Hydrophobia: Prophecy | Neveiksmingas sterilumas

Įtikti visoms žaidėjų grupėms – vis dažniau ir dažniau kylantis uždavinys. Nelengvas uždavinys. Bandymų yra, bet finale jaučiasi kaip viena grupė gauna viską, o kitą kaip ir nieko. Pagrindinis Keit navigacijos prietaisas, savotiškai transliuojamas žemėlapis. Prietaisą aktyvavus vaizdas sukaustomas pirmajame asmenyje, o visas matomas interjeras baugiai primena ankstyvuosius 80-tųjų sci-fi filmus. Įtaiso tikslas – rodyti kelią. Abipusiškas bandymas įtikti leidžia rinktis, panorėjus gali automatinį GPS išjungti ar įjungti. Atsisakius šios funkcijos, įmantrusis prietaisas tampa bevertis, kadangi sekantis waypoint’as tiesiogiai matomas ekrane. Negana to, dingsta visas sąmyšio ir panikos jausmas, nebelieka atradimo skonio ir galiausiai trukmė pasiekia kulminaciją – 4 valandas nuo pradžios iki titrų. Išjungti opcijos, net ir atsitiktinai užsikabinusiems žaidėjams, nerekomenduoju. Tikrai.

Judam prie vyriškų reikalų. Varikliukas, varantis Hydrophobia, galėjo būti tuo pretekstu įsigyti ir išmėginti, nes gerai pamenu tas kalbas apie dinaminį vandens vaizdavimą ir kitas skambias frazes. Iš dalies, tai ką sakė, išpildyti sugebėjo, tačiau iki žandikaulio raumenų atsipalaidavimo pritrūko nemažai. Pavyzdžiui, riebus blur’o sluoksnis limpa kaip špaklis ant jaunų veidų. Per daug ir per stipriai, nors opcijos, aišku, leidžia to atsisakyti, tik reikalas tas, kad kiti aspektai irgi dalinai praras žavesį. Ekrano suliejimas nėra blogai, jis turi savo vietą ir turi savo laiką, bet eilinį kartą gavosi arba per mažai arba per daug.

Minimas vanduo, kaip bespalvis skystis, pareigą atlieka teisingai. Taškosi susidurdamas, kyla, leidžiasi, banguoja, pursluoja, sukiojasi ir visaip kitaip bando hipnotizuoti žaidėją, bet pavyzdžiui, „Bioshock 2“ matytas skystis, kad ir surežisuotose scenose, atrodė įtikinamiau. Kalbant apie režisūrą, scenų palyginus nedaug. Pora kartų kvapą gniaužiantys prasiveržimai gan greit prabėga ir lieki prie čiurkšlių skylėtuose vamzdynuose. Jaučiu marias neišnaudoto potencialo arba gal tiksliau būtų pasakyti – išnaudojamo netinkama linkme. Labai vietoje ir labai laiku originaliai pateikiamos peršaunamos vandens talpyklos. Sakykim koridoriumi atsiveja trys klounais persirengę teroristai, o tu tik bac, viena taiklia kulka nuplauni juos nuo žemės paviršiaus. Daugiau tokių momentų, prašom.

Skirtingi šovinių tipai bei priedangos sistema būtų gal ir neblogas priedas, jei tik veiktų teisingai.

Tam tikros platforminės užduotys, naudojant neskęstančias statines ir tuščiavidurį konteinerį, ant popieriaus atrodo gražiai, bet perteikta per daug sulaužytai. Išvis kas liečia mechaniką, reikia būti morališkai pasiruošus. Tai nėra ta situacija, kai atėmus visus aspektus ir palikus tik ją, žaidėjas bus patenkintas eiliniu šaudymu ar kokiu kabarojimusi avariniais liukais. Animacijos, kaip mėnulyje judančių kosmonautų, apie šaudymą, iš geros valios, nutylėsiu, o plaukimas ir sąveika su aplinka tiesiog žudo visą emocinę motyvaciją judėti toliau. Manai, jau viskas, blogiau nebebus? Še tau dar viena staigmena – vandeniui pavaldžios galios! Galimas lūžio momentas sugeba prakišti dar ir šias ambicingas, bet visiškai netinkamai perteiktas idėjas.

Išlietas X mišinys ir užsikrėtusi protagonistė tampa kriptonito varginama super-heroje. Pamenate, dar gyriau už emocinę nuotaiką, atmosferą. Tai va, šitas turi likti tabu – jokių galių ir jokio žydros spalvos skysčio – man gana. Kol naujais žaisliukais ginkluota Keit svaidosi bangomis ir demonstruoja koks pažangus yra tas jų fizikos varikliukas, aš sau leisiu samprotauti kaip galėjo būti, bet nebuvo.

Fosforo pripumpuotas rankas reikia ignoruoti, nevietoje ir nelaiku.

Leistis į gilesnius grėsmingosios jūros, kaip stichijos, vaizdavimus. Kiek galima vien apie tai sukurti ir papasakoti: buvo ten sprogimų, buvo ugnies, buvo netikėtų užtvindymų, bet maždaug įpusėjus pradeda lysti daug daugiau teroristų ir atsiranda daug daugiau gaiduko spaudymų. Identiška situacija ir su galiomis, kurioms čia vietos mano galva mažiausiai reikia. Dar gi istorijos pateikimas, kurio būdą pasirinkus kiek modernesnį ir švelnesnį, sutikimas manau būtų tikrai kitoks. Labai negerai, kai įsijungus žaidimą bandai suvokti, ką gi jie čia tau mėgino parodyti. Dar blogiau kaip užsikabinama vien ant šaudymo, nepastebint kitų, mažiau matomų, sričių.

Kai prakalbama apie įsigijimą ir rekomendacijas, toks negeras vidinis balsas man vis padeda prakišti vieną kitą kopiją tinkama linkme. Pabandysiu ir čia – dabartinė Hydrophobia kaina siekia 10 eurų, tai nėra palyginus dideli pinigai ir juos išleisti pasižiūrėjimui, kaip gražios mintys ir idėjos paskęsta blogai koordinuojamuose procesuose yra kilni užduotis. Tarsi edukacinė pamoka. Tuo labiau, kad sklinda kalbos apie sekančius Hydrophobia tęsinius, kurie plėtos tolimesnius istorijos vingius.

Komentarai

Vienas atsakymas
  1. PATR10T 2011/08/15 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *