Kaip Lietuvos kultūros ministerija gali padėti Lietuvos žaidimų industrijai

Parašyti šį laišką paskatino kiek netikėtas atradimas twitter‘yje. Pasirodo, praeitą savaitę Lietuvoje turėjome svečių iš Rusijos, kurie čia atvyko Unity evangelisto Oleg‘o kvietimu ir dairosi galimybių vystyti žaidimų kūrimo sektorių. Atvyko, apsilankė kultūros ministerijoje ir gavo užduotį suformuoti ateities viziją Lietuvos žaidimų industrijai.

SKltgamedev

Susitikome su Lietuvos Respublikos kultūros ministru. Gavom užduotį: per savaitę suformuluoti, kuo jie galėtų padėti žaidimų kūrėjams #Vilnius

Visa tai, žinoma, puikios žinios, bet tuo pat metu ir švelnus antausis Lietuvos žaidimų kūrėjams. Kada jūs paskutinį kartą prašėtės pas kultūros ministrą ar Vilniaus miesto merą į svečius?

Antra vertus, Lietuvos žaidimų kūrėjai ne visada galėjo tai padaryti. Kažkokios oficialios organizacijos mes neturėjome, investicinių planų turinčių draugų irgi, o pavieniui daug neprivaikščiosi. Vis tik… Šiandien mes turime Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociaciją, kurią pirmąsyk tauta išvydo vasarį, Global GameJam 2014 metu. Praeitą savaitę lankėmės LOGIN‘e ir pristatėme Lietuvos žaidimų industriją platesnei auditorijai, o kitą savaitę esame pasiryžę užsukti ir pas kultūros ministrą (jei tik priims). Eitume ne tuščiomis, atsineštume ir savo idėjų sąrašą, kuriomis galima būtų papildyti tai, ką ministerijai parengė Olegas su kompanija. Tiesą sakant, kol LŽKA surašys oficialų siūlymą susitikti, aš tradiciškai pasidalinsiu mintimis blog’e — paskaitome, o jei ką nors praleidau, bakstelkite pirštu:

Kaip Lietuvos Respublikos kultūros ministerija galėtų padėti Lietuvos žaidimų kūrėjams?

1. Susitikti ir susitikinėti su Lietuvos žaidimų kūrėjais.
Kaip jau minėjau, Lietuvoje pagaliau įkurta žaidimų kūrėjų asociacija, kuri jau dabar vienija didžiąją dalį šalyje veikiančių studijų. Pirmieji žingsniai jau žengti. LŽKA surengė šių metų GameJam‘ą, o progreso konferencijoje LOGIN pristatė Lietuvos žaidimų industriją plačiąja prasme. Žaidimų industriją (tiek lokaliu, tiek globaliu mastu) mielai pristatysime ir kultūros ministerijos darbuotojams. LŽKA yra numačiusi kelis renginius šiais metais, vienas jų galėtų būti globojamas Lietuvos kultūros ministerijos, o jo metu galėtume surengti ir apskritojo stalo diskusiją žemiau išvardintiems punktams aptarti.

2. Viešai deklaruoti savo paramą žaidimų industrijai.
Tai ypač svarbu. Viena iš LŽKA misijų — skatinti jaunuosius žaidimų kūrėjus laikytis pasirinkto kurso, — o žinojimas, kad ši industrija yra lygiavertė kitoms kūrybinėms industrijoms, būtų puiki paskata. Dar puikiau būtų, jei kultūros ministerijoje greta teatro, kino, muzikos ir renginių tarybos atsirastų ir žaidimų industrijos taryba.

3. Imtis veiksmų, kad Lietuvos žaidimų kūrėjai galėtų siekti valstybės finansavimo lygiomis teisėmis su kitų industrijų (kino, teatro, muzikos) atstovais.
Lietuvos žaidimų kūrėjai pavieniui, be didesnės trečiųjų šalių paramos sugebėjo pralaužti ledus ir sulaukti pirmojo pripažinimo. Lietuvoje dirbančios studijos, net ir būdamos kūdikio stadijoje, jau gali pasigirti pergalėmis tarptautiniuose konkursuose. Įsivaizduokite, ką galime nuveikti drauge.

4. Įvertinti galimybes teikti mokestines lengvatas, kad žaidimų kūrėjai turėtų sąlygas efektyviai konkuruoti dėl darbuotojų.
Žaidimų kūrimas — tai unikali sritis, kurioje susilieja menas ir IT technologijos, tad Lietuvos žaidimų kūrėjai dėl darbuotojų turi kovoti tiek su čia veikiančiomis ir lengvatas jau gavusiomis užsienio bendrovėmis, tiek su protų „nutekėjimu“. Tuo pat metu pabrėžtina, kad žaidimų kūrimas — tai globali verslo šaka, kurią pastačius ant kojų lokalios studijos būtų visiškai pajėgios konkuruoti su užsienio studijomis ir užtikrtinti, kad talentingi kūrėjai liktų dirbti savo gimtinėje.

5. Kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjais atstovauti Lietuvai tarptautinėse konferencijose.
Lietuvos žaidimų kūrėjai — dažni svečiai didžiausiose pasaulinėse parodose ir konferencijose. Kol kas tik svečiai, o galėtume būti ir dalyviai. Daugumos kaimyninių šalių kultūros ministerijos kartu su nacionalinėmis asociacijomis pristato jungtinius stendus, kuriuose pakviečia potencialius partnerius, investuotojus ar būsimus darbuotojus investuoti, kurti, studijuoti ar dirbti atstovaujamoje šalyje.

6. Skatinti Lietuvos mokymo įstaigas, kad būtų kuriama ir vystoma studijų programa žaidimų kūrėjams.
Tai pačių universitetų iniciatyva jau daroma bent keliose Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose, tačiau valstybės susidomėjimas ir parama, be abejo, padėtų puoselėti šiandien jau prasimušusius daigelius. Mes suprantame, kad šis siūlymas labiau tiktų švietimo ministerijai, tačiau tuo pat metu manome, kad čia būtinas tarpžinybinis dialogas. Ypač kalbant apie kūrybinės pakraipos aukštąsias mokyklas ir menų akademijas.

7. Remti šviečiamosios literatūros leidybą.
Remti ar savarankiškai išleisti modernų katalogą, atspindintį Lietuvos žaidimų industrijos būklę. Publikuoti šviečiamojo pobūdžio literatūrą, skirtą tiek žaidimų kūrėjams, tiek plačiajai visuomenei. Užtikrinti, kad, pavyzdžiui, tėvams būtų teikiama išsami informacija apie kompiuterinių žaidmų poveikį ir rolę kasdieniame mūsų gyvenime. Išaiškinti Lietuvoje naudojamų PEGI reitingų prasmę. Rekomenduotume sukurti ir išleisti periodinį leidinį, supažindinantį žaidimų kūrėjus su esminėmis industrijos naujienomis, apžvelgiantį naujausias tendencijas bei studijų galimybes.

8. Mokomųjų ir kultūrinių renginių žaidimų kūrėjams globojimas.
Siūlytume ne tik remti, bet ir rengti savo konferencijas žaidimų kūrėjams. Dar geriau — sukurti ir įgyvendintį Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos GameJam‘ą. Tai galėtų būti mėnesį ar du trunkantis konkursas žaidimų kūrėjams, siekiant sukurti žaidimų prototipus nurodyta tema. Tai būtų puiki galimybė eksperimentuoti ar suvienyti skirtingas kūrybines industrijas.

Komentarai

3 komentarai
  1. Simauskas 2014/04/15 Atsakyti
  2. Simauskas 2014/04/15 Atsakyti
  3. Artojas 2014/04/15 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *