Geriausia melžėja 2009

Pradėsiu ištrauka iš pirmo hit’o google paieškos sistemoje, su fraze „Geriausia melžėja 2009“: „Rugsėjo 10 d. žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ vyko respublikinis švietėjiškas renginys–konkursas „Geriausia melžėja 2009“ […] Varžybų metu griežta vertinimo komisija vertino: melžėjų sanitarinį pasiruošimą, melžtuvės sanitarinį apdorojimą, melžimą, melžėjų gebėjimus nustatant somatines ląsteles, išmelžto pieno kiekį ir švarumą bei darbų organizavimą.[…] „

Kitą dieną – rugsėjo 11 – Europos video žaidimų parduotuvėse pasirodė penktoji „Guitar Hero“ dalis ir esminį „Šilutės žinių“ straipsnio sakinį apie tai, kas gavo „Geriausios melžėjos 2009“ titulą pakeitė į: „Susumavus visus balus – geriausios melžėjos vardas atiteko Activision iš kooperatyvo „Activision-Blizzard““

Būtų juokinga, jei nebūtų kefyriškai liūdna. Realybę šiuo atveju paneigti būtų sunku – Activision per šiuos metus išmelžė „Guitar Hero“ frančizę taip gerai, kad žaidėjams pasidarė šiek tiek bloga. „Pienas“ vis liesėjo liesėjo ir iš 90+ riebumo reitingo metacritic sistemoje 2005-aisiais, kritikų ir apžvalgininkų entuziazmas nusileido iki 70ish, o Bobis Kotikas vis tiek neatlyžo ir kaip saiką praradusi boba iš pasakos apie auksinę žuvelę vis vežė ir vežė naujas dėžutes į viso pasaulio video žaidimų parduotuvių lentynas, lyg nujausdamas, kad mada išsikvepia, ir reikia surinkti paskutinius likusius grašius, nes kaip byloja pop-folkloras – „visi žaidimai sukurti, tik ne visi pinigai paimti“.

Savaitgalį bandžiau „Guitar Hero 5“ bei „Band Hero“ demo versijas ir krapščiau galvą – ar čia ta pati mergelė, kita suknelė, ar kažkas palikta tarp eilučių, ko nesugebėjau perskaityti

„Guitar Hero 5“, „Guitar Hero: Metallica“, „Guitar Hero Smash Hits“, „Guitar Hero: Van Halen“, „Band Hero“, „DJ Hero“, „Guitar Hero On Tour: Modern Hits“ – tiek abejotino herojiškumo taitlų per šiuos metus padovanojo ir dar padovanos Activision. Savaitgalį bandžiau „Guitar Hero 5“ bei „Band Hero“ demo versijas ir krapščiau galvą – ar čia ta pati mergelė, kita suknelė, ar kažkas palikta tarp eilučių, ko nesugebėjau perskaityti. Iš esmės modelis labai paprastas – nusipirkome dvidešimt gerų kūrinių, galime pridėti 40 ne itin gerų, susirinkti šiek tiek pinigėlių iš muzikos leidėjų už nevykėlių atlikėjų reklamą ir visai nemažai iš žaidėjų, kuriems šis rinkinukas bus visai patrauklus pasiūlymas. Bet gal geriau padarykime kitaip – pridėkime 100 ne itin gerų kūrinių prie to dvidešimties, perskelkime sąrašą į dvi dalis, iškepkime du žaidimus. Kai pirmo parduosime kokį pusę milijono, išleisime antrą, per marketingo kanalus pripumpuosime visų galvas, kad tai skirtingo stiliaus rinkiniai – vienas labiau toks ROCK, toks su nuogomis manekenėmis ir Playboy zuikučiais(žr. žemiau), o kitas toks POP – su Avril Lavigne ir kitu teen-emo-pop mėšliuku. O kad visiems būtų linksma, pagaminsim versiją juodaodžiams išore ir vidumi su tikro plastiko DJ pultu ir bus KLASĖ! Visi pajungti ant melžimo aparato ir visi laimingi.

Viskas daroma taip gražiai, kad net nepadoru žiūrėti. Lyg dar naujesni „Ariel“ su deimantų dulkėmis ir angelo atodūsio kvapu.

Viskas daroma taip gražiai, kad net nepadoru žiūrėti. Lyg dar naujesni „Ariel“ su deimantų dulkėmis ir angelo atodūsio kvapu. Lyg dar geresnis „Colgate“ su mikrodalelytėmis, nuo kurių šypsena privers nusirengti bet kurią moterį, ar piniginę atverti bet kurį vyrą (atleiskit už griežtoką stereoptipų naudojimą sakinyje). Activision ėmėsi labai tiesioginio ir brutalaus požiūrio į video žaidimus, paversdami juos kasdienio masinio vartojimo preke. Blogiausia, kad Activision parduodama prekė yra pigi savo turiniu, tačiau ne kaina. Visas ritmo žaidimų pasaulis sukasi aplink žinomų ir mėgiamų muzikos kūrinių ašį. Xbox marketplace galima labai gražiai susirūšiuoti kūrinius pagal populiarumą. Nenuostabu, kad ten viršutines eilutes užima nemokami arba labai labai žinomi kūriniai, kurie ten atsirado tik po didelių derybų su autoriais dėl autorinio mokesčio nuo kiekvienos parduotos dainos. Su tokiais pinigų neuždirbsi (Beatles Rock Band – 590.000 parduotų kopijų po ~40 svarų = 25.000.000 svarų – 18 proc marketingui – 10.000.000 svarų autoriniams mokesčiams = 10.000.000 svarų), tad daug pigiau yra mėšlo kibire įmesti kelis deimantus, nei atvirkščiai ir Activision taip daro.

Paradoksas yra tame, kad aš galiu rodyti pirštais, juoktis ir keikti Activision, kaip galėjau kvatotis iš Electronic Arts porą metų atgal. Stotis ant bačkos ir piktintis, kokie negeri yra leidėjai, kaip jie melžia žaidimų serijas, nepateikdami jokios inovacijos, bet realiai, jie daro taip, kaip nori jų pirkėjas. Čia kaip su Lietuvos televizijomis – jei kritinė masė žiūrovų nori Lalailos ar Kakadū, tai būtent tai ji ir gaus. Jei kitąmet visi norės „Piano Hero“, „Call of Duty 5“ ar „Wolfenstein 2“, Activision taip ir padarys. Romantikos ir idealizmo industrijoje liko labai mažai. Dabar tai didelis, pragmatiškai vykdomas verslas. Romantika nūnai nebemadinga.

Komentarai

24 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2009/10/26 Atsakyti
  2. Patikslintojas 2009/10/26 Atsakyti
  3. Patarejas 2009/10/26 Atsakyti
  4. ZZ1 2009/10/26 Atsakyti
  5. Artojas 2009/10/26 Atsakyti
  6. Kraugerys 2009/10/26 Atsakyti
  7. Originalas 2009/10/26 Atsakyti
  8. ZZ1 2009/10/26 Atsakyti
  9. Originalas 2009/10/26 Atsakyti
  10. Patikslintojas 2009/10/27 Atsakyti
  11. Linxmas 2009/10/27 Atsakyti
  12. Kaimynas 2009/10/28 Atsakyti
  13. Patikslintojas 2009/10/28 Atsakyti
  14. Pjovėjas 2009/10/28 Atsakyti
  15. ZZ1 2009/10/28 Atsakyti
  16. Patikslintojas 2009/10/28 Atsakyti
  17. Pjovėjas 2009/10/28 Atsakyti
  18. Patikslintojas 2009/10/28 Atsakyti
  19. ZZ1 2009/10/28 Atsakyti
  20. Patikslintojas 2009/10/28 Atsakyti
  21. Redraidas 2009/10/30 Atsakyti
  22. ZZ1 2010/11/06 Atsakyti
  23. Artojas 2010/11/06 Atsakyti
  24. ZZ1 2010/11/06 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *