Dykumų autobusas ketvirtą kartą išriedėjo į savo šventą kelionę

Per darbus pražiopsojau vieną unikaliausių žaidimų kultūros kasmetinių įvykių – „Desert Bus for Hope“. Jei į „Dievo režimą“ atklydote atsitiktinai ir galvojate, kad žaidimai yra beprasmė laiko naikinimo forma, negalinti duoti nieko daugiau(čia noriu pasakyti, kad nuolatiniai mūsų skaitytojai žino – žaidimai gelbsti gyvybes ir daro pasaulį gražesnį), tai šis įrašas skirtas pakeisti jūsų nuomonę.

Jei skaitėte apie podcast’ą „Life well wasted“ ir parsisiuntėte penktą epizodą „Help“, tai tikriausiai žinote, kas yra „Desert Bus for Hope“. Nežinantiems – trumpas diskursas į istoriją. 2007-aisiais komikų mėgėjų grupelė „Loading Ready Run“ sumanė akciją, kurios tikslas surinkti lėšas ir skirti jas „Child’s Play“ labdaros organizacijai. Jie paėmė pačiu nuobodžiausiu žmonijos istorijoje tituluojamą žaidimą „Desert Bus“ ir žaidė jį, visą procesą transliuodami į internetą. Tad prisijungę internautai galėjo žiūrėti kaip „Loading Ready Run“ komanda sėdi kambaryje ir bando nuvairuoti autobusą per dykumą į Las Vegasą ir atgal. Taip pat buvo pakurtas pokalbių kambarys, kuriame žiūrovai galėjo bendrauti su žaidėjais ir pasiūlyti įvairių idėjų – pvz. žaisti žaidimą su bokso pirštinėmis ar atsisėdus žemyn galva.

„Desert Bus“ – tai oficialaus išleidimo nesulaukęs SEGA CD žaidimas, kurtas 1995-aisiais. Po „Doom“ invazijos žiaurūs žaidimai susilaukė aršios kritikos, tad „Desert Bus“ buvo savotiškas pokštas – žaidimas be smurto, kuriame reikia nuvairuoti autobusą iš Tuskono į Las Vegasą. Įdomiausia, kad visoje realias aštuonias valandas trunkančioje kelionėje nieko nevyksta: stotelėse nelaukia keleiviai, kelyje nėra pravažiuojančių automobilių, o kraštovaizdis susideda iš bekraštės dykumos ir praplaukiančių kaktusų.Tačiau autobusą reikia vairuoti, nes dėl nesubalansuotų ratų jį šiek tiek neša į šoną, tad nuolat reikia koreguoti važiavimo kryptį, kad dykumų laineris nenulėktų nuo kelio. Už įvykdytą kelionę gaunamas vienas(!) taškas. Demonstraciniuose diskuose gyvybę išsaugojęs žaidimas atrado savo paskirtį XXI amžiuje ir kontraversiškai tapo vienu iš žaidimų kultūros simbolių.

Kiekviena žaidimo valanda turėjo savo kainą, ir kai žiūrovai paaukodavo tam tikrą sumą, akcija buvo pratęsiama papildomą valandą. Pirmoji ekspromtinė „Desert Bus for Hope“ akcija baigėsi, kai dolerių skaitliukas sustojo ties 22.850 suma. Tai buvo neįtikėtina.

Neįtikėtina tiek, kad jau kitąmet „Desert Bus for Hope“ driokstelėjo papildoma jėga, kai „Loading Ready Run“ gavo papildomo viešumo po pirmojo renginio per media kanalus. 2008-aisiais „Loading Ready Run“ jau surinko 70.000 JAV dolerių. 2009-aisiais – 140.000. Dykumų autobusas, kaip kokia Nomedos „Išsipildymo akcija“ įsisiūbavo!

Vakar vidurnaktį prasidėjo ketvirtoji „Desert Bus for Hope“ akcija. Jau nuo pernykščio renginio akcija pasipildė papildomais dalykais tokiais kaip aukcionai. Įdomiausia, kad daiktus jiems skiria ne tik žaidėjai visame pasaulyje, bet ir žaidimų kompanijos. Autobuso kelionės metu vyksta šių daiktų aukcionai, o surinktos lėšos skirtos tai pačiai „Child’s Play“ organizacijai, kuri perka žaislus ir žaidimus sergantiems vaikams, taip lengvindama jų sveikimo procesą. Taip pat viso performanso metu galima siųsti iššūkius žaidėjams – nurodote sumą, kurią sumokėsite už tai, kad jie padarytų vieną ar kitą nesąmonę žaisdami „Desert Bus“.

„Desert Bus for Hope“ akibrokštas įrodo, kad žaidimai yra šis tas daugiau, nei „po velnių, kiek gi gali sėdėti prie to kompo“. Tai visavertis kultūrinis reiškinys, vienijantis žmones ir galintis keisti pasaulį. Jau ketvirtus metus iš eilės tai puiki proga prisidėti ir jums – paaukokite, ar įsigykite šį puikų „Pac Man“ kepurių rinkinį. Mes[žaidėjai] esame jėga. Ypač tuomet, kai niekas iš mūsų to nesitiki.

p.s. įrašo publikavimo akimirką „Desert Bus for Hope“ jau riedėjo link antros paros vidurio, surinkęs daugiau nei 35.000 JAV dolerių iš tiesioginių aukojimų.

P.

Komentarai

4 komentarai/-as/-ų
  1. Originalas 2010/11/21 Atsakyti
  2. Patarėjas 2010/11/21 Atsakyti
  3. Originalas 2010/11/21 Atsakyti
  4. Simauskas 2010/11/21 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *