Godfather II | žvelgiu optimistiškai

Šiaip tai visiškai griuvo šios savaitės planai. Pavyzdžiui apie Godfather II rašyti neplanavau. O rašau, nes paštu žaidimas mane pasiekė anksčiau nei tikėjausi. Gerokai anksčiau. Vakar. T.y. likus dienai iki oficialaus starto mūsų regione. Naudodamasis progą vakar pristabdžiau savo veiksmus Killzone 2 visatoje ir išmėginau Krikštatėvį. Buvau tikrai labai nustebintas.

Aš tikrai netveriu džiaugsmu nes tai vienas tų retesnių žaidimų kurie prieš pasirodydami „pasitaiso“. Išsamų žaidimo pristatymą mačiau dar vasarą, Leipcige. Iš esmės žaidimas mažai kuo skiriasi nuo to, ką tuomet mačiau ar ką pasakojo žaidimo prodiuseris. Anuos įspūdžius galite perskaityti čia. Na o aš pasistengsiu nesikartoti. Juolab, kad nenoriu ir prikarksėti ko nereikia. Godfather II žaidžiau gal tik porą valandų, tad mano nuomonė dar gali drastiškai pasikeisti. Pirmą įspūdį išdėliosiu + ir – forma.


Nors žaidime šeima galės būti šiek tiek didesnė (sudaryta iš karių, capo ir dešiniosios rankos), su savimi vedžiotis galėsi tik 3 žmones. Tiesa, kiti šeimos nariai galės vykdyti tavo įsakymus savarankiškai. Būdami šeimoje ir dirbdami jai, kariai semiasi patirties ir lavina savo įgūdžius. Norint paspartinti procesą, įgūdžius galima patobulinti, atsiskaitant žaidime cirkuliuojančiais grynaisiais.

+ Grafika. Smarkiai patobulinta lyginant su tuo ką teko matyti Leipcige. Sureguliuotas matymo laukas, apšvietimas. Žaisti smagu, nors žaidimui iki GTA IV kaip man keturpėsčiam iki kinijos. Greičiausiai tai nėra taip jau ir svarbu. Žaidimas atrodo maloniai akiai. To pakanka, ypač jei prisiminsime tikrai baisiai atrodžiusią pirmąją žaidimo dalį. Jokių stebuklų nesitikėkit.
+ Siužetas. O tiksliau jo nebuvimas. Greičiausiai suvokdami, kad su GTA ar kažkada pasirodysiančiu Mafia 2 siužeto prasme nesukonkuruos, EA darbuotojai nutarė jo atsikratyti. Kažkokia foninė istorija „Kaip aš tapau Don‘u“ yra, tačiau ji tokia… kontūrinė. Labiau plėtojama žaidimo pradžioje, kol vyksta apmokymai. Greičiausiai vėliau jos neliks. Kaip ir būtinybės ją sekti. Greičiausiai tai leido kūrėjams įdėti daugiau pribumbasų pačiam sandbox‘ui, kuris toks koks yra turėtų patikti GTA:VC ir GTA:SA gerbėjams.
+ Didesnė smėlio dėžė: Žaidimo eiga tokia lyg ir strateginė. Tiesa aš iki šiol nemanau, kad žaidžiant neatsiras monotonijos, bet… Dėl gan paprastos valdymo schemos ir žaidimo mechanikos, Godfather II bus patogus žaidimui su „nuėjimais“. Sykį pažaidęs ir numetęs, jį galėsi tęsti ir po mėnesio pertraukos taip, lyg tos pertraukos nė nebuvo. Žaidimo esmė dominuoti mieste valdant kriminalinės veiklos monopolijas. Todėl iš principo žaidėjų lauks „Rinse/repeat“ tipo žaidimas. Užimti kažkiek barų ir parduotuvių. Sunaikinti tinklą valdžiausią šeimą. Tiesa. Šeimos naikinimo klausimas gali būti, kad įneš šiek tiek gaivaus vėjo. Norint tikrai ir negrįžtamai užmušti konkurentą, reikės jį užmušti esant tam tikrom sąlygom, naudojant tam tikrus ginklus. Kokios tai sąlygos ir kokie ginklai sužinosi rinkdamas žvalgybos duomenis. Juos rinksi darydamas paslaugas visokiems nabagams. Kol kas neteko su jomis susidurt, tad sunku pasakyti kokios jos.


Strateginiame žemėlapyje galima vadovauti savo šeimai, koordinuoti puolimus ar gynyos veiksmus. Šiaip žaidime yra tikrai pakankamai priemonių svetimo verslo naikinimui. Tai mane ir gąsdina. Jei DI jų neišnaudos, žaidimas bus nuobodus. Jei išnaudos… Greičiausiai taps užknisančiu.

Užimtus taškus reikės saugoti, apsaugos išlaidas padengiant iš savo kišenės. + dar reikės išlaikyti savo šeimą į kurią samdysim tik ekspertus. Visi jie puikūs šauliai, tačiau turės ir šalutinių gabumų. Su manim jau laksto medikas ir sprogmenų specialistas. Pirmasis nuolatos atstato sveikatą tuo tarpu antrasis gali išsprogdinti kokias duris ar sieną. Tai praverčia norint sukurti diversiją ir nukreipti sargų dėmesį nuo objekto, kurį ruošiamės reketuoti, savininko. Taip pat sprogdintojai kartais gali išsprogdinti alternatyvius įėjimus į patalpas. Tačiau tai kontekstinė galimybė ir ją pasinaudosi tik ten kur numatyta. Šiaip sau sienoj skylės nepasidarysi. Deja.
Kol kas buvimas šioje smėlio dėžėje mane labai tenkina. Tikrai primena GTA: Vice City. Tiek žaidimo eiga, tiek laikmečiu, tiek atmosfera. O Vice City iš visos GTA serijos man yra antras pagal gerumą.


Grafika. Šiaip yra gan daug visokių catchy dalykėlių, kurie nukreipia dėmesį ir momentais gali pagalvoti, kad žaidimas atrodo labai ok. Bet tai apgaulingas jausmas. Žaidime per daug pasikartojančių pilkų plotų, identiškų sienų, neišvaizdaus asfalto.

+ Stiliux. Personažo rūbų spinta valdo. Super stylish šmotas kurį apsitempęs nepadarys gėdos jokiai diskatiekai.
+ Truputi kitokie mentai. Tiksliau jų reakcija. Jei jie nematė įvykio, paieška neskelbiama. Pirma jie turi rasti to įvykio liudininką. Jei žaidėjas liudininkais pasirūpina greičiau nei atvyksta patrulis, galima išsisukti nesukėlus triukšmo. Įdomus sprendimas.


Sportiniai bolidai žaidime valdosi tikrai šauniai. Bet juose mažai sėdynių…

Grafika. Ta pati grafika yra ir minusas. Pliusas duotas už tai, kad žaidimas žiūris maloniai ir daug geriau nei pirmoji dalis. Vienok lyginant su kitais žaidimais, neblogais galėčiau pavadinti tik žmonių modelius. Automobiliai skurdūs, gatvės nykokos. Patalpų vidus, ypač jei tai ne siužetinės (ar kažkuo šiaip svarbios) patalpos taip pat nykus. Po GTA IV žiauriai pasigesti interjero sprendimų. Identiški visose patalpose pasikartojantys objektai ima erzinti. Net nepaisant to, kad jų kiekis ir kokybė gerokai pranoksta tai ką matėm pirmajame Godfather. Aš šiuos žaidimus lyginu ne šiaip sau. Abu jie išleisti X360 ir PS3, konsolėms, kurių pajėgumai nepakito, nors regimas rezultatas tikrai pagerėjo.
Valdymas. Transporto priemones vairuoti nemalonu. Toks jausmas, kad žaidi bobslėjaus stimuliatorių. Labai jau didelės mašinos, siaurose gatvėse belekaip šlitinėja. Pats personažo valdymas aiškesnis ir patogesnis, bet kreivas kameros valdymas. Greičiausiai jis lemtų ir kreivą kovos valdymą jei ne lipni autotarget savybė.
Bus daugiau… Esu tikras, kad bus daugiau. Po to kai su žaidimu praleisiu bent savaitėlę… Nors kaip ir minėjau pradžioje… Godfather II užskaitau vien dėl to, kad jis žaidžiamas. Ir žaidžiamas visai maloniai. Tikrai nesitikėjau.


Tomas Heigenas ne vienintelis, bet esminis siužetinis personažas su kuriuo susidursime žaidime. Nepanašus į save. Susenęs, praplikęs ir greičiausiai prasigėręs, nors girto aš jo nemačiau.

Komentarai

6 komentarai/-as/-ų
  1. Anonimas 2009/04/09 Atsakyti
  2. eNyu 2009/04/10 Atsakyti
  3. Skotas 2009/04/10 Atsakyti
  4. romasb 2009/04/10 Atsakyti
  5. Artojas 2009/04/10 Atsakyti
  6. senasvilkas 2009/04/12 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *