiantis tarsi pasąmoniniame lygmenije. Mes bandom parodyti rūšiavimo naudą, paversdami nerūšiuotas šiukšles valiuta. Šiukšlių konvertavimas į daiktus, kaip vaistinėlės yra rutininis momentas žaidime, jas rūšiuoti visada gerai. Manome, kad tai gali paskątinti žmogų apsvarstyti rūšiavimo galimybes ir gyvenime.

Bet kalbant apie tuos, kam ekologija tik poza, na kartais galbūt reiktų pasakyti, kad jie viską daro blogai. Galbūt net juos nubausti…
Mes svarstome skirtingų pabaigų galimybę, jei klausimas apie tai…

Dalinai apie tai. Paimkim kaip pavyzdį „Diablo“. Aš žaisdamas surenku viską, tame tarpe ir „trash loot“, tad ten kur praeinu aš tvyro švara, taika ir harmonija. Mano kolegos palieka viską ant žemės. Jūsų žaidime, šiukšlės yra skirtingų kategorijų, kai kurių jų žaidėjui nereiks, tad…
…Jei žaidėjas palikinės šiukšles jos dauginsis, virs įkyriais monstrais ir valgys kaimo gyventojus. Prarys su visomis papildomomis užduotimis, kurių šie nespėjo užduoti.

Va! Būtent! Tai ir norėjome išsiaiškinti!
Tačiau tai vis dar balanso klausimas. Nenorime, kad monstrų prisiveistų per daug, todėl skirsime daugiau dėmesio pačiam šiukšlių subalansavimui, bandysime padaryti žaidimą taip, kad jos visos būtų naudingos ir reikalingos.

Puikiai, tikslas pateisina visas priemones. Ar nešėt šią idėją kur nors be „Imagine Cup“? Skaičiau kažką apie „StartUp Weekend“…
Taip — dalyvavom „StartUp Weekend“ laimėjom „žalias idėjas“ ir kelialapį į kitą „Startup“ Vilniuje. Ten nelabai sekės, bet turėjom kitų naudų… Sutikom žmonių dirbančių ekologijos sferoje ir labai noriai besidalinančių žiniomis. Mums tai pravertė. Tiesą sakant viskas labai pravertė, nes… Na mes su savo žaidimu toje aplinkoje buvom tarsi keistuoliai, greta visų programėlių ir sprendimų padėsiančių išsirinkti restoraną, taksi ar panašiai. Mūsų idėjoje tuo metu buvo per mažai verslo, tad… Na tai gera patirtis, nes vertinant per žinių prizmę, mums šioje sferoje [vadyba, rinkodara] daug ko trūko, tad sužinojom ir išmokom tikrai naudingų dalykų.

O kaip dėl švaros ministerijų ir įmonių, sėdinčių ant ES pinigų?
Kol kas nesikreipėm, bet ne sakom, kad nesvarstėm tokių galimybių, ar kad jos neįdomios. Tiesiog „NeverFuture“ buvo „Imagine Cup“ projektas, kažkuriuo metu jis aktyviai sukosi įvairių pitch’ų stadijoje, o įveikus pirmus atrankos turus vėl tapo „Imagine Cup“ projektu.

Gerai, tai ir grįžkime prie „Imagine Cup“. Susirinkot, nusprendėt dalyvaut ir kas toliau?
Užpildėm formą ir dalyvavom.

Kaip? Mus labai domina darbų planavimo ir organizavimo pusė, naudoti įrankiai. Juk vis tiek, būrys iš matymo pažįstamų žmonių susirenka kažkokiam nevisai apibrėžtam tikslui, kaip priversti juos dirbti?
Na pradžioje tikrai buvo daug noro ir užsidegimo. Jau po pirmų susitikimų pasipylė eskizai, idėjos…

Apie chaoso būseną mums viskas žinoma, visi kažką darantys, bent kartą ją patiria. Kaip tą chaosą suvaldyti? Jūs skirstėtės darbus, išsidėliojot vadovavimo, atsakomybių schemas, pasitelkėt į pagalbą painias darbų planavimo programas?
Ne. Labai naudojom „Google“ dokumentus ir „Dropbox“. Ypač smagu dirbti su „Dropbox“. Sėdi kažką darai, popt iššoka ikona, jau žinai, kad kažkas kažką nupiešė ar parašė kokį gabalą kodo. Tai labai motyvuoja, tarsi pradedi varžytis tarpusavyje.

Tai dirbot be vado?
Na tai sunkus klausimas. Pradėjom tai tikrai be, vėliau komandoje ėmė ryškėti kompetencijos. Vieniems geriau viena sekėsi, kitiems kita, tad žinoma kiekvienas ėmė kurti apie save kompetencijos auras. „NeverFuture“ kažkuria prasme painus projektas, nes be dalykų, kuriuos esam darę, buvo ir dalykai kurių teko mokytis. Kad ir pats žaidimo pristatymas raštu ar žodžiu. Natūralu, kad ilgainiui mes kažkaip susisluoksniavom, apsibrėžėm kažkokias atsakomybes ir žinoma vieni kitiems netrukdėm.

Natūrali atranka?
Taip, galima būtų taip sakyti.

Kuris etapas atrankoje buvo sunkiausias? Jų buvo trys?
Taip. Visi įveikę trečią etapą gavo kelialapius Sidnėjun. Pirmas etapas gan paprastas, nes tai tėra trumpas idėjos pateikimas. Sunkiausias ko gero buvo antras, jame jau reikėjo pristatyti patį projektą, būtinai su video…

Turėjot rūpesčių?
Taip su video… Nelabai mums sekės, gal truputį studentiškai tuo metu į šią užduotį pažvelgėm, bet buvo taip, kad mes sėdėjom antrą nakties ir spoksojom į JAV laikrodį. Jame turėjo išmušti „deadline“. Žodžiu mes sėdėjom ir žiūrėjom kas nutiks anskčiau — baigsis laikas, ar video įkėlimas į organizatorių ftp. Laimei kosminis KTU internetas nepavedė, visur suspėjom.

Trys atrankos ratai sukuria net truputį per daug galimybių įvertinti savo šansus. Kada pagalvojot, kad jums vis tik gali pavykti?
Jei atvirai, tai turbūt niekada. Na gal individualiai, kiekvienas, bet… Žodžiu, mes apie tai per daug nekalbėjom, tiesiog bandėm padaryti žaidimą. Labai norėjom jį pabaigti. Apie tai, kad įveikėm atranką pirmas sužinojo Justas, jis paskambino Liudui ir paprašė nieko neplanuoti liepą, nes laukia skrydis į Australiją. Už tai buvo išvadintas troliu. Viskuo patikėjom ir realiai visi pasidžiaugėm pasiekimu tik vakare.

Screenshot

Kiek laiko truko kelionė?
Kažkas apie parą, su dviem persėdimais Frankfurte ir Singapūre. Nė vienas mūsų nebuvom patyrę tokių kelionių anksčiau. 90 procentų laiko valgėm ir miegojom.

Ką žaidėt lėktuve?
Tetrį. Daugelio žaidėjų tertį. Tik lėktuve atradom, labai smagus dalykas. Tiesa vėliau Ieva parodė „American McGee’s: Alice“. Labai meniškas žaidimas, tiesą sakant visus „užkabino“ tiek, kad nuolat jį žaidėm. Pačiam Sidnėjui buvo tokie momentai, kai kažkas miega, kažkas kala Alisą, tada kažkas atsikelia, kažkas eina pamiegot. Žodžiu tikrai sužavėjo, labai gražus žaidimas. Dar bandėm „Portal 2“ co-op, irgi gerai…

Pala, pala, namie neatsižaidžiat? Sidnėjų bent matėt?
Na taip, buvo ir kultūrinė programa. Dabar galvojam, kad gal nepakankamai ją išnaudojom, bet po visų kelionių, seminarų, susitikimų… Vietoje buvo truputį sunku apsiprasti. Organizatoriai siūlė vieną iš trijų veiklų — zoologijos sodą, lipti ant „Syndey Harbour“ tilto arba autobuso turą po gražias vietas. Mes pasirinkom autobusą, tad pamatėm kiek pamatėm per jo langus. Tarkim nebuvom labai arti Sidnėjaus operos, bet buvom ten sustoję išlipę — iš ties įspūdingas reginys. Dar paslankiojom po įžymų Bondi pliažą… Na bet daugiausiai įspūdžių vis tiek buvo pačioje renginio vietoje, kur praleidom daugiausiai laiko. Juolab, kad tik atvykę, dar turėjom pašlifuoti kodą. Viso mes ten buvom porą dienų, tad laiko per daug viskam neliko, nes po įteikimo buvo…

… Išleistuvės?
Taip, taip. Būtent išleistuvės.

Ir kaip australietiškas alus?
Silpnas.

Galima buvo numanyt… Būdami ten, turėjot progą gyvai pamatyti kitus nominuotus darbus. Kokios buvo nuotaikos?
Taip, pamatėm ir bendravom su kūrėjais. Šiek tiek gal sunerimom. Problema kurią mes matėm, buvo ta, kad mes iš esmės atsivežėm klasikinę ir painią žaidimo mechaniką, mūsų projektas toks, kurį reik įsisąvint ir per kelias minutes su juo nesusipažinsi. Dauguma konkurentų turėjo ypač paprastas, sekundžių laikotarpyje suvokiamas aplikacijas, tad šioje vietoje gavom gerą pamoką kitiems metams.

Dalyvausit?
Būtinai.

Žiūrėdami kitų darbus mintyse juk svėrėt savo šansus laimėti?
Taip. Tikėjomės patekti į TOP5.

Ar turėjot savo favoritą tarp konkurentų?
Taip. Prancūzų „Ecosia“.

Kaip jiems sekės?
Jie buvo antri.

Na štai. Vadinas turit uoslę, kitąmet laimėsit. O mes žengiame į kitą nulių zoną. Įvardinkit vieną, patį reikšmingiausią dalyką kurį Jums davė „Imagine Cup“.
Uch… Vieną. Vieną sunku įvardinti. Patirtis, žinios. Šiaip buvo tikrai įdomu pamatyti mąstus, kuriais „Microsoft“ populiarina savo produktus. Na tai milžiniškas ir ko gero visiems dalyvaujantiems labai naudingas įrenginys. Džiaugiamės kelione ir kompanijos darbu ir tikrai ne todėl, kad mus kažkur skraidino. Ta prasme ten buvo daug jaunų žmonių, kai kurie jau iš dirbančių studijų, kai kurie iš pusrusių, visi mes tikrai neturim daug progų susitikti ir pasidalinti patirtim. Net jei kažkoks kontaktas įvyksta prasilenkiant kažkur, tai vis tiek labai naudinga, ypač turint galvoje kultūrinius skirtumus, kurie labai juntami, net vertinant atskiroje, žaidimų kūrimo srityje.

Čia buvo trumpai?
Trumpai — mes gavom viską, ko norėjom.

Su tuo sveikinam, tad kol nepamiršom „Microsoft“ ar jūs tikite jų mobilia platforma?
Vaje…

Na sakykite kaip yra, konkursas jau baiėsi.
Sunku pasakyti. Žiūrėjom statistikos, bendravom su žmonėmis, susidaro įspūdis, kad galbūt… Galbūt traukinys jau išvažiavo.

„Windows 8“ ir visų po MS skėtukų tupinčių žaislų paketas nepadės jo pavyti? Iš esmės juk „Microsoft“ turi viską ką ir konkurentai, kai kuriais atvejais net daugiau.
Na taip, galbūt. Tai sudėtinga tema, nesinori daug spėlioti. Šiaip „Microsoft“ jau kuris laikas tiek rinkodaroje tiek su produktais bando laikytis naujų krypčių. Mums neatrodo, kad mes esam vieninteliai, kuriems šią akimirką sunku tą kryptį suvokti.

Tikrai ne vieninteliai, bet štai „Nokia“ bosas sakė, kad jau kitą pavasarį kompanija stovės greta lyderių ir niekas neprisimins jų problemų.
Tikrai? Na bus įdomu pažiūrėti. Čia be sarkazmo. Tikrai įdomu.

„Imagine Cup“ baigėsi, kas dabar bus su žaidimu?
Na visų pirma ir svarbiausia, kad grįždami namo, mes aptarėm perspektyvas ir priėmėm griežtą sprendimą jį padaryti iki galo. Dar liko šiek tiek darbų ir visi komandos nariai įsipareigojo juos baigti. Vadinasi ir baigsim, turim apsibrėžę konkrečią datą.

Tai bus?
Rugsėjo pirmoji.

Ar bandysit dar jį rodyt „Microsoft“, galbūt „AppCampus“?
Ko gero tiksliausias atsakymas būtų taip. Šią akimirką nieko konkretaus, bet minčių turim.

Ar esat susidūrę su kitom platformom, ar ketinat į jas perkelti žaidimą?
Šiek tiek esam knibinėję „Android“, bet šią akimirką mūsų planas labai konkretus. Užbaigti ir išleisti žaidimą „Windows“ telefonams, tuomet pažiūrėti kaip jam sekasi ir planuoti kitus žingsnius. Jei viskas gerai, bandytume perkelti žaidimą į „Unity“ ir taip jį pritaikyti kitoms sistemoms.

Gameplay

Prieš pradedant pokalbį kažką minėjot ir apie įsūdingus korejiečius…
Taip, jie įspūdingi. Ta prasme, jau būnant Sidnėjuj žmonės ateina pažiūrėt žaidimo ir dalis jų tikrai vargo
mėgindami suvokti tiek mechaniką, tiek valdymą. Korejiečiai… Jie paima telefoną ir žaidžia linksėdami galva, jiems nieko nereikia aiškinti ar rodyti, bėga kala, renka, lyg patys būtų darę… Žodžiu jiems patiko žaidimas, tad užmezgėm kontaktą, jie laukia mūsų pasiūlymo ar minčių dėl galimo žaidimo išleidimo Korėjoje, dar šią savaitę planuojam jiems tai pateikti.

Tai graži pradžia…
Taip, todėl ir sakom — gavom viską ko norėjom. Net daugiau.

Kuriant žaidimą konkursui, reikėjo uždėti jam apynasrį, kad atitiktų konkurso sąlygas. Ar komercinė versija kažkuo skirsis, gal staiga puff ir neliks ekologijos?
Ne, jei ir bus skirtumų tai ne tokių drąstiškų. Ekologijos tema griežtai įsiųta į žaidimo mechanika, tad ji liks. Pokyčiai, jei jų bus, greičiausi bus kosmetiniai. Tiesa dabar turime vieną pabaigą, tad aktyviai svarstome kelių pabaigų klausimą. Aktyviai ir lygiagrečiai su kitais galimais žaidimo pabaigos variantais, pavyzdžiui sukurti kilpą, su nuolat augančia sudėtingumo kreive. Faktas, kad pasaulis liks visiškai atviras, kad galėtume integruoti naujas misijas.

Jas pardavinėsite, pats žaidimas bus nemokamas?
Taip, greičiausiai.

Šiaip, aš laikausi nuomonės, kad kūrėjai į fantastikos temas pabėga tada, kai bijo viešai aptarinėti kažkokias problemas. Kūrėjai nukabinėja savo žaidimą simboliais, suteikia objektams aštrias, aiškias formas ir mėgaujasi nevaržoma saviraiškos laisve. Fantastikoje juk galima viskas, nuo nevaržomų homoseksualių orgijų iki genocido, ar metodiškų etninių valymų. Kaip vertinti jūsų žingsnį į apokalipsę? Juk liečiant ekologijos temą lyg ir nėra nuo ko bėgti, sakyčiau net priešingai…
Tai teisingas pastebėjimas, tačiau šiuo atveju bėgame ne mes. Mūsų atveju bėgs žaidėjas, mes manom, kad ateities tema padės lengviau įsijausti į rolę. Tiesa, galbūt mums reikėjo daugiau akcentuoti, kad veiksmas vyksta labai netolimoje ateityje.

Jūsų veikėjas archeologas randa artefaktą ir…
Nukeliauja dešimtmetį, kitą į priekį, tad mūsų pasirinkta tema leidžia akimirksniu pastebėti skirtumą tarp „tada“ ir „dabar“, tačiau tuo pat metu, tas „dabar“ nėra toks jau tolimas. Šiaip ką mes pastebėjom kai kuriuose moderniuose žaidimuose, kurie galėtų būti siejami su tarša, tai žaidėjo dieviškumą. Žaidėjai patys stato tarkim fabrikus ir jie teršia, tačiau žaidėjas lyg ir yra dievo pozoje, jis pats pastatė, pats sugriaus. Tarša, net jei integruota žaidime yra problema, kurią žaidėjas sprendžia kompleksiškai. Taršą jis priima kaip neišvengiamybę ir mažą problemėlę kurią galbūt reikia spręsti, o galbūt ir ne, jei ji netrukdo konkrečiam, dabar siekiamam tikslui.

Manot, kad per paprastą vaikiną su kauptuku bus lengviau išjausti taršos realijas?
Tikimės.

O kas ten su tais darbininkais, verslininkais ir mokslininkais? Kokias roles jie atlieka žaidime?
Na tai tarsi skirtingų požiūrių bokštai. Mes siužetiškai mėginsim pažvelgti į taršos problemas, per skirtingų žmonių prizmę. Tarkim pirmi sutikti prasčiokai, turės realių problemų su buitine tarša, su šiukšlinimo chuliganizmu, vaizdžiai tariant. Verslininkai turės didesnių problemų, mokslininkai savo ruožtu mėgins kažką išrasti… Na nesinori dabar visko atskleisti.

Tai ir apie kulminaciją nekalbėsim? Kuo viskas baigiasi „NeverFuture“ pasaulyje?
Greičiausiai princesės gelbėjimu.

Tas tai būtinai, o ar žemė taps mielu, žydrai žaliu, apie saulę skriejančiu kamuoliuku?
Na pirminė mintis iš ties buvo kažkaip perteikti problematikos sprendimo būdus. Na tai gal kiek nuvalkiota, bet mes kalbam apie „vienas lauke ne karys“ tipo pabaigą. Na kažkas apie susitelkimą ir problemos įveikimą kartu…

…tikrai!? Ar bus mąslus berniukas kosmoso vakume?
Cha cha, ne… Tiesą sakant, dar neiašku kas nutiks su mūsų pirmine idėja, nes kaip minėjom… Aktyviai svarstom alternatyvių pabaigų ir pabaigos apskritai klausimą.

Į kiek žaidimo valandų išvirs „NeverFuture“ jei aš bėgsiu nesustodamas, darysiu tik siužetines misijas ir neskaitysiu užduočių aprašymų?
Kai paskutinį kartą tai darėm, užtrukom apie pusantros valandos.

Šiuo aš dėkoju už mums skirtą laiką, o jus palieku tet-a-tet su skaitytoju. Tėkškit subrandintą ir pasvertą palinkėjimą šimtams jaunų žmonių, norinčių kitais metais aplankyti Peterburgą.
Imagine Cup — šansas prasimušti ir pasiekti kažką apčiuopiamo. Šioje vietoje labai svarbu tiesiog parodyti iniciatyvą. Mums labai padėjo komandinis darbas, tad mes linkėtume nešturmuoti viršukalnių pavieniui. Burkitės į komandas, nes „Imagine Cup“ ar bet koks kitas rimtesnis projektas prasideda nuo linksmos dalies. Žaidimus kurti smagu, bet visada ateina ir sunkesni momentai. Tais momentais būtina komanda į kurią gali atsiremti. Burkitės į komandas ir kartu darykit tai, kas patinka.

 

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *