Dievo Tėvo Šortai — Tomb Raider

Yra daugybė priežasčių pamilti naująją Larą, bet ryškiausia jų viena — DIZAINAS.

„Tomb Raider“ atgimė naujam gyvenimui ir nuo pirmų akimirkų su žaidimu suvokiau, kad jį myliu. Negalėjau dorai suprasti kodėl, bet po trejeto valandų aplankė nušvitimas. Kalta ne Lara, ne siužetas ir ne veiksmo scenos. Kaltas žaidimo ir lygių dizainas, kaltas kūrėjų požiūris privertęs visus kitus elementus vergauti dizainui. Tai nuostabu, ypač turint galvoje, kad moderniame žaidimų kūrime, dizainas paprastai tarnauja kūrėjo užmačioms išryškinti vizualius, veiksmo ar kitus žaismui menkai reikšmingus elementus.

Naujasis „Tomb Raider“ yra tiesiog gerai sukaltas, unikalus ir autentiškas žaidimas kuris sėmėsi įkvėpimo iš klasikinių serijos dalių, bet jame galima justi „Uncarted“, „Lost“ ar net „Journey“ įtaką. Gaivus nuotykių žaidimas savyje jungia visas žanrui būtinas mechanikas, platformų sekcijas, ne ypač sudėtingus galvosūkius, personažo progresiją, tyrinėjimą ir gamybą, tačiau esant norui jį galima įveikti kaip eilinę šaudyklę. Unikalu tai, kad kūrėjai nieko neaukoja. Siužeto pasakojimo prasme tai tiesinis žaidimas, kurį galima įveikti keliaujant iš pažiūros tiesiniais lygiais. Pasakojimui skirta pakankamai daug dėmesio, puikiai išsukta Laros nekaltybės tema (o apie jos šniurkščiojimą nosimi, gali parašyti atskirą tekstą!), skandalingai pagarsėjusios smurto scenos tik praturtina žaidimą papildomomis emocijomis.

Nuotykių ieškotojai tuo tarpu gali laisvai ignoruoti siužeto viliones ir sekti iš paskos tik tada, kai pasijus tam nusiteikę. Žaidimo lygiai iš tiesų nėra tiesiniai, išnarplioti galybės alternatyvių kelių, kuriais keliaudami randame daugiau žaidimo turinio, galvosūkių ar naujas taktines galimybes kovai su priešais. Netgi priedangos sistema padaryta gerai. Kūrėjai pašalino tradicinius žaidėją prie sienos pritraukiančius čiulptukus ir išmokė Larą ropoti. Taip buvo nukauti du zuikiai, nes Lara ne tik naudojasi priedangomis, bet ir skubėdama link jos drasko žemę nagais taip visada palikdama valdymą žaidėjo rankose ir suteikdama visam reikalui dramatizmo.

„Journey“ paminėjau prisiminęs to žaidimo vėjus, kurie ten pakeitė nematomas sienas. Naujajame „Tomb Raider“ lygių ribas saugo tvoros, uolos ir spygliuoti krūmai, kuriem kažkoks genijus nutarė įkvėpti šešėlių žaismo praturtintos gyvybės. Tyrinėdami „Tomb Raider pasaulį nepagalvosite, kad tam tikra lygio dalis užtverta absurdiškai ar be reikalo. Jei kelią pastos krūmas, jūs paprasčiausiai nenorėsite su juo ginčytis.

Visiems nuotykių ir veiksmo gerbėjams rekomenduojame.

Išsamią mūsų apžvalgą skaitykite kovo gale pasirodysiančiame GameON#5.

Komentarai

2 komentarai
  1. Nukainotas 2013/03/21 Atsakyti
  2. eZiLKA 2013/03/25 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *