Lego Rock Band | Wait… what???

Rimti ir labai L33T žaidimų apžvalgininkai linkę gan greitai nurašyti LEGO serijos žaidimus – visus žvaigždžių karus, indiana džonsus, harius poterus, batmanus ir rock bandus. Vakarų pasaulyje šie žaidimai tikriausiai yra priemonė jaunųjų pratinimui prie brendo, frančizės ir popkultūros sąvokų. Mūsuose ta popkornų karta augina pirmą rimtą derlių, tad visi seni pirdylos gali jau po truputi ruoštis užleisti vietą emo, byberiais, bakuganais ir visais kitais fast food kultūros patiekalais besimėgaujančiai Lietuvos ateities vilčiai – tiems berniukams ir mergaitėms, kurie dirbs, kad valstybė sumokėtų mums pensijas(oh wait… mes mirsime nesulaukę pensijos).

Matote, mano vaikystės metais Lego nebuvo, tačiau buvo konstruktorių – prabangių deficitinių plastikinių ir dabar tokių nepopuliarių metalinių. Tik gerokai vėliau, man jau kovojant su paauglystės spuogais, Lietuvoje pagaliau sužibo Lego žvaigždė, su svajonių kelionėmis į Legolendus ir uber konstruktoriais, iš kurių gali padaryti bet ką, kas telpa tavo vaizduotės rėmuose. Bet ir tuomet ir dabar Lego Lietuvoje yra prabangos žaislas – plastikiniai kubeliai, šviečiantys auksine, ilgai auginto Lego prekinio ženklo aura.

Ir čia jau reikia eiti prie Lego video žaidimų, kurie yra ne tokia jau didelė prabanga net ir Lietuvoje, lyginant su „tikrudaiktu“. Patiems danams iš legolandijos ir amerikonams iš warnerbrosslandijos video žaidimai yra super cool madingi dalykėliai, kuriuos visi perka kaip tortus, ypač tai daro neargumentuotą kaltę prieš vaikus jaučiantys tėvai, tad visiškai nenuostabu, kad pastarieji septyni metai pasižymėjo Lego video žaidimų bumu, kuris susišaukia su Lego strategija kaladėlių versle – leidžiant specialias su popkultūros reiškiniais susijusias serijas.

959647_20091104_790screen006

Absoliučiai kvaila, bet kvaila teigiama prasme

Pasakodamas suaugusiųjų istorijas, Lego pasaulis kalba primityvių formų, ryškių spalvų ir lengvai atpažįstamų emocijų simbolika – konstruktoriaus subyrėjimo kaip kūrinio baigties reikšmę vaikas suvokia daug paprasčiau ir greičiau, nei sunkiai paaiškinamą ir, iš jo pozicijų žvelgiant, visiškai nelogišką ‘mirties’ kaip individo baigties sąvoką. Lego pasaulis yra vizualiai ir konceptualiai tiek netikras ir fantasmagoriškas, tiek maksimaliai ‘žaidimiškas’, kad etiketė ant dėžutės yra svariausias argumentas prieš bet kokias galimas neigiamas turinio ekploatacijas tiek iš kritikų, tiek iš žaidėjų pusės.

Į šią prigimtinio Lego suteikiamo imuniteto globą patenka ir ritmo žaidimas „Lego Rock Band“. Nors dalis žaidimus žaidžiančių žmonių net negirdėję apie šį žaidimą, arba girdėję, bet iš karto pamiršę, nors kritikai ir numušė balą dėl pernelyg mažos apimties garso takelio, tačiau milijonas žaidimo kopijų pardavimų  per visas platformas yra sąlyginai geras rezultatas, turint omenyje, kad „Lego Rock Band“ sudalyvavo kriziniame ritmo žaidimų mūšyje, pasirodydamas savaitę po „Dj Hero“ bei tą pačia dieną su tiesioginiu konkurentu „Band Hero“.

959647_20091104_790screen026

Už "užkaltus" varžtus(studs) galima "pasipimpinti" grupės autobusą ar nuolatinę grupės susibūrimų ir repeticijų lokaciją

 

„Lego Rock Band“ atrodo kaip pokštas, bet tai būdinga visiems „Lego“ vardo žaidimams – visi veikėjai, objektai ir aplinkos sukurti iš lego kaladėlių, tad ir bendras užduodamas žaidimo tonas atrodo kaip vienas didelis pokštas – pradedant įvadiniu filmuku, atkuriančiu „Rock Band“ žaidimo intro scenarijų spalvotu ir žaismingu Lego būdu, baigiant instrumentų takeliais atbėgančiomis spalvotomis kaladėlėmis, kurias reikia ‘sugroti’.  Žaidimo procesas – identiškas kitiems roko grupės koncertavimą imituojantiems žaidimams – trys pseudo instrumentalistai ir vokalistas siekdami geriausio rezultato privalo kuo tiksliau „sugroti“ savo partijas, kurias sufleruoja takeliais atbegančios spalvotos „natos“ – „Lego Rock Band“ atveju – mano minėtos kaladėlės.

Nors žaidimas struktūriškai identiškas kitiems „Rock Band“ žaidimams, tačiau yra tam tikrų variacijų. Visų pirma reikia paminėti, kad patvirtindamas šeimos žaidimo reputacija, „Lego Rock Band“ turi super lengvą sunkumo lygį. Pagrindinis žaidimo režimas – istorija, kuri kaip ir originaliuose „Rock Band“ žaidimuose pasakoja grupės istoriją nuo susikūrimo iki pasaulinio triumfo, tiesa – yra keli malonūs niuansai – progresas žaidime vykdomas atliekant tam tikrus dainų rinkinius, tačiau kiekviename etape yra specialus roko iššūkis, kurio metu pateikiamas animuotas siužetas ir speciali užduotis – jos metu reikia pvz. sugriauti pastatą, išvaryti vaiduoklius iš namo ar nugalėti milžinišką aštuonkojį. Tokių iššūkių metu grupės pasirodymą vaizduoja bendras stulpelis ir FAIL’as būna bendras – be jokių sudainovų/sugrojovų gelbėjimų ar pan.

959647_20091104_790screen014

Kol Bytlai dainavo apie aštuonkojo sodą, Lego rockstarsai ėjo į brutalią akistatą

 

Grojant dainų rinkinius atrakinamos naujos koncertų vietos, naujos dainos ir nauji mieli niekučiai muzikantų avatarams bei jų roko grupės būstinei dekoruoti. „Lego Rock Band“ dainų rinkinį sudaro 45 kūriniai ir tai yra mažai, lyginant su kitais tokio žanro žaidimais. Dainų žanrų spektre dominuoja pop-rock kūriniai ir didžioji jų dalis yra pasauliniai hitai. Sunkesnės muzikos gerbėjams „Lego Rock Band“ garso takelis yra niekinis, tačiau tai tikslinei auditorijai į kurią orientuotas žaidimas, mano kuklia nuomone, jis pataiko tiesiai į dešimtuką su tokiais kūriniais kaip „We Are the Champions“ (Queen), „The Final Countdown“ (Europe), „Song 2“ (Blur), „Summer of ’69“ (Bryan Adams), „Let’s Dance“ (David Bowie), „The Passenger“ (Iggy Pop – pastarasis, beje, įgarsino žaidimo tutorial režimą), „Valerie“ (The Zutons) ir k.t. Žaidimas mielai į savo  biblioteką priglaus ir parsisiųstas dainas iš „Rock Band“ krautuvėlės atitinkamuose internetiniuose servisuose.

legoqueen

Queen goes LEGO

 

„Lego Rock Band“ pliusas – galimybė eksportuoti dainas ir jas žaisti „Rock Band“ ar „Rock Band 2“ žaidimuose. Tiesa, už tokią paslaugą teks susimokėti(apie 27 lt), tačiau jei jus domina tik dainos, o ne žaidimas, tai praktiškai apsimoka nusipirkti žaidimą, susikelti iš jo dainas, o diską parduoti antrinėje rinkoje.

„Lego Rock Band“ idėja gimė ritmo žaidimų apogėjaus taške, tačiau iki žaidimo pasirodymo lentynose, ritmo žaidimo populiarumo banga lūžo, tačiau tiek „Lego Rock Band“, tiek „Band Hero“, tiek „DJ Hero“ pavyko išplaukti, nors visi trys žaidimai plėšėsi kone dėl to paties pyrago. Nors „Lego Rock Band“ yra blankiausias „Rock Band“ frančizės plykstelėjimas, žaidimas yra išbaigtas, žanro rėmuose originalus savo meniniu stiliumi ir įnešė tam tikrų įdomių sprendimų, dalį kurių tikriausiai tobulesnėse formose perims ateities žaidimai (pvz. „Guitar Hero: Warriors of Rock“). Tuo pačiu į video žaidimų istoriją jis įeis kaip ritmo žaidimas, kurio „tikriausiai nebuvo“ dėl jo išleidimo datos, blankaus marketingo ir švarios reputacijos, būdingos visiems Lego žaidimams.

Gaila, kad dabartiniame video žaidimų kultūros raidos etape skoningas žavesys ir emocinis sterilumas automatiškai užklijuoja monotonijos ir nuobodulio etiketę. „Lego Rock Band“ tiesiog yra kitoks ir skirtas kitiems mums. Tiems, kokių mūsų jau tikriausiai niekada nebus.

Komentarai

4 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2010/06/28 Atsakyti
  2. Artojas 2010/06/29 Atsakyti
  3. Agnyz 2010/06/29 Atsakyti
  4. Meshqis 2010/06/30 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *