Ghost Recon Future Soldier | Su tėvo diena, senuk…

Kadangi aš nesu „Ghost Recon“ serijos gerbėjas ir formaliai neturiu teisės rašyti apie „Future soldier“, šį kartą į pagalbą pasitelksiu ir skaitytojo komentarą. Šiaip esu bandęs ir tebeturiu visus šios serijos žaidimus (išskyrus tai kas buvo wii ir delninukams) ir nepasakyčiau, kad jie kažkuo blogi — tiesiog ne mano skonio. Tačiau tos patirties kurią turiu serijos atžvilgiu pakanka, kad plačiąja prasme pritarti Ciupakabros komentarui, kurį jis paliko po žaidimą pristatančiu video. Jei esat prisiekę GRFS fanai, ko gero tai ir bus viskas ką norite paskaityti šia tema (kalba netaisyta):

„Asmeniškai esu įpusėjęs žaidimą (360) taip pat veteran lygiu. Ir tiesa pasakius esu didelis Ghost Recon gerbėjas. Na bent jau buvau, iki šios dalies pasirodymo.

Kodėl? Pirma šitą žaidimą pavadinti taktine šaudykle sunkiai apsiverčia liežuvis. Iš visų taktinių elementų liko vienas (sinchronizuotas šaudymas su komandos draugais). Viskas, tuom taktika baigiasi. Visa kita primena run n gun. Manau reiks pradėti žaidimą ant sunkiausio lygio, nes dabar įsijungi nematomą maskuotę, įsijungi magnetini matymą ir hell yeah GOD mode on, landžioji priešams po nosim ir kali kiaurai sienas su WH. Labai daug taktikos reikalaujantis dalykas (ironija). Nelogiški sprendimai tokie kaip “future tech” šiek tiek juokingi. Jei pažiūrėjus ankstesnių GR dalių priešus ir šios nepamatysit skirtumo. Teroristai, nusikaltėliai su beretėm ginkluoti varganais AK. Bruka tokį įspūdį jog karinė technologija ištobulėjo tik JAV tuo tarpu visam kitam pasauly viskas kaip po senovėj. Rusai važinėja gazikais, skraido tais pačiais “mi 24 hind” sraigtasparniais, o JAV vaikšto nematomi žmonės ir šaudo „karo robotais“ kurie mėto bombas ir leidžia sekles raketas. Fuck logic.

Atrodo, kad kūrėjai orientavosi į jaunesnę kartą įkišdami tokias kvailas scenas kaip vidurinio piršto rodymas, ar gėrimo atidarinėjimas į stalo kampą. Fuck yeah as gi “american super soldier” kaip gi aš su atidarytuvu atsidarinesiu?


Sumažėjo žemėlapiai, sumažėjo pasirinkimo laisvė. Negali valdyt savo komandos, tiesiog sekioji iš paskos kaip skuduras. Neduok die sugalvosi paimprovizuot ir nepamatysi ilgai kurto gražaus sprogimo ar lėktuvo kritimo. O tokie dalykai kaip įkaito vedimas aplink sprogstant sprogimams ir griūnant pastatams, maža to su pistoletu išguldai daugiau priešų nei per visą levelį eidamas su normaliais ginklais ar vaizdo sulėtėjimas šturmuojant kambarį, jau vemt verčia.


Esminis skirtumas, kad ankstesnes dalis žaisdavai kaip norėdavai, o šią turi žaisti taip kaip norėjo kūrėjai.

Tikėjausi gero taktinio GR tęsinio, o gavau žaisliuką, su WH ir kvailu super soldier prieskoniu.
Vienu žodžiu: KID MODE“

Ot ir ne!
Aš kategoriškai nesutinku su žaidimui mestais konkrečiais kaltinimais dėl setting‘o ir ginkluotės logikos, bet apie tai gal šiek tiek vėliau, nes labiausiai aš nesutinku su išsireiškimu „KID MODE“. Nė velnio!

Nenuvertinkim vaikučių, dauguma jų šiame žaidime neturės ką veikti, nes visus eksploitus ras dar greičiau, nei užsispyrusiai sėlinti mėginantis, ilgametis serijos gerbėjas. Jei norėta pasakyti, kad būtent „run‘n‘gun“ principas paverčia žaidimą vaikišku, tai irgi… atmetus režisūrinius skriptus,  priešų žaidime sąlyginai nedaug ir kaunasi jie sąlyginai neblogai. Ne. GRFS yra visiškai netinkamas ir nerekomenduotinas vaikams, nebent…
Nebent jie ruošia dovaną savo nežaidžiančiam tėvui.

Kritinis skirtumas tarp GRFS ir kitų modernių šaudyklių tas, kad čia dominavimas vis tik pateikiamas išnaudojant kur kas realisiškesnį slaptumo ir žvalgybos elementą. Būtent tai ir turėtų patikti vyresnio amžiaus (ne)žaidėjams.

„Ghost Recon: Future Soldier“ aš pavadinčiau tobulu žaidimu 45+ metų casual‘ui. Vidutiniškam vyrui, kuris neabejingas karo istorijai, kažkiek domisi ginklais, žino visus B rated filmus ir dievina „Dicovery“ laidas apie vienos ar kitos šalies spec. paskirties būrius. Pavyzdžiui mano tėvas. Jis tiesiog gimė truputį per anksti, arba truputį ne toje šalyje, kad šiandien būtų geimeris. Jis nėra visiškai asocialus žaidimų prasme, kartu perėjom visas Contra‘s, o kai pasirodė pirmasis „Medal of Honor“ aš ir išvis negalėjau prieiti prie savo „PlayStation“. Nes telikas buvo jo.

Nuo tada daug vandens nutekėjo ir kartas nuo karto jis vis paklausia ar nepaskolinčiau jam kokios konsolės. Man aišku ne gaila, bet kai kalba pasisuka žaidimų link aš vis sutrinku. Mintyse išsivardinu krūvą žaidimų ir tuoj pat juos atmetu. Naujos šaudyklės didžiąja dalimi jį erzintų, nes viena vertus jis casual žaidėjas ir per didelis tempas jį atbaidytų, tačiau tuo pat metu, kaip brandaus amžiaus žmogus, jis norėtų žaisti su žaidimu, o ne atvirkščiai. „Ghost Recon“ atrodo kaip idealus pasirinkimas todėl, kad jame labai gražiai sulieti keli žanrai, kelios žaismo mechanikos, o aštresni kampai nubukinti, kad nesuerzintų. Kažkuria prasme žaidimas yra pakankamai didelis, kad siūlytų laisvės iliuziją, tačiau tuo pat metu įspaustas į rėmus, kad mažiau patyrę žaidėjai nenugrybautų į mišką žibuoklių.

Komentarai

3 komentarai
  1. Trečias Varnas 2012/06/18 Atsakyti
  2. artojas 2012/06/18 Atsakyti
  3. Originalas 2012/06/18 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *