Gang of Four | Tūkstantinis Unopokeris

Kartais įvairių žaidimų mišrainės nepasiteisina, o kartais akivaizdžiai nuneša stogą. Savaitgalį buvau (stipriai avansu) pasveikintas su artėjančiu, tad dovanų gautą kortų žaidimą „Gang of Four“, testavom gausiai užgerdami alumi. Alų paminėjau todėl, kad 4:00 ryte, aš dar buvau žvalus ir nusiteikęs laimėti. Nors tai palyginus niekis. Mano žmona, kurią taip ilgai budrią išlaiko nebent siautėjantis Oskaras, irgi buvo prie stalo. Ji klausė ar sumesim dar vieną…

Gang of Four tai gerai žinomų kortų žaidimų mišinys. Taškai lentelėje jame surašomi taip, lyg žaistum tūkstantį. Na jie panašiai surašomi ir daugelyje kitų žaidimų, tačiau pati surašymo eiga ir partijos trukmė labiausiai primena būtent 1000. Ai, nors greičiausiai čia tik mano pritempimas iš emocinės pusės. Kiti du kortų žaidimai atsispindi kur kas akivaizdžiau. Kortos sužymėtos skaičiais ir spalvom. Visai kaip Uno. Taip pat kaip ir Uno, čia jas reikia kuo greičiau išsimesti. Pats kortų iš rankų metimo principas jau primena pokerį. Kortas ant stalo gali mesti po vieną arba gerai pažystamais pokerio deriniais (pora, trys vienodos, full house, flush ir t.t). Štai čia ir slypi didžiausias perliukas. Kadangi žaidėjai gali mesti tik stipresnius, identiško kortų kiekio derinius, žaidime atsiveria erdvės strategijai ir blefui. Na pavyzdžiui gali rankose turėti du derinius kurių kiekvienas sudarytas iš 5 kortų. Tai gera ir stipri korta, tačiau ji neišjudės, jei žaidėjai žais 1,2 ar 3 kortų deriniais. Kiekvienas ėjimas, tai naujų derinių turimų kortų bazėje paieška, kiekvienas ėjimas tai sudėtingi sprendimai dėl to, kuriuos derinius ardyti, kuriuos pasilikti. Žaidime yra ir vadinamieji kozeriai, kurie limpa visada ir ant bet kokio derinio. Tai 4,5,6 arba 7 vienodų skaitmenų derinukai. Jie gan reti, bet į rankas ateina ~kas trečią ratą. Žinant tai, visada suvoki, kad bet kokia tavo pasirinkta strategija gali pasikeisti, nes realiai, bet kada ir bet kas gali permušti tavo ranką ir apversti žaidimą aukštyn kojomis diktuodami savo ritmą.

Pradinio azarto užtaiso pilnai užtenka vienam ratui, t.y. sužaidimui iki 100 taškų, o tada suvoki, kad noris dar. Taškai skaičiuojami kai paskutinis žaidėjas atsikrato paskutinės kortos. Kiekvienas žaidėjas gauna tiek taškų kiek turi kortų rankoj, plius nuo 8 kortų dar įvedami daugikliai. Kai kažkuris žaidėjas pasiekia 100, kitas žaidėjas turintis mažiausiai taškų automatiškai laikomas nugalėtoju. Įdomu tai, kad minėti daugikliai niekada neleidžia atsipalaiduoti. Gali būti lyderis 7 ėjimus, bet sykį sėdęs su 10 kortų pradėsi balansuoti ant pralaimėjimo ribos. Kai galų gale sužaidėm pirmą ratą iki 100, supratau, kad užmigti neleis neįtikėtina mokymosi kreivė.

Esmė tame, kad pirmą ratą mes daugiausiai ieškodavom kuo aukštesnio derinio, jį beatodairiškai konstruodavom ir tėkšdavom į stalą. Finale, vieno ėjimo metu išmesdavai daugiausiai vieną derinį, o paskui nebeturėdavai kaip išlaikyti iniciatyvos. Ratui artėjant į pabaigą valydavomės palaidas kortas, tokiu būdu silpnesnę ranką turėję žaidėjai išsimesdavo daugumą kortų ir per ratą gaudavo vidutiniškai 2-3 taškus. Tokiais tempais, mums prireiktų 50 ėjimų, kad baigti žaidimą. Štai tada ir pradedi ieškoti strategijos kuri padėtų atsikratyti kortų kuo greičiau. Dar vėliau strategijos kuri padėtų ne tik išmesti savo kortas, bet išmesti jas taip, kad pas kitus jų liktų kuo daugiau. Tada į savo turimas 16 kortų imi žiūrėti ne ieškodamas stipriausių derinių, o bandydamas rasti jų kuo daugiau. Bandai suregzti ir sudėlioti visą žaidimo eigą jau nuo pirmo ėjimo, iš anksto stengies numatyti, ką kada mesi, kokius derinius pakeisi nesėkmės atveju, kokiais būdais ir kada perimsi pirmo ėjimo teisę ir t.t. Tai gali užimti šiek tiek laiko, bet galiu garantuoti, kad tai pasiteisina. Žmonės prie stalo bambėjo, bet antroje žaidimo partijoje aš pralošiau tik vieną ranką. Iš dalies nes sekėsi, iš dalies, nes numatydavau kaip kontroliuosiu stalą. Kadangi laimėtojas visada eina pirmas, galima numatyti daugiau ar mažiau patvarią viso žaidimo strategiją. Įdomu tai, kad nugalėtojas šiame žaidime visada turi milžinišką kiekį privalumų. Nugalėtojas visada gauna stipriausią, silpniausio žaidėjo kortą, o jam mainais duoda bet kurią kortą savo nuožiūra. Nugalėtojas pradeda žaidimą. Vadinasi jis gali diktuoti kelių kortų deriniai guls ant stalo, kai tuo tarpu kiti žaidėjai turi labai greitai prisitaikyti.

Žaidimą gali žaisti 3 arba 4 žaidėjai. Tai didžiausias (ir mano galva vienintelis) jo trūkumas, nes dabar turėsim laukti kortomis žaidžiančių svečių :). Tokie būna nedažnai, o kai ateina paprastai atsineša viskį ir pokerį ;).

Daugiau apie žaidimą galite sužinoti, gamintojo tinklalapyje.

Patys alkaniausi žaidimo savininkai, gali malšinti alkį žaisdami Gang Of Four versiją on-line, bet man, kaip ir Uno atveju, tai neatrodo patrauklu. Yra žaidimų, kuriuos nori žaisti su gyvais oponentais, matyti jų rankas ir akis. Galų gale žaisdamas gyvai ir pasukčiauti gali!

Komentarai

4 komentarai
  1. Andrius 2009/08/03 Atsakyti
  2. Kukas 2009/08/04 Atsakyti
  3. Shockster.PCG 2009/08/04 Atsakyti
  4. Eugenijus 2009/08/05 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *