Call of Duty: Black Ops | A va ir aš. Nusiskutęs ir be kepurės…

Kalbėdamas apie „Call of Duty: Black Ops“ galėčiau nepasakyti nieko naujo. Tik perfrazuoti gausybę privačių ir viešų pasisakymų kuriuos esu sakęs anksčiau. Sakiau nusiimsiu kepurę prieš „Treyarch“ jei jie sugebės padaryti kažką kas pranoks paskutines dvi žaidimo dalis. Ir mielai tai padarysiu. Tiesą sakant, visiškai ramiai galiu pasakyti, kad aš nuoširdžiai atsiprašau „Activision“, „Treyarch“ ir visų frančizės gerbėjų. Buvau neteisus. Panašu, kad pastarojo meto įvykiai (paminint, bet neišskiriant puikius pardavimus, aktyvią žaidėjų bendruomenę, „Infinity Ward“ skandalą ir stiprėjančią konkurenciją žanre) nulėmė galingą finansinį ir moralinį palaikymą „Treyarch“ komandai. Galima tik spėlioti kiek resursų turėjo komanda ir ką su tais resursais būtų sukūrę kiti, bet fakto nenuneigsi. „Treyarch“ pranoko save. Tai pasiekimas.

„Call of Duty: Black Ops“ tai seno gėrio ir seno blogio mišinys. Absoliuti dauguma teigiamų ir neigiamų su serija siejamų savybių yra žaidime. Kai kas taisyta, kai kas sulaužyta, bet kažkoks balansas išlaikytas. „COD: BO“ yra žaidžiamas ir mano nuomone gerokai smagesnis, kokybiškesnis, galingesnis, labiau įtemptas ir įtraukiantis nei paskutinės dvi serijos dalys. Turint galvoje rinkoje besiklostančią situaciją, tai savotiškai smagus, galingas ir orą iš plaučių išmušantis suktukas į EA paslėpsnius. Aš net nevalingai susiraukiau, nes buvau vienas tų kurie netikėjo „Treyarch“ gabumais spardytis. Čia aišku galima būtų paminėti gausybę šalutinių veiksnių. Tarkim toks pats žaidimas iš DICE sulauktų mažiau gražių epitetų iš mano pusės, bet aš ne sykį esu kalbėjęs apie lūkesčius ir jų patenkinimą. Didžiąja dalimi būtent jie nulemia tai, kaip žaidėjas priima žaidimą.

Popsas užkniso juodai. Tikrai galima žaisti už Kenedį, skerdžiantį zombius? Tikrai? Na, tai žaidimas tikrai visa galva aukštesnis už „Pataikyk batu į Bušą“. Jei rimtai, tai emocijų sukelia dar mažiau nei „Medal of Honor“. O pastarasis tikrai netryško emocija.

Nepaisant visų dalykų kurie man nepatiko, „Treyarch“ sulipdytas paveikslas yra visapusiškai dailus. Jis savotiškas, tačiau serija teisingų sprendimų sėkmingai maskuoja ribotą kūrėjų fantaziją ir kreivas rankas. Susidaro įspūdis, kad žmonės susirinkę daryti žaidimo, išryškino tuos jo elementus kurie čiulpia ir supratę, kad jų ištaisyti nepajėgs, sugalvojo kaip juos paslėpti. Pagrindiniu ginklu tapo ritmika. „Black Ops“ nuo įvadinio filmuko iki baigiamųjų titrų yra įtemptas ir veržlus. Tas veržlumas, sutirštintas kankinamo protagonisto įsiūčiu ir dejonėmis, akimirksniu persiduoda žaidėjui. Tiesą sakant su žaidėjo emocijomis ir instinktais dabar žaidžiama kaip su iš laužo ištraukta karšta bulve. Žaidėjas staigiai mėtomas nuo įvykio prie įvykio, jis niekur neužsibūna ir negauna pakankamai laiko žioplinėjimui ar pamąstymams. Aš paprasčiausiai negaliu likti abejingas nuo A iki Z atliktam darbui. Čia jau nesvarbu, patiko jis man ar ne. Esmė yra toje anarchiškoje harmonijoje kurią siekdami tikslo pasitelkė kūrėjai. Šiek tiek mistikos iš „Lost“, šiek tiek konspiracijos. Skaičiai, diržais supančiotos rankos, prisiminimai, abejonės ir vienas kitą sekantys įvykiai. Žiauriai greita (logiška, bet nenuspėjama) lokacijų kaita, skirtinga misijų eiga, bet visada vienas tempas. Maksimalus. Na buvo viena spraga — nei logiškai, nei mechaniškai, nei kaip kitaip nepaaiškinama ir neįsipaišanti žvalgybinė misija. Primena MW2 kliurką su kosmosu, bet ir tai… „Treyarch“ visam tam sukūrė puikų įvadą, tad lipimas į lėktuvą, skirtingai nei skrydis juo, buvo vertas to, kad atsidurtų žaidime.

1606Black_Ops_Surprise_Attack

Race you to the door!

Pamenat galingą įspūdį padariusią „Old Spice“ reklamą su arkliu? Lygiai toks yra „Black Ops“ veiksmas. Jis hipnotizuoja, tam naudodamas šių laikų hipnozės triukus. Čia esminis dalykas — neleisti žmogui susikaupti ar susitelkti į kažkokią konkrečią detalę. Tai veikia.

Tiesą sakant žaidimas mane paveikė tiek, kad aš net ryžčiausi įtarti Kotiką ir jo komandą sukėlus keletą pastarojo meto įvykių. Aš visiškai pagrįstai manau, kad būtent jie finansavo ir sukūrė miegančius šnipus kuriuos neperseninusiai susėmė JAV saugumas. Tai buvo apdairi investicija, nes padėjo surinkti balų filmui „Salt“ kurį be abejo finansavo Kotikas. Vėliau dar dalį pinigų jis susigrąžino pardavęs raudonplaukę Maxim’ui, bet visa tai buvo daroma ne dėl pinigų. Tai buvo investicija į didžiausią istorijoje žaidimo launch‘ą. Ir jis įvyko. O pats „Black Ops“ atliko nedidelį tematinį žingsnelį, kuris taps milžinišku šuoliu industrijai. Turiu galvoje tai, kad industrija gali susigundyti (o greičiausiai ir susigundys) sekti iš paskos. „Modern Warfare“ atėjo ir užkariavo širdis ir protus, nes širdys ir protai buvo pervargę ir išsekę dėl nuolat pasikartojančios prievolės nusiaubti Berlyną. „Black Ops“ pasakė griežtą ne šiuolaikinei kareiviškai kalbėsenai, „danger close“ artilerijos ir aviacijos smūgiams, Kabului, Bagdadui,  Teheranui ir visų pažiūrų musulmonams apskritai. Metę pastarųjų metų tematiką, „Treyarch“ žvilgteli atgal, prisimena šaltąjį karą, Kubą, rusus ir baimę dėl iki šių dienų miegančių agentų. Mintimis nusikėlę į dienas, kai toji baimė buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, jie atrado ir tai, kas padėjo JAV gyventojams išlaikyti sveiką protą. Rambo, Čakas Norisas, Dudikovas ir Delta. Pop‘sas? Žinoma! O  jums tuo metu labiau imponavo „Apocalypse Now“ , „Full metal jacket“ ir „Deer Hunter“? Ne problema! Mes paimsime scenų ir iš ten! Tiesą sakant, mes nutarėme neapsiriboti tik žaidimo tematiką atitinkančiais filmais. Žaidimą praturtinsime scenomis iš „Great Escape“, „The Last Castle“ ar „Terminator 2“. O kodėl gi ne?

1611Payback_Hind_EUandAUS

Ohhh... It's payback time!

Tikrai. Kodėl gi ne? Jei žaidėjas matė tuos filmus — didelė tikimybė, kad jis yra vyresnio amžiaus, jį kamuoja nostalgija ir neįgyvendintų svajonių ilgesys. Joks žaidimas taip ir neperteikė kulkosvaidžio naikinamos policijos automobilių scenos iš T2. Kodėl gi to nepadarius dabar? Na taip aplinka ir aplinkybės kitos, bet emocija ta pati. Tas pats liečia ir keturvamzdę Švarcnegerio patranką iš „Commando“. Atmintyje lyg ir yra prisiminimų, kad tokia buvo žaidimuose, bet tikrai nesugebu atgaminti kokiuose (jei išvis buvo). Ir visi kiti skoliniai iš kino filmų (o žaidimas galima sakyti vien tik iš jų ir sukaltas), šį kartą paimti geriau nei bet kuriam „Call of Duty“ serijos bandyme tai daryti. Paimtas ne vaizdas, ne garsas, o emocija. Tai veikia ir nesukelia pykčio. Ką toks kokteilis išdarinėja su jaunomis, kino klasikos nepažinusiomis smegenimis, man baisu net pagalvoti.

screen1_large

Kur Ana Čapman ir jos skaičių mikrafonas!?

Natūralu, kad intensyvumą lydi skriptai. Jų dabar daug kaip niekad, bet didžiulei mano nuostabai jie veikia gan korektiškai. Korektiškiau nei tarkim Afganistane, kur skriptų buvo gerokai mažiau, o pastebimų į realybę gražinančių vietų — daugiau. Gudriai sužaista ir su valdomomis priemonėmis (motociklai, valtys, sraigtasparniai). „Treyarch“ spjovė ant realizmo imitacijos ir paieškojo ribos kai žaidėjui duodi kažką valdyti, bet tuo pat metu neduodi nieko. Ir rado. Ir tai veikia. Lygiai su atakos sraigtasparniais nors realistiškumu nė iš tolo neprilygsta tam ką siūlo konkurentai, emociškai rauna stogą. Ypač atakuojant kokią tai plūduriuojančią baržą. O paskui tave pamuša, tu šoki, bėgi ir atsiduri šimtų metrų gylyje po vandeniu… Blemba, net kvėpuoti nėra kada.

screen2_large

Jonai? A girdi Jonai? A ką reiškia „another generic shot“? Tai reiškia, Petrai, kad fotkėj nesimato koks stilingas tavo kolimatorius.

Įdomu ir tai, kad buvo pareguliuoti DI veiksmus valdantys skriptai. Bėgimas nuo taško prie taško išliko, bet dabar su tavim einanti komanda yra kieta. Tokia kieta, kad gali išvalyti pusę lygio kol rūkai ar verdi arbatą. Po to belieka grįžti prie kompiuterio ir praeiti pro kelias, apie ką tik vykusias kautynes liudijančias patalpas.

Pati žaidimo istorija pusėtina. Ji vienu metu lyg ir pretenduoja į epišką pasaulio gelbėjimą, bet apdairiai į pirmą planą stumiamas kerštas ir kietos „chebros“ sindromas daro savo. Priimi viską taip kaip pateikia ir esi patenkintas. Sakyčiau gerai atliktas darbas, kurio broką vėlgi maskuoja tempas ir žaibiška įvykių/aplinkų kaita.

Vienintelis elementas kuriam veiksmo ritmas pakiša koja yra grafika. Užmerkiu akis ir matau flashback‘us su aukštos raiškos džiunglėm. Po to kalnų perėjoje, man po kojomis kybančius sraigtasparnius.  Kažkokį urvą, po to kaimą ir į jau uždarytą Kai Tak oro uostą tupiantį Boeing‘ą. Dar buvo sniego lavina ir dujų ataka, ir vandenynas kuriame bandydami surenderinti neįtikėtiną vandenį kūrėjai susimovė. Bet tą klaidą ištaisė kai leido panerti. Žodžiu grafikos ir vaizdo akims buvo daug, bet normaliai mačiau tik sprogimus. Daug sprogimų. Pradedant neįtikėtinais, baigiant protu nesuvokiamais. Dūmų buvo daug ir liepsnų. Per jas nesimatė aplinkų. Nuostabių, kokybiškai nupoliruotų aplinkų, pro kurias, genamas veiksmo bėgi ir prabėgi. Apmaudu… Bet gal be reikalo. Nebandžiau, bet nenustebčiau, jei sustojęs pradėčiau gailėti gražių epitetų džiunglėms.

screen3_large

O dabar visi ir choru: „I love the smell of napalm in the morning“.

Šį sykį slogaus įspūdžio nesukėlė net pernelyg aukštas „gore“ lygis. Bendra žaidimo atmosfera leido normaliai ar net teigiamai įvertinti scenas su pjaustomomis gerklėmis. Tiesą sakant per daug nekliuvo net tai, kad standartinis 9mm pistoletas gali nuplėšti koją. Baisu pagalvoti, ką su žmogaus kūnu padarytų smūgis iš alkūnės, kuriuo išdaužiau apsauginius stiklus norėdamas atjungti radarą, nes tų stiklų neėmė jokios kulkos.

Tinklas. Man nelabai. Tiksliai žinau, kad netrukus grįšiu rankioti kelių likusių „Medal of Honor“ pasiekimų. Pastarasis man irgi nelabai, bet vis tik stilistiškai ir taktiškai artimesnis nei tai ką siūlo „Call of Duty“. Ginkluotės atnaujinimai ir peilio kultas, žaidimą ne „hardcore“ lygiu paverčia neįmanomai nuobodžiu badymusi. Absoliučiai nemaloni patirtis, jei nori pašaudyt.

„Hardcore“ situacija ženkliai geresnė, bet beprotiškas įvairiausių pažiūrų žaidėjų kiekis ir iš principo agresyvūs žaidimo režimai kol kas manęs nevilioja. Gal reik duoti šiek tiek laiko, kol žaidėjai susitupės ir bus mažiau chaoso. Žodžiu jokių verdiktų šioje sferoje kol kas nebus, nes bendras vaizdas primena situaciją prie „Quest giver‘ių“ po naujos WOW zonos starto. Ateini ir kyla nenumaldomas noras nusižudyt.

screen4_large

Don't call me camper coz I'm a winner baby.

Tiesa „Treyarch“ padarė tai, ko garsiai reikalavau rašydamas apie MOH. Pinigų sistema kuri įveda prasmės milžiniškam atrakinamos ginkluotės kiekiui. Turint galvoje, kad didesnė dalis tos ginkluotės (kaip ir jai skirtų modulių) yra egzotinė (tiek vizualiai, tiek mechaniškai), žaidimas tinkle, kaip smalsumą tenkinanti, o ne varžymosi priemonė, yra labai smagus.

Tinklo UI niekada nebuvo nei geras, nei patogus, bet tomis sąlygomis jis buvo priimtinas. Dabar galimybių tinkle yra bent 10 kart daugiau nei tais laikais kai buvo kuriamas UI. Todėl UI laikas keisti. Jis tragiškas. Vien dėl jo, tinklo potyriai ne žaidime ypač nykūs. Tai žiaurus minusas, turint galvoje, kad tuose begaliniuose meniu languose slypi gausybė smagių dalykų. Tiesą sakant, tai bene vienintelis dalykas, kurį šiai dienai „Treyarch“ turėtų pasivogti iš konkurentų.

Reziumuojam

Ar „Call of Duty: Black Ops“ yra geriausia visų laikų šaudyklė? Ne. Bet šių metų fone ji atrodo stipriai, o turint galvoje gamintoją — super stipriai. Ar žaidimas vertas didžiausių industrijos istorijoje startinių pardavimų? Tikrai ne! Bet jis tokius sugeneravo. Vadinasi nėra kur trauktis, tenka pripažinti, kad matomai vertas bent dėl to, kad yra geresnis už pirmtaką.

Turinio prasme „Black Ops“ yra milžiniškas. Vėlgi lyginant su tuo kas buvo siūloma pastaruosius porą metų.

Kaip žinia mes už jį mokėjom 36 litus. Galiu drąsiai pasakyt — mokėjom per mažai. Galiu drąsiai pridurt, kad likusią dalį sumokėsim pirkdami „Map Pack‘s“ po 15 žalių, tad dėl to sielotis neverta.

Žodžiu nusiimu kepurę. Job well done. „Treyarch“ ką tik išlošė dar minimum du gyvybingus metus serijai, kurią paveldėjo.

screen10_large

Dalis žaidimo žavesio slypi būtent pasirinktoje eroje. Aš iki šiol negaliu patikėt kaip gracingai „Treyacrh“ laviruoja suteikdami žaidimui pašėlusią ir beprotišką atmosferą, bet tuo pat metu neslysteli į absurdą. Ir dar... Užsimaniau pažaist „No One Lives Forver“.



Komentarai

19 komentarai/-as/-ų
  1. Anck 2010/11/15 Atsakyti
  2. Nuxas 2010/11/15 Atsakyti
  3. Edvinas 2010/11/15 Atsakyti
  4. PATR10T 2010/11/15 Atsakyti
  5. Ernestas 2010/11/15 Atsakyti
  6. Toxis 2010/11/16 Atsakyti
  7. Originalas 2010/11/16 Atsakyti
  8. ZeaLot 2010/11/16 Atsakyti
  9. Nowitzkis 2010/11/16 Atsakyti
  10. Giedrius 2010/11/16 Atsakyti
  11. Remis 2010/11/17 Atsakyti
  12. Nowitzkis 2010/11/18 Atsakyti
  13. Artojas 2010/11/18 Atsakyti
  14. Remis 2010/11/18 Atsakyti
  15. Giedrius 2010/11/18 Atsakyti
  16. Rytis 2010/11/20 Atsakyti
  17. Originalas 2010/11/21 Atsakyti
  18. Byob 2011/02/02 Atsakyti
  19. saltas protas 2011/02/08 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *