GTAIV apžvalga/neapžvalga emocijoms nuslūgus.

Įspėjimas. Nepaisant to, kad bandysiu trumpai brūkštelt apie GTA IV nuslūgus emocijoms, visai tikėtina, kad kažką nuspoilinsiu. Už tai ką perskaitysite, patys ir būsit atsakingi :).

Pagaliau. Story complete. Peržiūrėjau abi žaidimo pabaigas. Buvo kaip ir spėjau. Viena bloga, kita blogesnė. Bent jau mano požiūriu. Šiaip buvau maloniai nustebintas. GTA IV gerokai skiriasi nuo visų prieš tai buvusių dalių. Kerštas čia gali būti pateiktas kaip tik nori, jis nebūna nei skanus, nei saldus. Ankstesnėms dalims būdinga kova dėl finansinio gerbūvio, galios, įtakos čia taip pat egzistuoja, tačiau pasibaigus istorijai (ne žaidimui) ji netenka absoliučiai jokios prasmės. Kažkodėl žiūrėdamas žaidimo titrus pagalvojau apie Metal Gear Solid 2. Aš apie jį visada pagalvoju po to, kai sužaidžiu ką nors šiek tiek sukrečiančio. GTA IV šiek tiek sukrėtė. Ne visai taip, kaip tai daro Kojima. Ne tekstu, ne fonine muzika. GTA IV paėmė ant netikėtumo. Man tai patiko. Žaidimą dar žaisiu, liko ten daug nepadarytų darbų, bet jau dabar žinau, kad po visko GTA IV užims garbingą vietą žaidimų, kurie man paprasčiausiai brangūs, lentynoje.

gta1
Nuoširdus patarimas jau žaidžiantiems. Pasigaukite taksi ir pavažinėkite po miestą dairydamiesi pro keleivio langą. Jame tiek daug visko, ko jūs dar nematėte.

Šiek tiek statistikos
Kol nusikapanojau iki „story complete“ etapo sugaišau grynas 40 žaidimo valandų. Baigęs žaidimą peržiūrėjau statistiką kuri skelbia, kad įveikta 66.75% žaidimo. Likę ~33 procentai tai šalutinės užduotys atliekamos draugams, gatvės praeiviams, policijos misijos, pasimatymai, 200 mieste paslėptų balandžių medžioklė ir panašiai. Kiek teko bendrauti su žaidusiais, pasiekti žaidimo pabaigą surinkus 66.75% yra visai ne menkas rezultatas, panašu, kad dažniausiai žaidimas baigiamas neperžengus 60% ribos. Šiuo atžvilgiu esu labiau nei patenkintas Rockstar darbu. 40 valandų gryno, nemonotoniško ir vis kitokio žaidimo laiko yra pakankamai daug net RPG standartais. Kaip veiksmo žaidimui tai išvis nuostabus rodiklis, turint omenyje, kad iš tiesų su žaidimu buvo praleista kur kas daugiau valandų, kurios pasimetė manipuliuojant išsaugotais žaidimais. Po viso to laiko tikrai negalėčiau pasakyti, kad pažystu ar laisvai orientuojuos mieste. Man asmeniškai tai dar vienas žaidimo dydžio rodiklis, nes tiek GTA Vice City, tiek GTA:SA miestų išplanavimus gan gerai įsisąmoninau dar iki istorijai pasibaigiant. GTA IV paprasčiausiai visko per daug, kad būtų paprasta įsiminti. Šitam žaidime nebeliko nereikšmingų gatvių ar skersgatvių. Neliko kažkokių išskirtinių, grafiškai išbaigtu vietų, pagal kurias galėtum lengvai orientuotis. GTA IV Liberty City miestas išbaigtas visas. Kiekviena detalė ir kiekvienas žemės lopinėlis, vienodai reikšmingas, todėl pojūtis kad kažką matai pirmą sykį neapleidžia net tada kai minėtoje vietoje lankaisi 10-tą kartą. Maža to, visas šis miestas kvėpuoja ir gyvena savo gyvenimą. Žaidžiant nesusidaro dažnai žaidimuose sutinkamas pajūtis, kad tam tikroje vietoje veiksmas prasideda tik tada, kai pasirodom mes. Liberty City ganėtinai savarankiškas ir veiksmo jame pilna ir be mūsų. Man tai pasirodė tobula.


Niko dažnai, nuoširdžiai pataria žmonėms nusiraminti. Pataria nesikarščiuoti ir nedaryti klaidų. Dažniausiai jie nepaklauso… Beje šiuo atžvilgiu Niko nuo jų nesiskiria.

Siužeto vingiai
GTA IV tik iš pirmo žvilgsnio toks pats kaip ir visos ankstesnės dalys. Atrodytų turime tradicišką scenarijų kuriame yra visi GTA serijai būdingi momentai. Žmonių kuriais pasitikėjai išdavystės, galingųjų noras pasinaudoti ir paskui išmesti, šantažas, nusikaltimų dangstymas gerais darbais ir galingu PR. Viskas daugiau ar mažiau tradiciška. Kaip ir keršto troškimas, kuris paprastai būdavo kiekvienos GTA dalies užvedimo raktelis. Visose GTA dalyse kerštas buvo saldus. Nesvarbu kam keršijom. Ar po banko apiplėšimo, policijai mus įdavusiems bendražygiams, ar rasistinių problemų turintiems mentams, ar ištikimiems ginklo broliams išmainiusiems pagrindinį žaidimo veikėją į naują baltą Lambo. Misijos kurioje, galų gale galėsiu kulkomis suvarpyti ieškomojo kūną paprastai laukdavau su nekantrumu. GTA IV atveju tai ne išimtis. Iki tam tikro momento. Vėliau visa šita keršto idėja išvis nublėsta, ir kuo daugiau žaidimo personažas mėgina keršyti, to ilgesnis jo taikinių sąrašas pasidaro. Priminė pasaką apie košėjų nenirtingąjį. Galvą nukerti, vietoj jos gauni porą naujų. Finale iš visų Niko supusių žmonių nesvarbu geri jie buvo ar blogi, gyvųjų tarpe lieka vienetai. Niko visiškai nesidžiaugė paskutiniuoju siužetiniu gaiduko paspaudimu, nesidžiaugiau ir aš. GTA IV tapo brandesnis. Ir ne tik siužetas tai įrodo.

Brandesnis?
Taip brandesnis. Žiaurumo, sekso ir narkotikų šitam žaidime tikrai ne mažiau nei bet kuriam kitam serijos pirmtake. Necenzūrinių dialogų, net gerokai daugiau. Tai natūralu — šalia žaidimui jau būdingų angliškų ir ispaniškų dialogų dar atsiranda krūva rusiškų ir mažesnė krūvelė įvairiausių Rytų Europos kilmės išsireiškimų. Vėlgi. Keista pačiam, bet norisi pagirti Rockstar, kad rinkdami rusišką „folklorą“ jie neapsiribojo tik klišinėmis variacijomis gaunamomis iš žodžio X.. . Rusiškai skambantys pasiūlymai nueiti ir užsikrušti labai emm… subtilūs, dažnai negirdėti ir todėl stebinantys. Nieko aišku tame gražaus, bet kaip ten bebūtų į tai irgi buvo įdėta daug darbo. Visa tai šiek tiek priminė Zero, kai kino kritikai jį gyrė. Tuo pat metu raudonavo, nes turinukas ten patys žinote koks, bet vis tiek gyrė. Nes ir durnam aišku, kad norint sudėlioti gerai, nepigiai skambantį, necenzūrinį dialogą, dažniausiai prireikia net daugiau talento ir gyvenimo pažinimo nei, kad tokio paties, bet cenzūruoto dialogo sukurpimui.
Žiaurumas. GTAIV ko gero pirmas serijos žaidimas kuriame žiaurumo esančio žaidime dozė gerokai menkesnė. Tiksliau ne taip išsireiškiau. Žiaurių scenų žaidime bus lygiai tiek kiek norės „iškrypęs“ žaidėjo protas. Siužetinė linija nėra provokuojanti ar verčianti mėgautis. Nereikia pamiršti, kad tai GTA. Šaudyti teks daug. Bet paprastai tik į blogus arba labai blogus žmones. Yra žaidime kelios akimirkos kai žaidėjui gali kilti dvejonių. T.y. siužetinės misijos pametėtas taikinys mūsų vertybių skalėje gali būti visai ne blogas žmogus. Tokių vienetai ir… dėmesio! Jų galime ir nežudyti. Apsisukam ir nueinam. Vėliau tai arba atsirūgs arba ne. Kaip ir gyvenime. Aš tokiu būdu pasigailėjau lygiai 2 aukų. Vieno pagailo nes labai gražiai prašė pasigailėti, žadėjo išnykti iš miesto ir iš tiesų išnyko. Kita buvo šiaip kekšė, nenušoviau nes moteris. Internete rašoma, kad „užsakovas“ vėliau vis tiek ją nušauna. Mano atveju kažkodėl taip nenutiko. Aš ją vėliau sutikau šiaip gatvėje ir padėjau jai aiškintis su jos naujuoju boyfriendu. Buvo dar vienas kurio galėjau pasigailėti, bet tai buvo pati žaidimo pradžia, tai nenorėjau prieš rusų mobsterius pasirodyti kaip skystablauzdis. Dabar kažkiek gailiuosi.


Jei šie vyrukai ir toliau šakosis, rajone rasis naujas grafiti. Juokai, juokais, bet Liberty City pamatysiste daug grafiti darbų panašių į šiame kadre esantį. Ir greičiausiai nerasite nė vieno pasikartojančio.
Visa tai sava eiga. Faktas tas, kad žaidimas neverčia mūsų mėgautis šaltakraujiškomis visų-kas-po-ranka pasimaišė žudynėmis. Nėra misijų kuriose būtina auką supjaustyti benzopjūklų, nėra stealth judesiukų, gerklių pjaustymo ir kito freaky stuff, kartais pastatančio žaidėją (na bent jau mane) į nepatogią padėtį. Iš esmės daugumoje situacijų žaisdami GTAIV mes net galime nevogti mašinų. Yra patikimas taksi, bei pusbrolio cab servisas. Visiškai atsisakyti plėšimų tikrai nepavyks, bet žaidimas sukonstruotas taip, kad norint jų kiekį galima sumažinti iki minimumo. Kaip papildoma priemonė šiek tiek reguliuojanti žiaurumo proveržius žaidime yra policija. GTAIV mentai vikresni, pavojingesni ir labiau koordinuoti. Nei vienoje GTA dalyje neteko tiek sykių mirti pakirstam būtent jų kulkomis. Žodžiu kertinė GTAIV turinio dalis išliko tokia pati. Tai sveika ironijos ir sarkazmo doze persmelktas, tiesioginis mūsų pasaulio atspindys, kuriame matome visą tai, ko nenorime matyti realiam gyvenime. Tačiau naujas, išties kvapą gniaužiantis, grafikos apvalkalas matyt įpareigojo kūrėjus atsisakyti tam tikro karikatūriškumo, kuriuo prisidengdami jie nesunkiai pateisindavo ankstesnes žaidimo dalis. GTAIV vizualiai arčiau realaus pasaulio, spėju, kad tai šiek tiek įtakojo ir brandesnio, sudėtingesnio ir gilesnio siužeto atsiradimą. Kiek skaičiau forumuose, jaunesni žaidėjai to nė nepastebėjo. O man, kaip vyresnės kartos atstovui šie pasikeitimai patiko. Žaidimas be tų 40-ies ypač malonių žaidimo valandų suteikė ir dar kažką, apie ką galima ir kokią mintį pagromuliuoti galvoje. Tai kažkas naujo tiek serijai, tiek žanrui. Užskaitom.


Čia reiktų atkreipti dėmesį į automobilio detalumą ir į tai, kaip jį puošią kulkų žymės.

The land of oportunities
O jei reiktų apibendrinti, tai GTAIV aš suvokiu kaip kūrėjų iššūki JAV. Jie patys iš JAV ir visai gali būti, kad tai, kaip šiandien gyvena „galimybių šalis“ juos neramina. Kodėl priėjau tokių išvadų? Todėl, kad iš esmės žaidime mes valdome naujai į JAV atvykusį, ryžtingą, užsibrėžto tikslo siekiantį Niko, kuris turi keletą išskirtinių bruožų.
1. Yra paprastas
2. Praktiškas
3. Kalba tik apie esmę ir iš esmės
4. Griežtai vadovaujasi nuosavu garbės kodeksu
5. Jei pasako. Padaro.
6. Jei kažką daro, tai gerai ir visada iki galo.
7. Nevartoja, nerūko. Jei geria tai tik su artimais ir irgi iš esmės.

Visos šios savybės yra tai ką turi Niko ir ko neturi faktiškai nė vienas kitas žaidimo personažas. Visi Niko sutikti žmonės, nesvarbu ar tai dideli saugumo šulai ar eilinė harlemo kekšė, šias Niko savybes akimirksniu fiksuoja ir atvirai jomis žavisi. Net žmonės niekinantys nusikalstamą jo gyvenimo būdą, negali nesižavėti jo ryžtu ir gebėjimu siekti užsibrėžto tikslo. Žaidime itin dažnai skamba žodžiai „The Land of Oportunities“ ir pats žaidimas atsako kodėl. Nes visi žaidime sutikti žmonės, net ir tuo atveju jei tai yra kurį laiką joje gyvenantis kitų šalių išeiviai yra paliesti kažko, kas matyt graužia ne vieną pasaulio visuomenę iš vidaus. Visas Liberty city gyvena kalbomis apie aukštus tikslus, didžius darbus ir svajonių knygas. Visi ten viską žino, viską gali, bet niekas nieko nedaro. Natūralu. Kai tiek planų, svajonių ir lūkesčių, bet visiškai nėra noro dėl to pirštą pajudinti, tokiam bičui kaip Niko atsiveria plačios galimybės. Visas miestas yra viena didelė galimybė. Aišku. Viskas žaidime pateikiama kriminaliniame kontekste, bet esmė išlieka ta pati. Ir gal neteisingai pasakiau, kad GTAIV tai savotiškas iššūkis JAV. Tai iš esmės iššūkis daugumai pasaulio bendruomenių. Tai kuklus pasiūlymas kiekvienam iš mūsų pažiūrėti iš šalies į tai kaip mes gyvenam ir malam, arba ramiausiai priimam tai ką primalė kiti. Turbūt su faktu, kad šūdmalystė globaliuoju mastu jau senai peržengė profesines ribas ir daug kam tapo gyvenimo būdu niekas nesiginčys?


Vanduo. Nuostabus ir dieną ir naktį. Norisi ir jame maudytis ir jo atsigerti.

Keli įdomūs pastebėjimai
• Vienoje iš žaidimo pabaigų, vienas nuo Niko bėgantis niekšelis rikteli savo apsaugai „Ubeite etu baltyiskuju svinju“, kas vertime reikštu užmuškite šitą baltų kiaulę. Pamaniau, kad pasigirdo, pakartojau. Nepasigirdo, viskas taip. Įjungiau titrus, juose tekstas „Kill that balkan swine“. Na taip kaip ir turėtų būti. Akivaizdu, kad turim įdomią klaidą. Įdomu kodėl? Gal todėl kad dubliuojantis tingėjo paskaityti kas parašytą skripte ir tik užmetęs į jį akį interpretavo kiaulės kilmę savo nuožiūra? O gal kažkas nutarė pasinaudoti puikia proga ir pareikšti viešą nuomonę apie Baltijos krantuose prisiglaudusius?
• Kažkokiu būdu įsigudrinau įjungti GPS balsu pranešantį kur važiuoti (jei nustatytas Waypoint). Iš pradžių erzino. Dabar visai handy. Gal dėl to, kad nerandu kaip išjungt…
• Buvo įvykis kai suglamžytos automobilio skardos neleido suktis vienam iš ratų. Nustebau. Patiko.
• Žaidime galima prisigerti ir būti girtam. Tai ne naujiena. Naujiena buvo tai, kad pirmą syk pamatęs GTAIV girtumo efektą iš tiesų pasijutau nelabai gerai. Sakyčiau kol kas geriausias girtumo perkėlimas iš daugelio matytų.
• GTAIV yra internetas. Jame savaime aišku e-mailas. Į jį savaime aišku atkeliauja spamas. Bet toks kokybiškas spam‘as, kad artimiausiu metu laukiu naujų proveržių IRL spam‘o sferoje.

Pasikeitimai?
Lyginant su pirmomis parašytomis eilutėmis? Šiaip jokių. Nebent galėčiau pažert dar daugiau pasitenkinimo kupinų eilučių. Kažkokių didesnių nusivylimų nebuvo. Daug kas pradžioj kėlė abejonių ilgainiui susitvarkė. Greičiausiai šiek tiek nusėdus lūkesčių ir išankstinių nusistatymų kartelei. Žodžiu kuo ilgiau žaidžiau ir kuo ramiau pradėjau priiminėti tai ką siūlo žaidimas, tuo labiau jis man patiko. Perliukas. Be jokios abejonės.

Komentarai

15 komentarai/-as/-ų
  1. Foxis 2008/05/20 Atsakyti
  2. artojelis 2008/05/20 Atsakyti
  3. kaimynas 2008/05/20 Atsakyti
  4. kaimynas 2008/05/20 Atsakyti
  5. Foxis 2008/05/20 Atsakyti
  6. ZZ1 2008/05/20 Atsakyti
  7. artojelis 2008/05/20 Atsakyti
  8. Originalas 2008/05/20 Atsakyti
  9. Evilboy 2008/05/20 Atsakyti
  10. kaimynas 2008/05/21 Atsakyti
  11. artojelis 2008/05/21 Atsakyti
  12. Foxis 2008/05/21 Atsakyti
  13. r00lz 2008/05/21 Atsakyti
  14. Evaldas 2008/05/22 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *