FIFA 11 | Žaidimas "į kaulą"

Kasmet po naują žaidimą pagimdančios ilgametės sportinių serialų dalys apžvalgininkui yra tam tikras skausmas išeinamojoje. Net jei kasmetinis fifanhlnba2kmaddentigerwoodpes blynas gaunasi skaniai valgomas, tai vistiek ta pati kūčių vakarienė, su tais pačiais dvylika patiekalų. Gal ant stalo jau nebėra vietos pangasijai iš Vietnamo ar žuvies piršteliams, tačiau jų vietą užima kokia silkė pataluose ar keptas ešerys. Ir kas įdomiausia, tai vis tiek išlieka išskirtinė šventė ir mes įsijautę ją žaidžiame –  vien dėl tų kelių kintamųjų, kurie sukuria kitokio vakaro iliuziją. „FIFA 11“ taip pat turi keletą tų kintamųjų, nors bendras stalo vaizdas – lyg iš pernykštės šventinės nuotraukos.

Noriu pastebėti, kad sportiniuose žaidimuose dominuojančiai įsivyrauja tos pačios tendencijos, kurios karaliauja pirmo asmens šaudyklų žanre – mulitplayer’is karalius, vieno žaidėjo režimas – treniruotėms. Tai ypač buvo akcentuojama ir „FIFA 11“ reklaminėje kampanijoje – pradedant pompastišku dviejų minučių klipu „Mes esam vienuolika“(geras momentas tame klipe, kai ore sprogsta raketa su užrašu ‘kaka’), teigiančiu, kad nepriklausomai nuo žaidėjų skaičiaus, pramoginis žaidimo faktorius yra maksimalus, baigiant partizaninio marketingo klipukais, kuriuose NBA žvaigždė ir didelis žaidimo gerbėjas Steve’as Nash’as persekioja JAV rinktinės puolėją Landon’ą Donovan’ą, laukdamas kada jis prisės su juo pažaisti, taip statydamas pastarąjį į nepatogias situacijas viešumoje.

„FIFA 11“, lyginant su ankstesnės kartos serijos žaidimais(FIFA 10 ir tranzitinis World Cup), turi tris esminius pokyčius žaidimo procese. Pirmas – perdavimo stiprumas, antras – sprinto mechanizmo pokyčiai, trečias – fizinės žaidėjų kovos dėl pozicijos suintensyvinimas.

fifa2

Tikrasis ispaniškas El Classico šį sezoną dar neįvyko, bet FIFA 11 stadionuose jis - kasdienybė.

Griežtas gynybinis stilius kovojant dėl kamuolio buvo įvestas ankstesniuose serijos žaidimuose, tačiau „FIFA 11“ šis aspektas dar „pakietintas“ tiek, kad žaidžiant savo fiziniu, prieš teliką kiurksančiu kūnu jauti tos kovos pasekmes. Žemo perdavimo stiprumo įvedimas – rizikingas sprendimas, tačiau pridėjo svarbių realistiškumo balų. Žaidime nebeliko to ping pongo, kuris buvo būdingas futbolo video žaidimams nuo „PONG“ laikų. Sklandus „barseloniškas“ kombinacinis futbolas, paremtas greitu kamuolio judėjimu aikštėje naudojant trumpus perdavimus dabar reikalauja papildomų įgūdžių ir duoda didelį pranašumą šį elementą įvaldžiusiems žaidėjams prieš jų oponentus.

Europietiško FIFA 11 leidimo viršelio žvaigždės „pagadino kvapą“. Na, brazilą Kaka galima suprasti – prieš gamtą nepašoksi, tačiau ilgam iš „Real Madrid“ rikiuotės iškritusi žvaigždė atrodo keistai, vaidindama tokią aktyvią rolę žaidimo vizualiniame apipavidalinime. Na, o Wayne’as Rooney pasišiukšlino kaip reikiant. Anglijai nepatiko jo šėlionės su prostitutėmis, kai žmona laukėsi pirmagimio. Ir nors tai ne itin paveikė FIFA 11 pardavimus, Rooney prakeiksmas jau nuo pasaulio čempionato gadina nervus įvairioms jį savo veidu pasirinkusioms kompanijoms – Nike, Coca Cola, Tiger Beer.

Perdavimo sistemos pakeitimai akivaizdžiai paveikė dirbtinio intelekto valdomos komandos žaidimą. Ypač tai pasimato žaidžiant „Be A Pro“ režimu ir valdant tik vieną žaidėją. Pastebimai padaugėjo netikslių perdavimų tarp kompiuterio valdomų žaidėjų, kas būtent šiame režime kartais varo į neviltį.

Sprinto mechanikos pakeitimai taip pat prisideda prie uncanny-valley’iško(teigiama prasme) „FIFA 11“ realistiškumo. Valdomas futbolininkas maksimalų sprinto greitį žaidime pasiekia ne taip greitai kaip anksčiau. Tai reiškia, kad apsižiopsojęs gynėjas negali žaibiškai greitai pagauti pralekiančio puolėjo, kuris dėl ilgo sprinto jau ima praradinėti greitį.

Visos kitos žaidimo naujovės ir sprendimai yra abejotinos vertės, o kai kurie, mano nuomone, nebuvo ir reikalingi. Tiesa, tai dalykai, kurie tiesiogiai nesusiję su futbolo žaidimu, tad futbolo žaidimas „FIFA 11“-oje yra artimas tobulybei, tad visus ankstesnius serijos žaidimus galima drąsiai mesti į geltoną perdirbimo konteinerį.

Visų pirma EA Sports nusprendė apjungti „Be A Pro“ ir „Manager“ režimus į vieną paketą pavadinimų „Career Mode“ ir pristatyti tai kaip naujovę. Aksominė apgavystė. Tai nėra naujovė, tik akivaizdus resursų taupymas ant to paties karjeros variklio užmetant du skirtingo žaidimo būdus. Aišku, situacija, kai kone visą sezoną prasėdi „ant suolo“, t.y. prieš ekraną, žiūrėdamas kaip kalendoriaus režime generuojamos rungtynės ir naujienos bei skaitydamas eilinį trenerio laišką, kad „ne, šį kartą gal tau neleisiu žaist“, sukuria itin realią kiekvieno pradedančio futbolininko kasdienybę, tačiau tikri futbolininkai turi treniruotes, rezervinių komandų mačus. „FIFA 11“ to neliko, tačiau liko rudimentinės liekanos – tokios kaip trenerio laiškai cit. „Na gal dar labiau pasistenk ir galbūt būsi išleistas į aikštę“. Stengimasis čia – dar intensyvesnis akių varvinimas žiūrint į kalendorių ir spaudinėjant A A A. Tad šiam žaidimo aspektui „Electronic Arts“ sutaupė. Good for them.

Kaip ir kaskart, kalbant apie „FIFA“ žaidimų seriją, storiausių lazdų norisi duoti vartotojo sąsajos kūrėjams, kiekvieną mielą žaidimą gaminantiems tą patį neintuityvų, laginantį UI, neturintį nė kruopelytės žavesio. Nors imk ir sugrūsk už FIFA atsakingo EA Sports padalinio chebros veidus į tai, ką su NHL serija daro jų kolegos.

Šioks toks nesusipratimas yra „patobulintos“ įvarčių šventimo animacijos. EA Sports bandė tai paversti savotišku mini žaidimu ir tai papildyti hiperaktyviais įvarčio šventės dalyviais – komandos draugais. Tačiau itin dažnai dėl modelių „barbiškumo“ ir futboliškos tuštybės, įvarčio šventimas pavirsta į savotišką Kenų orgiją, kiaurai skrodžiančią priešininkų vartininko kojas.

Nesusipratimas yra ir vartininko režimas. Taip, valdyti vartininką ir traukti netraukiamus smūgius „ant popieriaus“ yra smagu, tačiau aš tikrai kvestionuočiau psichinę būklę žmogaus, vien tik su vartininku perėjusiu karjeros režimą. Tai matyt buvo lengvai implementuojama, EA tai padarė ir panaudojo tai kaip marketingo priemonę, bet pats rezultatas gavosi „šiukšlinis“.

fifa3

Arena - geriausiu "Loading..." ekranu tituluojamas mini žaidimas. Tik kad nelabai toks yra. Laukimas vargina kitose žaidimo skiltyse, o ne mačo krovime.

O kas liko – liko nuo „Fifa World Cup 2010“ – paaštrinta grafika ir invalidiška vienuolikos metrų mušimo sistema. Tačiau neliko sirgalių simsų, kurie man tikrai didelė netektis, nes tikrai patiko. Na, buvo dar labiau praplėsta „Be A Pro“ pasiekimų sistema, su bucų, aksesuarų ir įvarčio šventimų atrakinimų. Bet tai tik nereikšmingi priedai.

„FIFA 11“ yra fantastiškas žaidimas. Jis kietesnis, aršesnis ir dar labiau „hardcore“, tuo pačiu kaip niekad arti realaus žaidimo. Nors viskas, kas vyksta už aikštės ribų išpildyta toje pačioje nekompetencijos dvasioje, siūlyčiau tai paprasčiausiai ignoruoti, nes kaip ir tikrame futbole, nesvarbu kokie batai ar kokia apranga, svarbus tas, kas juos užpildo.

P.

Komentarai

4 komentarai/-as/-ų
  1. donce2001 2010/11/26 Atsakyti
  2. Agnyz 2010/11/28 Atsakyti
  3. Itekis 2010/12/04 Atsakyti
  4. Poster 2011/05/20 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *