Dievo Tėvo Šortai — Codename Panzers: Cold War

Bėda su kariniais žaidimais yra tame, kad labai nedaugelis iš jų vyksta Šaltojo karo metais. Matote, maišo visa ta „Šaltojo“ dalis. Gali kiek nori kalbėti apie žarijų žarstymą kitų rankomis, bet sovietai taip niekad tiesiogiai ir nestojo prieš NATO. O aš juk noriu išbandyti tuometinius tankus ir kitą techniką! Taip žmogus ir įsijungi „Codename Panzers: Cold War“.

Tiesa, aš nežaidžiau „Codename Panzers: Phase I“ (2004) ar „Phase II“, kurie savo laiku buvo gerai įvertinti. Bet jau ties „Cold War“ (2009) matosi, kad vengrai „StormFront“ jau buvo išbarstę visą genialumą, panaudotą pirmuose žaidimuose (ir S.W.I.N.E.). Šaltasis karas išėjo toks… drungnas.

Regresas nuo už detalumą liaupsintų bočių – akivaizdus. Vaizdai atrodo gal net baisiau nei 2004 metais (tuo tarpu amžininkas „Dawn of War“ vis dar seksualus), variklis nedraugauja su naujais OS ir kankina ilgais krovimo laikais. Pėstininkai laksto tik su SMG (nes „Tommy Gun“ modelius vėl panaudot galima?), kartu su galimybe keisti pėstininkų pozas dingo ir  kulkosvaidininkai. O, ir tankus dabar gali vairuoti bet kas! Susprogdinti irgi, ką kartą patyrė mano „Walker Bulldog“ susidūręs su BTR-40 kulkosvaidžiu.

Jei ne 5 metų skirtumas, sakyčiau, kad jie tiesiog pakeitė dalinių „skins“ ir išleido žaidimą. O kam to reikėjo? Ar bankrutuojančios firmos lėšų nebuvo galima panaudoti racionaliau? Galų gale, jau buvo praūžęs „Company of Heroes“. Tik „StormFront“, atrodo, iš jo ne tik nepasimokė, bet ir nemažą dalykų pamiršo.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *