Interviu su profesionaliu „Hearthstone” žaidėju Džiugu Martinkėnu

Šiais metais vykusio žaidimų kultūros konvento „GameOn 2018” metu pavyko pakalbinti profesionalų esportininką ir vieną geriausių „Hearthstone“ žaidėjų Lietuvoje Džiugą Martinkėną. Interviu metu, Džiugas pasidalino mintimis kaip nusprendė tapti profesionaliu žaidėju, kokia yra šio žaidimo situacija Lietuvoje ir daugybę kitų įdomių dalykų.

Pradėsiu ko gero nuo klausimo, kurį užduoda visi. Kodėl tapai profesionaliu „Hearthstone” žaidėju?
Pradžioje pradėjau žaisti mėgėjiškai. Ir taip jau nutinka, kad žaidi, žaidi, žaidi ir po kiek laiko pradedi žaisti su geriausias žaidėjais. Pradedi jais domėtis, sužinai kas žaidžia turnyruose, pavyzdžiui jau pasauliniame lygyje, ir susitikęs juos internete pradedi konkuruoti, pastebi, kad nelabai kuo jiems nusileidi. Tada pagalvoji, jeigu aš galiu konkuruoti su geriausiais pasaulyje tai tada kodėl gi nepabandyti kažko laimėti? Nuo to viskas ir prasidėjo. Pradėjau ieškoti turnyrų Lietuvoje, domėtis Lietuvoje esančiomis lygomis, vėliau bandžiau pasiekti pasaulinį lygį.

O kaip reagavo artimieji ir draugai, kai sužinojo, kad žaisi šį žaidimą profesionaliai?
Iš pat pradžių, žinoma, niekam nieko nesakiau, tiesiog žaidžiau, nes juk niekada nežinai kur tai tave nuves. Tu nežinai, ar tai truks ilgai, gal tai bus tik mėnesio fazė ar koks pusės metų laikotarpis. O vėliau, kai jau pradėjau rodyti rezultatus, tėvai ir šeima buvo labai supratingi ir palaikė mane, nes matė mano užsidegimą ir norą. Jokių problemų šiuo aspektu tikrai nebuvo.

Kokia dabartinė situacija su „Hearthstone” turnyrais Lietuvoje? Ar turime čia daugiau profesionalių žaidėjų, su kuriais tu galėtum konkuruoti?
Lietuvoje yra keli žaidėjai, su kuriais būtų galima konkuruoti. Žinoma negaliu sakyti, kad aš pats esu geriausias ir niekas manęs negali nugalėti – juk visko būna. Manau galėčiau ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti Lietuvos žaidėjus, kurie galėtų žaisti pasauliniu lygiu, jei tam tik skirtų pakankamai laiko, žinoma. Lietuvoje vykstančių turnyrų situacija gan prasta, nes niekas neorganizuoja rimtų turnyrų. Anksčiau būdavo Lietuvos lygos, tai turbūt arčiausiai to, ką būtų galima laikyti čempionatu. Anksčiau juos rengdavo organizacija „Coil Gaming“. Tačiau, berods po 4 sezonų, jie nustojo vykdyti šią veiklą, o man pavyko 2 iš jų laimėti. Būdavo smagu ir įdomu nes tuomet vykdavo stipresnės atrankos ir visi kiti dalykai, ko dabar, deja, jau neturime.

Džiugai, priklausai Kauno Žalgirio esporto komandai. Kaip pavyko į ją pakliūti ir nuo ko viskas prasidėjo?
Visas kelias buvo ilgas. Prasidėjo nuo to, kad dalyvaudavome susibūrimuose, kuriuose tiesiog smagiai pažaisdavome, pamėtydavome kortas, susipažindavome su vienokiu ar kitokiu žaidimo papildymu, susiorganizuodavome kokį mini turnyrą. Aišku, tai nebuvo labai rimta, bet taip jau išėjo, kad visų šių susibūrimų organizatoriai „Gameplay DNA“ pradėjo kurti komandą. Jiems kaip tik reikėjo „Hearthstone” žaidėjo, o aš buvau vienintelis, kuris kvalifikuojasi į Europos čempionatus, todėl visai netikėtai gavau kvietimą prisijungti prie jų komandos. Gavęs pasiūlymą ir įvertinęs visus pliusus ir minusus sutikau. O vėliau, kai „Žalgiris” sukūrė šį projektą, „Gameplay DNA“ atstovai perėjo į jį, žinoma nežinau visų niuansų, bet dabar vietoj „Gameplay DNA“ yra „Žalgiris”.

Kokia tavo strategija žaidžiant? Ar turi iš anksto numatęs kokį nors žaidimo planą, ar savo strategiją renkiesi atsižvelgdamas į oponentą ir jo žaidimo stilių?
Labai daug priklauso nuo to, kam tu ruošiesi – ar pavieniui žaidimui, ar turnyrams. Jei, pavyzdžiui, dabartiniuose turnyruose Lietuvoje, kur, dėja, retai būna paruoštas geras turnyro formatas, perdaug pergalę lemia sėkmė. Bet, žinoma, visada turi ruoštis, tai yra pagrindinis dalykas „Hearthstone”disciplinoje, šiame žaidime daug lemia ir sėkmė. Jei nori tapti geriausiu žaidime ir, kad turėtum šansą juo tapti, turi kuo labiau sumažinti sėkmės faktorių ir tobulinti savo įgūdžius. Tai geriausia padaryti turint visą įmanomą informaciją. Kuo daugiau jos turi, tuo geriau. Pavyzdžiui, jeigu kvalifikuojuosiu į Europos čempionato etapą, visada stengiuosi pažiūrėti kas dar dalyvaus, išsinagrinėju kaip jie žaidžia, koks yra jų žaidimo stilius, kokius rezultatus jie pasiekė prieš tai buvusiuose turnyruose. Tiesiog pasidarau tokią apžvalgą ir manau, kad tai yra labai svarbi detalė kalbant apie bendrą pasiruošimą.

Žaidime viskas labiausiai priklauso nuo įdėtų pastangų, sėkmės ar tiesiog žmogaus talento?
Manau, kad kaip ir visuose gyvenimo dalykuose yra talentingų žmonių, kuriems savaime viskas labai greitai ateina. Yra ir naujų žaidėjų, kurie labai greitai iškyla lyg niekur nieko, nes jiems viskas labai aišku. Bet, žinoma, neįdedant daug darbo, daug valandų mokantis informacijos apie visas kortas, jų derinius, tarpusavio sąveiką – laimėti neįmanoma. Tačiau sėkmė aukščiausiame lygyje lemia jau labai daug. Pavyzdžiui, jei susitiktų žaisti Top 10 pasaulio žaidėjų, jų dvikovoje sėkmė būtų vienas pagrindinių aspektų, nebent atsirastų koks vienas žaidėjas, kuris labai protingai sugalvotų kokią mandrą strategiją, kuri jam atsipirktų. Žinoma, būna ir taip.

Gal galėtum trumpai papasakoti kokia yra turnyrų sistema apskritai? Ir kokie artimiausi turnyrai tavęs laukia?
Pagrindinis „Hearthstone” profesionalo tikslas yra kvalifikuotis į pasaulio čempionatą. Pati turnyrų sistema yra nesudėtinga. Vyksta keturių mėnesių sezonas ir iš šių mėnesių skaičiuojami yra tik trijų mėnesių rezultatai, vieną mėnesį gali praleisti. Tai yra, jeigu tau nepasisekė kažkurį mėnesį, gali šį rezultatą užmiršti ir koncentruotis į kitus tris. Taip pat yra renkami taškai. Principas paprastas – kuo aukštesnėje vietoje esi mėnesio gale, tuo daugiau taškų gauni. Vienas iš būdų juos rinkti yra tiesiog žaisti internetu namuose. Antras būdas yra vykti į turnyrus užsienyje, vadinamuosius „Tour Stop”. Pavyzdžiui šio mėnesio gale keliausiu į Švediją rinkti taškų ateinančiam sezonui. Taigi, yra sudedami trijų mėnesių taškai ir jei turimo kiekio užtenka, kad patektum į Top 64, tada tave pakviečia į Europos atkrentamasias varžybas. Kol kas, iš viso būrio lietuvių tik aš ir mano komandos narys Tomas esame patekę ten po 2 kartus. Jaučiu, kad pateksiu ir trečiąjį, kadangi praėjus jau trims mėnesiams esu prisirinkęs pakankamai daug taškų.

Ar būdamas užsienyje spėji apžiūrėti miestą, kuriame žaidi, ar tam tiesiog nelieka laiko?
Visokių kelionių būna. Jeigu skubi kelionė, tai vis tiek bandai taupyti ir laiką ir pinigus. Būna taip, kad nėra daug laiko vaikštinėti po miestą, tiesiog atvažiuoji, pamiegi, pažaidi ir viskas. Bet kartais būna ir taip, kad turime kelias laisvas dienas. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje vykusių turnyrų metu galėjome sau leisti keletą dienų apsižiūrėti. Visur viskas įmanoma, jeigu tikrai nori, tikrai gali rasti laiko pamatyti miestą ir truputį paturistauti.

Kokia yra tavo įsimintiniausia pergalė, koks laimėjimas tau labiausiai įsiminė?
Man vis dar įstrigusios tos Lietuvos lygos. Nors žinoma, palyginus jos buvo gan žemo lygio, bet man labai patikdavo, kad galėjai laimėti titulą. Gal jis ir nebuvo oficialus ar kur nors reglamentuotas, tačiau tai buvo titulas ir tu galėjai būti geriausias Lietuvoje. Atsimenu visi geriausi Lietuvos žaidėjai susibėgdavo ir norėdavo būti tuo geriausiu – Lietuvos čempionu. Ir manau man tos kelios pergalės ir to titulo laimėjimas yra įsimintiniausias.

Gal yra kokia ypatinga istorija tavo pravardei (s8ris), ar tiesiog viskas kilo nuo vardo?
Tikriausiai jokios įdomios pravardės istorijos nėra. Žinau, nelabai originalu, bet viskas kilo nuo vardo. Tiesiog s8ris žodyje yra skaičius, nes tuo metu kai reikėjo pasivadinti, žaidime neleido rašyti lietuviškomis raidėmis, todėl tiesiog „ū“ vietoje esantį skaičių paspaudžiau. Dėja, bet „Džiugo sūris“ nėra mano rėmėjas.

Ar dar ilgai planuoji žaisti ir būti profesionaliu žaidėju?
Manau žaisiu tol, kol gyvenimas man leis tą daryti. Jeigu džiugins rezultatai ir pasieksiu gan aukštų vietų, tai žinoma, kuo ilgiau tuo geriau, Man ši veikla tikrai neatsibosta. Jei jau pablogėtų finansinė situacija ir reikėtų kažką keisti, tada keisčiau, bet kol kas dar nematau šioje veikloje galo.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *