Endwar | Junit oun, von, on, move ffs!

Žaidimas valdomas (beveik) TIK žaidėjo balsu. „Tom Clancy‘s Endwar“ nereikėjo daugiau nieko, kad sukeltų pirminį mano susidomėjimą. Pasikapsčius giliau darosi akivaizdu, kad Endwar — ne kas kitka, kaip žaismingai pateiktas sprendimo pristatymas. Rekomenduoju visiems geek‘ams, tuo tarpu šiaip mėgėjų pažaisti armijos turėtų laikytis nuošaliau.

Už ką aš myliu Tomą

Vienas didžiausių Endwar privalumų tas, kad jis išleistas su Tom Clancy pavarde. Tai automatiškai reiškia, kad žaidimo siužetas bus daugiau ar mažiau intriguojantis. Tom’as Clancy žymus knygų autorius iki šių dienų gyvenantis šaltojo karo nuotaikomis. Neesu aš didelis jo gerbėjas ir jo kūryba man nelabai, bet žaidimuose jo parašytos foninės istorijos paprastai dera puikiai. O ir pats autorius turėtų būti dėkingas žaidimų industrijai už tai, kad jį žino tokios minios žmonių. Esmė tame, kad nepaisant visų Tomui būdingų fobijų ir paranojų, jo vardu ženklinti žaidimai paprastai išlieka pakankamai neutralūs. Todėl malonūs žaisti ir nesukeliantys pasipriešinimo ar neigimo jausmo, informacijai kurią žmogus gauna žaidimo metu. Šalia to būtina paminėti ir faktą, kad būdamas savo srities žinovu, Tomas puikiai išnaudoja savo įgūdžius tam, kad visada žengtų žingsneliu priekyje. Žaidimų pramonė kaipo tokia, kurdama žaidimus apie šių dienų ar artimos ateities konfliktus paprastai remiasi pirmaisiais laikraščių puslapiais, visuomenės požiūriu. Irakas, Afganistanas, naftos karai, Tarptautinis terorizmas — visa tai žaidimuose atsiranda prabėgus kuriam laikui nuo masinio problemos eskalavimo. Tom Clancy dirba kitaip. Jis spėlioja ir prognozuoja. Jis modeliuoja situacijas remdamasis neįtikėtinais požiūrio taškais. Pavyzdžiui jo žaidimuose šiuolaikinė Japonija gali tapti pagrindiniu trečiojo pasaulinio karo agresoriumi. Ir tai ne laiko mašinos pagalba. Manipuliacija, konspiracijos, įtūžę kaimynai ir trumparegiai sąjungininkai sudaro pakankamai prielaidų manyti, kad Japonija gali įvelti pasaulį į sau naudingą karą. Tuo man ir patinka Tomas. Jo žaidimų temos paliečia detales apie kurias laikraščiai (galbūt) rašys rytoj. Jis niekada neeskaluoja vakar dienos konfliktų ir žiūri į priekį. Tai tiesiog įdomu.


Susišaudymuose gausu efektų, tačiau į kovą įsivėlę daliniai nustoja būti mobilūs. Tai sukelia nemalonų vangumo pojūtį.

Endwar taip pat siūlo žvilgsnį į ateitį. Į keik tolimesnę ateitį nei esame įpratę. 2020 metai. Trečiojo pasaulinio karo išvakarės. Karo, kurio užuomazgas Tomas mato jau šiandien. Žaidimo istorija pasakoja apie maždaug mūsų dienomis įvykusį atominio ginklo naudojimo proveržį kažkur artimuosiuose rytuose. Konfliktas su ekstremistinėmis grupuotėmis nusineša per 6 milijonu gyvybių ir visiškai sužlugdo naftos gavybos pramonę. Tokiu būdu JAV gauna tvirtą Europos paramą galų gale įrengti vieningą raketinį skydą saugantį sąjungininkes nuo išorės pavojų. Rusija gi tampa energetikos monopoliste. Mikliai didindama apsukas ir kosminėmis kainomis pardavinėdama naftą ir dujas, Rusija modernizuoja armiją, pastato nuosavą raketinį skydą. ES ir JAV atlieka bandymus kurių metu abi šalys atakuoja viena kitą balistinėmis raketomis, nė viena jų nepasiekia taikinio. Paskelbiama, kad pasaulis žengia į naują taikos erą. Neilgam. JAV supranta, kad esamas status quo nurašo ją kaip lyderiaujančią supervalstybę ir pradeda naują kosminę programą kuri ilgainiui gražintų jai stipriausiosios titulą. ES tai nepatinka. Aljansas subyra. Kosminės stoties „Laisvė“ statyba artėja prie pabaigos, JAV atstovai teigia, kad ji skirta tik taikiems tikslams, tačiau jos garnizoną sudarančios kosminio desanto kuopos kelia pagrįstų abejonių. „Laisvė“ pajėgi atakuoti bet kurį žemės lopinėlį, o jos įguloje esantys kariai išsilaipina bet kuriame planetos taške nepraėjus ir 90 minučių nuo įsakymo. Paskutinio ir esminio modulio paleidimo į orbitą išvakarėse, nežinomos pajėgos atakuoja kosminę stotį ir bando sabotuoti startą. Nesėkmingai. JAV įtaria Europos specialiąsias pajėgas ir organizuoja kontrsmūgius Europos teritorijoje. Rusija, su giliu liūdesiu stebi draugų barnį, o šiam peraugus į peštynes paskelbia, kad netoleruos savanaudiškos Europos požiūrio. Rusijos kariai, deklaruodami paramą JAV, įsiveržia į Lenkiją. JAV tai vertina kaip naujus mėginimus atkurti rytų bloką ir savo „sąjungininkei“ paskelbia karą. Taip ir prasideda trečias pasaulinis. Tiesa viskas iš tikrųjų buvo ne taip. Žaidimo eigoje išaiškėja kas, ką, kur, kaip ir kodėl pakišo. Tiksliai sužinos tik tie kas žais, tikrai neketinu griauti intrigos.

Už ką galima mylėti Endwar
Na o be istorijos, žaidime tėra vienintelė išskirtinė ir tam tikro dėmesio verta savybė. Geri 95 procentai viso žaidimo veiksmo valdomi balsu. Aš pats testavau preview kodą asmeniniam kompiuteriui, todėl maksimalaus šios funkcijos malonumo negalėjau patirti. Turiu galvoje… Na įsivaizduokite. Guli sau išsidrėbęs ant sofutės. Čipsai, alus ir didelis televizoriaus ekranas kuriame kažkas kariauja. Ir kariauja jie taip, kaip tu pasakysi. Prie asmeninio kompiuterio viskas ne taip. Nes vis tiek, nors ir minimaliai turi naudoti klaviatūrą su pele, kas reiškia standartine būseną prie AK.  Bet kuriuo atveju. Malonumas valdyti žaidimą balsu yra dydis. Kurį laiką… Gerą pusvalandį…
Mechanika ultra paprasta. Įsakymai sudėti į nematomus medžius, kurio sekančią šaką pamatai tik tada kai aktyvuoji prieš tai esančią. Prieš žaisdamas sukalibruoji savo balsą, ištari 10 testui skirtų įsakymų ir pirmyn. Pirmoji šaką apibrėžia terminą Kas?. Grubiai šnekant dažniausiai teks sakyti „Unit“ kas apibrėžia dalinį, bet būna momentų kai šaką pradeda žodis „Deploy“ ar „Air strike“ pastiprinimo iškvietimui. Bet likim prie Unit. Taigi. Gauni misiją užimti tašką F ir eliminuoti priešus. Ir vieną būrį šiam reikalui. Vadinasi sakai Unit, atsiveria skaičių šaka leidžianti pasirinkti kovinę grupę, ištari jos numeriuką, tuomet ištari funkciją kurią dalinys turi atlikti ir apibrėži taikinį. Jei imtume mano pateiktą pavyzdį pirma bandytume judėti link taško kurį reik užimti „Unit | 1 | move  to | Foxtrot“.  Tarkim ten pamatom priešo dalinį, kuriam žaidimas automatiškai priskiria numeriuką. Numeriukas prisikiriamas tą pat akimirka kai mūsų pajėgos pamato priešo dalinį. Šiuo atveju priešas būtų pažymėtas vienetuku, tad duodamas įsakymas „Unit | 1 | attack | hostile | 1“. Kai priešas sunaikinamas sakom „Unit | 1 | secure | Foxtrot“ taško užėmimui. Iš principo, tokiu pat būdu valdomas visas žaidimas. Lankstumo nėra daug, bet jo pakanka tikslams pasiekti. Kamera taip pat valdoma balsu tiesiog permetant ją nuo dalinio prie dalinio. Būtent todėl, jei tik galiu rinktis, visada turiu bent vieną sraigtasparnių unit‘ą. Prie j�
� pakabinta kamera leidžia gan plačiai ir patogiai stebėti mūšio lauką.


Kampanijos režime žaidėjas valdo vieną iš trijų frakcijų ir pats renkasi kovos teatrus.

Šiaip tai sistema veikia stebėtinai gerai ir pirmas 20 minučių žaidimas veža. Sunku patikėti balso galia. Kai galu gale patiki, norisi pradėti ja mėgautis ir čia žaidimas pakiša koją. Šlubuoja tiek žaidimo mechanika (žemiau parašysiu kaip), tiek ir griežta įsakymų formuluotė. Truputi pasiduodi emocijoms, nukrypsti nuo įsakymo davimo struktūros ir įsakymas lieka nesuprastas. Žaidėjas verčiamas nuolat identiškai kartoti nuobodžias frazes ir vengti bent ryškesnių balso pakitimų. Ilgainiui pats pasijauti kaip robotukas mėginantis įgarsinti viską, ant ko kažkas užveda pelės kursorių. Tiesa pastebėjau, kad kai kurių žodžių išmetimas įsakymui neigiamų pasekmių neturi. Pavyzdžiui „Unit | 1 | Attack | 4“ veikia ir be žodžio „Hostile“. Tačiau tai smulkmė, nurodinėjimas balsu vis tiek išlieka gan nelanksčia praktika. Ypač jei žaidėjas turi problemų su kokiu nors žodžiu. Pavyzdžiui mano atveju žaidimas labai sunkiai supranta „One“. Prieš tardamas „One“ turiu padaryti pauzę, o kartais pakartoti patį žodį 10 sykių, susinervinti ir atiduoti įsakymus senuoju metodu. Naudodamas pelę.
Reziumuojant galiu pasakyti tik tiek. Žaidimo valdymas balsu — išties įdomi patirtis, bet jai dar ankstoka. Sistemai trūksta lankstumo ypač jei kalbame apie žaidimą AK. Žaidžiant konsole įspūdis ko gero stipresnis, ypač turint galvoje ir tai, kad ištikimų konsolių gerbėjų patirtis žaidžiant strategiją yra gan ribota.

Pritemkime tą prie to
Visa kita žaidime yra grubiai pritempta prie valdymo balsu. Žaidimo mechanika dalinai pasiskolinta iš klasikinio, super gero konsolinio, strateginio žaidimo Herzog Zwei. Iš esmės ji tokia skurdi, kad labiau derėtų žaidimą lyginti su stalo žaidimu Stratego, o ne su kompiuteriniais konkurentais, kurie jau senai yra peržengę standartinio balanso slenkstį. Manyčiau visus veiksmus Endwar kūrėjai atliko varomi vienintelio poreikio, paversti valdymą balsu įdomia ir subalansuota patirtimi. Finale jie tikslą lyg ir pasiekė. Žaidimą valdyti vien tik balsu įmanoma. Tokiu būdu įmanoma pasiekti pergalę ir įveikti žaidimą. Kaina? Be paties valdymo balsu žaidime nėra kas veikti. Jokio iššūkio, jokios taktinės erdvės. Tiesą sakant, Endwar pavadinčiau dar viena techdemo šiuo atveju reklamuojančią valdymo balsu softą.
Esmė tame, kad visa žaidimo mechanika paremta paprastu trikampio principu kur tankai valgo šarvuočius, šarvuočiai sraigtasparnius, sraigtasparniai tankus. Visa žaidimo esmė nuspėti, kokį padalinį kokiam taške laiko priešas. Pėstininkai savo ruožtu neblogai atakuoja visus, bet tik jei turi solidžią priedangą. Jei tokios nėra, juos žudo visi kas netingi. Iš esmės pėstininkai būtų nenaudojami, dėl lėto judėjimo greičio, tačiau jų reikia norint kontroliuoti ir tobulinti strateginius taškus.


Kampanijoje daliniai keliauja iš misijos į misiją išsaugodami anskčiau sukauptą patirtį. Kad žaidėjas turėtų daugiau šansų tai padaryti, „išjungę“ priešą DI kariai nustoja jį atakuoti taip jam suteikdami šansą evakuotis iš mūšio lauko. Žaidėjas norintis užkirsti kelią priešo evakuacijai privalo pakartoti atakos įsakymą.

Kadangi balsu duotą komandą žaidimas turi išanalizuoti, net ir greitai ištartas nurodymas vykdomas su uždelsimu. Jo metu ekrane išvedamas visas įsakymo medis, kad žaidėjas dar įsitikintų ar sistema jo įsakymą suprato teisingai. Taip prarandamos sekundės, kurios Red Alert 3 tempo žaidime reikštų totalų pralaimėjimą. Endwar jos nereiškia nieko, mat visi kariai turi galios skydus. Norint daryti žalą daliniui, pirma reikia nudrožti skydą. Tai šiek tiek užtrunka, vadinas žaidėjas turi laiko teisingai ištarti įsakymą, ar pakeisti tą kurį sistema interpretavo savaip. Norint išlyginti balansą batalijoms tinkle, šis dirbtinis įsakymo apdorojimo lagas veikia ir valdant žaidimą pele su klaviatūra. Tačiau bet kuris šiek tiek strategavęs žaidėjas naudodamas tradicinius įrankius žais greičiau ir sėkmingiau. Nesvarbu, kad atakos įsakymui prireiks panašiai tiek pat laiko. Pasitelkęs klaviatūra su pele žaidėjas mikliau grupuos savo padalinius, kaišios juos į priedangas. Ir jam bus nuobodu. Nes veiksmo, net ir inirtingiausio mūšio metu nėra daug. Tą pačią akimirką kai tavo dalinys atakuoja priešą gali atsipalaiduoti. Manevravimas jokios įtakos neturės o ir tikimybė kažkaip pakeisti susišaudymo baigtį menka. Tai lemia tas pats anksčiau minėtas trikampio principas.
Žaidimas visa savo esme pritemptas prie vadovavimo balsu, tad jei nenori to daryti, veikti žaidime lyg ir nėra ką. Bent jau AK žaidėjams. Konsolių atveju lėtas tempas, graži žaidimo grafika, nedideli padaliniai ir aiškiai detalizuoti koviniai vienetai ar technika turi savų privalumų. Tiksliau visos šios savybės ir yra tai, ko reikia konsolinei strategijai tam, kad ją valdyti būtų patogu, žaisti smagu o vaizdas ekrane netrikdytų ir neverstų sėdėti per 20 centimetrų nuo TV ekrano. Deja neturėjau galimybės išmėginti X360 ar PS3 versijų, tai nesakysiu, kad rekomenduoju. Nors greičiausiai kaip pradžiamokslis Endwar konsolininkams susivalgytų daugiau ar mažiau skaniai. (Kiek žinau tiek X360, tiek PS3 savininkai gali parsisiųsti demo).


Šiaip aplinkos žaidime gal kiek nykokos, bet išties gražių lokacijų yra. Didelės istrižainės televizoriuje Endwar turėtų atrodyti labai gerai.

Ateitis?
Ateities tokiam valdymo principui žaidimuose aš nematau. Bent jau iki tol, kol žaidimo mechanika bus pritempiama prie valdymo balsu, o ne atvirkščiai. Atvirkštinis metodas mano požiūriu būtų labai parankus daugelio žanrų žaidimuose. Jei balso komandos būtų naudojamos foninių įsakymų dalinimui, žaisti būtų super įdomu. Na pavyzdžiui tas pats Brothers in Arms. Jei šalia tradicinio valdymo pele turėtume galimybe balsu atiduoti skubius nurodymus padaliniams, o patys nesiblaškydami šaudyti toliau. Man patiktų. Be to, tai galėtų veikti laisva forma, kaip sprendimas ekstra situacijoms. Pavyzdžiui pakliuvus į pasalą. Pats turi susitelkt į šaudymą ir asmeninės priedangos paiešką, plius dar rasti priedangą būriui. Jei tokiais momentais žaidimas suprastų „Squad on me“, „Squad take Cover“ ir panašias komandas, o jas vykdytų ne pažodžiui, bet pats nuspręstu kuri priedanga šiuo metu artimiausia ir geriausia, žaidimas taptų įdomesnis. Kūrėjai turėtų visas teises bent dvigubai padidinti jo tempą ir sudėtingumo lygį, žinodami, kad žaidėjas galės žaibiškai reaguoti norėdamas išsaugoti savo karius. O kai visi pr
iedangoje galima imtis tradicinių taktinių gudrybių. Tas pats galioja ir strategijoms, kuriose balsas galėtų būti alternatyvi priemonė. Išlaikant žaidimo tempą ir balansą tiesiog leisti žaidėjui vadovauti ir balsu. Tai būtų pravartu tais atvejais kai nesinori judinti kameros į kitą žemėlapio vietą, kur kažkas laukia tavo įsakymo.

Nelabai tikiu, kad Ubisoft po ne visai save pateisinančio Endwar numes valdymo balsu technologiją į stalčių, bet ar ji taps pageidaujama greičiausiai priklausys tik nuo to, kaip kūrybingai jie į ją žiūrės. Faktas tas, kad apsimetinėti negyvu, metaliniu, default‘ines eilutes skaitančiu robotuku aš nenoriu. Kad ir kokią euforiją pajutau, kai pirmieji tankai gavę mano nurodymą pajudėjo iš vietos, po valandos iš jos neliko nė ženklo.

Komentarai

9 komentarai/-as/-ų
  1. ZZ1 2009/03/12 Atsakyti
  2. Artojas 2009/03/12 Atsakyti
  3. ZZ1 2009/03/12 Atsakyti
  4. Artojas 2009/03/12 Atsakyti
  5. ZZ1 2009/03/12 Atsakyti
  6. Artojas 2009/03/12 Atsakyti
  7. Zpat 2009/03/13 Atsakyti
  8. Anonimas 2009/03/13 Atsakyti
  9. no0ne 2009/03/19 Atsakyti

Komentuoti: Zpat Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *