Dievo režimas goes to Яussia! Inтяо

Dar ardamas priėmiau sprendimą, kad vieną parodą šiemet reik aplankyt. Apmaudu aišku, kad didžioji depresija nugesino, niekada ryškiai ir nerusenusią, viltį aplankyti Tokijų, bet jis niekur nepabėgs. Ta pati depresija privertė apskaičiuoti galimybes savaitę maukti alų Kiolne. Pasiskaičiavau ir rezultatas man nepatiko. Po to viskas susigulėjo, tad dar neišsiskirsčius Gamescom lankytojams buvo nuspręsta šauti ten kur už turimus grašius išeina. Į Maskvą!

Kaip žinia ten vyks Igromir–2009 kuriai skirsiu visą dieną, o gal net dvi. Esmė tame, kad tai paroda žaidėjams, o ne industrijos žmonėms, tad važiuoju daugiau dėl bendro įspūdžio apie tai kaip ten viskas atrodo, nei dėl kažkokios informacijos. O ir informacija ten gaučiau gan ribotą. Didžiausias žaidimus iš Rusijos importavęs rinkos žaidėjas, ėmė ir nulinko. Akelotė kažkur dingo, o kartu su ja, nors ir vėluojantys, bet dažnu atveju įperkami ir tikrai šaunūs 1C, Novyi Disk, Akella, Russobit, Buka ir kiti relyzai. Jei paklaustumėt manęs, kodėl tai nutiko, galėčiau tik prancūziškai gūžtelti pečiais. Neturiu tam paaiškinimo. Greičiausiai blogai dirbo. Kaip ir dauguma pastaruoju metu nuskendusių įmonių. Na bet nelieskime liūdnų temų (o man ši tema, be vaidmainiavimų,  liūdna) trokštamus Kings Bounty: Princesė su šarvais, Subulstrum ir galbūt Drakensang parsivešiu iš Maskvos. Jų paieškai taip pat skirsiu vieną dieną.

Didžiausias žaidimus iš Rusijos importavęs rinkos žaidėjas, ėmė ir nulinko.

Tai štai. Nesant Akelotei, man su žmonėmis iš EA Russia elementariai nebus apie ką kalbėti. Galėsiu nebent pasakyti, kad hm… Ten iš kur aš atvykau, EA žaidimai kainuoja brangiausiai pasaulyje. Tegu galvoja, kad iš Omano ar panašiai.

Žodžiu tikslas apsidairyt parodoj ir prisišaudyt RU GameDev atstovų vizitkių, manau tai padarysiu pagal pilną programą, nes buvau pakviestas į pirmą, tik spaudai skirtą parodos dieną. Kitą dieną ko gero nebeisiu, o pasitrinsiu centre ieškodamas žaidimų ir konsulato. Esmė tame, kad jei sugalvoji pabūti Maskvoj ilgiau nei tris dienas, privalai pase turėti spaudą dėl registracijos. Pirma visi sakė reikės eiti į pasų stalą, pridurdami, kad ten Rusija ir su atvykėliais elgiamasi belekaip. Aš prisimindamas paskutinius nuotykius Kauno PP vis gūžteliu pečiais, nes pas mus ne kitaip, bet… Staiga sužinojau, kad galima kreiptis į konsulatą. Pasiskambinti dar iš Lietuvos, sutarti dėl apsilankymo laiko ir nuvykus gauti tą nelemtą štampą. Jaučiu taip ir padarysiu.

Likusias pora ar trejetą dienų skirsiu arba parodai, arba Dievo režimo centriniame Rusios mieste įvedimui. Dar nenusprendžiau, ar smagiau bus trintis triukšminguose holuose, ar ramiai pablūdyti po Tretjakovo galeriją. Ten kažkada kabėjo, vaikystėj mane ypač žavėjęs paveikslas, „Apofeoz Voini“. Kaži ar tebekabo ir ar paliks kokį įspūdį?

Pirmas etapas — pasirinkti kelionės būdą, nes tik taip gali sužinoti kiek tau reikia pinigų, laiko ir vizų. Apie tai kaip išsirinkau, mano nuomone, optimaliausią būdą gal kitą syk, bet viso proceso eigoj man vis kliuvo tie atsakymai į klausimus, su pridurimu „…nes žinai, nu ten Rusija“.

Pirmas etapas — pasirinkti kelionės būdą, nes tik taip gali sužinoti kiek tau reikia pinigų, laiko ir vizų.

Aš tą puikiai žinau, bet štai gamindamasis nuotraukas vizai (į Rusiją būtinai spalvota, būtinai baltam fone, būtinai ant matinio popieriaus!) gavau suprast, kad nuvykus ten iš Lietuvos labai baisu nebus. Jei žmogus ateini į fotoatelje kuri skelbiasi, kad daro nuotraukas per 10 minučių, paprastai to ir tikiesi. Ypač jei fotografuojies pietų pertraukos metu. Visa laimė, kad pietavau su Ričardu iš PC Gamer ir jis man po to laikė kompaniją. Tos 15 minučių kol į mane atkreips dėmesį neprailgo… Nors ne. 15 minučių į mane nekreipė jokio dėmesio, nes aptarnavo kitą žmogų iš kurio „Falsh“ kažkas nesikopijavo ar nesispausdino, ar whatever… Tada, kai jau buvo praėję 5 minutės nuo tos akimirkos, kai pagal viską aš turėjau būti išėjęs ir su visom fotkėm, fotoatelje darbuotoja nė nepažvelgus mano pusėn ėmė ir dingo. Dar gerom dešimčiai minučių. Be jokių ten palaukite, atsiprašau. Svarbiausia buvo nežiūrėt į mano pusę, ką ji sėkmingai ir darė. Paskui viskas praėjo neblogai. Sugaišau daugiau nei pusvalandį, iš kurio realiam nuotraukos darymui buvo sugaištos 5 minutės. Normalioje šalyje, kur ne kaip Rusijoje, būtų atsiprašę įspėję, kad turėsiu palaukti, kol mane galės aptarnauti, o sužinoję ko atėjau, greičiausiai nutrauktų be eilės ir tada gryžtų kankinti Flash. Nieko greičiausiai tai nenustebins, aš tiesiog teisinuosi. Nes yra dar klausimų apie Rusiją, kuriuos uždavinėsiu ten nesenai buvusiems žmonėms. Klausydamas atsakymų, rankoj dėl visa ko turėsiu veidrodį, būdamas fotoatlje supratau, kad per retai mes į jį žiūrim.

Komentarai

10 komentarai/-as/-ų
  1. Zerodanis 2009/10/08 Atsakyti
  2. wr 2009/10/09 Atsakyti
  3. VanBuren 2009/10/09 Atsakyti
  4. Toxis 2009/10/09 Atsakyti
  5. Toxis 2009/10/09 Atsakyti
  6. Artojas 2009/10/09 Atsakyti
  7. ZZ1 2009/10/09 Atsakyti
  8. Toxis 2009/10/09 Atsakyti
  9. Pjovėjas 2009/10/09 Atsakyti
  10. Artojas 2009/10/09 Atsakyti

Komentuoti: wr Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *