Civilization: Beyond Earth | Kosmosas ar kostmosas?

„Alpha Centauri“ yra vis dar drąsiausias „Civilization“ serijos žaidimas. Tiesa, jo pavadinime kaip ir nėra to kertinio žodžio, bet niekas savęs neapgaudinėja: tai – „Civilization“, bet kosmose. Žaidimo laimei, jis buvo gerokai daugiau, nei leistų manyti toks supaprastintas apibūdinimas. Keista, tačiau kitaip nei, tarkim, „XCOM“, jis nesulaukė krūvos imitatorių. Užpernai pasirodžiusi „Pandora“ yra beveik prasto biuždeto kopija. Tačiau mes taip ir likome be „Alpha Centauri 2“. Todėl nemaža dalis gerbėjų džiaugėsi tuo, kai buvo paskelbtas „Civilization: Beyond Earth“. Kaip jau sakiau, niekas neapgaudinėja savęs.

Tokiuose žabtuose visa Firaxis tilptų!

Tokiuose žabtuose visa Firaxis tilptų!

Žodžiu, po tavo pergalės „Civilization“ kampanijoje… ar šiaip žmogiškoje ateityje, pasaulis buvo sumautas tiek, kad vienintelė išeitis liko apleisti Žemę ir įsikurti kitoje planetoje. Ar bent pradžioje švystelėti ten keletą kolonistų. Iš jų, bent jau filmuke, labai išskiria viena švelnių artmųjų rytų veido bruožų mergina, gal kiek turinti mums priminti vieną Nobelio taikos premijai nominuotą mergaitę. Šiaip ar taip, kolinijinis laivas atkeliauja iki išrinktosios planetos, metas parodyti jai, kas viršininkas.

 Ir nors tavęs prašys pinigų, kaip už pilną žaidimą, žaidžiant „Civilization Beyond Earth“ vis tiek jauti lyg žaistum „Civilization V+“  – su visais privalumais ir trūkumais. Tačiau nėra kaip labai nusivilti, nes net palyginus kosmetinės naujovės atrodo (nebūtinai yra) įdomios. Pavyzdžiui, savo ekspedicijos konstravimas prieš jai iškeliaujant. Pasirenki rėmėją (šalį), keleivius, krovinį, laivo įrangą – visus tuos punktus, kurie vienaip ar kitaip apibrėš tavo civilizaciją ir žaidimo pradžią. Geriau pradėti su būriu kareivių ar darbininkų? O gal jau turėti pastatytą kliniką? Laikui bėgant, patyrę žaidėjai atsakys į šį klausimą, nes kiekviename žaidime, kuriame galima kažką rinktis, statyti ir vystyti, galiausiai yra vienas, už kitus teisingesnis, kelias.

Ponia, nežinau, kas negerai, kad pateikėte tokį pasiūlymą, bet ateities medicina čia bejėgė.

Ponia, nežinau, kas negerai, kad pateikėte tokį pasiūlymą, bet ateities medicina čia bejėgė.

Nusileidus planetoje realiai žaidžiame tą pačią „Civilization“, tik tiek, kad DI pradeda (nusileidžia) vėliau nei tu, ir visi pasiveikina vos nutūpę. O tu, tuo tarpu, statai monum… tpfu, „Senosios žemės artefaktą“, kad kultūrą generuotų. Kitaip tariant, kas moka važiuoti dviračiu, tas nelabai sutriks, jei tas bus chromuotas ir apklijuotas neoninėmis lempelėmis. Ir tikrai, daugumai žaidimo sprendimų ir įgūdžių užteks „Civilization“ pamokų. Net ir kare, net ir kovoje su ateiviais: tiesiog laikykis toliau nuo krakenų ir „apgulties kirmėlių“ (taip pavadintų ir taip atrodančių tam, kad Frenko Herberto teisių paveldėtojai teisman nepaduotų), ir pasieksi pergalę. Pergalę pasieksi labai lengvai: Merkurijaus sudėtingumo lygio (kai nei tu, nei DI negaunate jokių privalumų) karas niekad nebuvo grėsmė, ateiviai greitai tapo ne ką grėsmingesni nei karvės, o paskutines dvidešimt eilių kai tiksėjo pergalės taimeris praleidau stengdamasis kuo greičiau spustelt „End Turn“ mygtuką. Žaidimas pasakojo apie tai, kaip planetą drebins kataklizmai ir kaip ateiviški padarai bus agresyvūs ir nenuspėjami, nors per tą laiką gal tik užmušė vieną ARC (kitos tautos) artilerijos sistemą, bet nieko daugiau.

Didžiausiais „Beyond Earth“ žavesys, tad, yra daugiausiai kosmetiniuose dalykuose. Smagu matyti kitokius kareivius nei „Civilization V“, o su Affinity – tavo filosofijos, apibrėžiančios požiūrį į Žemę, naująją planetą ir žmonijos ateitį – besikeičiantys kariai suteikia tos įvairovės, kurios taip trūko didžiajame žaidime. Labai gražiai atrodo per kalvas lakstantys ginkluoti kosmonautai. Tačiau čia yra ir dar viena problema: tavo žvalgas visą žaidimą nesikeičia, tad net jei tavo civilizacija visa apaugo žaliais biošarvais, tas vargšelis vis laksto su mėnuleigiu ir ant paprasto skafandro apsivilkęs lietpaltį (dėl neaiškios priežasties). Akį džiugina ir pasikeitęs interfeisas, ir politiką pakeitęs vertybių medis (dabar yra tik keturios šakos, su įvairiais privalumais), ir gal net technologijų „tinklas“. Nėra labai revoliucingas, kiek primena „Endless Space“, tačiau smagus tuo, kad nebūtina išrasti absoliučiai viską viską. Tiesiog griebk neutralias bei tavo Affinity keliančias technologijas, ir viskas bus gerai.

Lėktuvai yra efektyviausi prieš tuos taikinius, kurie nesipriešina.

Lėktuvai yra efektyviausi prieš tuos taikinius, kurie nesipriešina.

Pasidžiaugiu ir vien psichologiniais dalykais. Pavyzdžiui, populiacijos nuotaiką pervadino į sveikatą, ir iš karto tapau daug atlaidesnis. Paprastai raunies plaukus: o kodėl tie skaitmeniniai idiotai tokie nepatenkinti, kai aš imperiją statau? Su sveikata viskas kitaip: visgi, tavo menami žmogeliai yra kitoje planetoje, uždarose, izoliuotose erdvėse ir, galiausiai, ligos nėra valingo priešgyniavimo pasėkmė. Tuo tarpu antras pėstininkų tipas, esantis „ranged“ (vadinasi, gali atakuoti ne tik gretimus, bet ir vienu langeliu nutolusius priešus) žaidime pateikiamas kaip palaikymo ginklų būrys: sunkieji kulkosvaidžiai, minosvaidžiai, raketos. Kaip ir realiame gyvenime – stiprūs, šaudo toli, bet geriau laikyti pridengtus kietesnių dalinių (kad ir paprastų pėstininkų).

Tad tiek daug žavesiu besiremenčiam žaidimui nuostolinga yra tai, kad jo veikėjai neturi jokios asmenybės. „Alpha Centauri“ žaidėjai atsimena Deidre Skye, Proctor Zakhaew ir kitus ekspedicijos lyderius, nes kiekvienas jų skyrėsi, tiek požiūriu, tiek išvaizda, nuo savo kolegų ir varžovų. Įsimintini vardai ir gerai parinktos citatos (nuskambančios išradus vieną ar kitą technologiją) labai padėjo, net ir netiesiogiai, vystyti juos kaip asmenybes. Juk viena svarbiausių fikcijos taisyklių yra tai, kad tavo veikėjai turi būti ryškūs: skaitytojas/žiūrovas/žaidėjas neturi tiek laiko, kad susipažintų su jais palaipsniui ir po truputį. Todėl jie turi šviesti ryškiai kaip krentančios žvaigždės!

 Tačiau „Beyond Earth“ ateitis yra kultūrų katilo ateitis, o kultūrų katile veikėjai, atrodo, suvirė į vieną masę. Todėl, visų pirma, sunku atskirti juos pagal vardus, ypač kai skaitomos jų citatos. Be to, „Alpha Centauri“ kiekviena iš jų skambėjo ją parašusiojo balsu, o čia viską įgarsina ta pati jau minėta mergaitė. Negana to, net sunku jausti tuos charakterio ir pažiūrų skirtumus: ARC direktorė ir Pan-Azijos kolektyvo lyderės šiais aspektais beveik identiškos. Diplomatinis bendravimas situacijos nepagerina: visi naudoja tas pačias frazes, kad pasmerktų tavo pasirinktą Affinity kelią, palydovų leidimą šalia jų teritorijos ar šiaip tavo tautą. Nieko specifiško, nieko įdomaus, nieko įsimintino.

Mūsų hipių frontas su draugiškų, genetiškai modfikuotų ateivių orda palauš kiber-slavų gynybos liniją!

Mūsų hipių frontas su draugiškų, genetiškai modfikuotų ateivių orda palauš kiber-slavų gynybos liniją!

Trukdo ir tai, kad pati planeta neturi charakterio. Į „Apha Centauri“ buvo sudėta tiek daug pastangų, kad nupieštų mums nelinijinę kolonizacijos istoriją. Ir kiekviename žingsnyje jautei pačią planetą kaip dar vieną žaidžiančią pusę. Plito grybiena, masavosi kirmėlės ir planeta atrodė daug gyvesnė. O čia laksto žali Spore suprojektuoti ateiviai, kurie šiek tiek erzina, ir nieko daugiau. Planeta neturi vardo ar kanoninio žemėlapio, nes ją išsirenki civilizacijos kūrimo pabaigoje, ir jos peizažas yra atsitiktinai sugeneruotas. Ir taip vėl žaidžiame „Civilization“, tik kosmose.

Apibendrinus, aš sakyčiau, kad „Civilization: Beyond Earth“ duoda per mažai už tą kainą, kurios prašo. Ilgainiui jis gal apaugs DLC ir modais (jau ir dabar yra modifikacijų, žaidimo ekrano viršuje rodančių laikrodį ar sustiprinančios žvalgus), bet pradinėje stadijoje yra klaidų, DI veik nededa pastangų, kad laimėtų, ateiviai yra daugų daugiausiai pasyviai agresyvūs ir „apgulties kirmėlė“ daugiausiai žalos pridaro todėl, kad judėdama sunaikina tai, ką turi jos užimtame langelyje.

 Kita vertus, Artojas žadėjo daryti video, tad kai atsigaus po 56 valandų ištisinio žaidimo, gal pasakys ką kito ir išgelbės jus nuo mano nuomonės, kaip Supremacy Affinity kyborgai išgelbėja žmoniją nuo biologinių akių.

Komentarai

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *