Binary Domain | Jūs be reikalo jo nežaidėt…

Binary Domain tai perlas industrijos karūnoje, vakarietiškai rytietiškas šedevras, tobula žaismo ir pasakojimo sintezė. Galiausiai tai žaidimas kuris lieka galvoje. Ne ekrano paveikslėlių, ne žiaurių ar efektingų scenų, o tiesiog gerų prisiminimų forma. Žaidimas kurį perėjęs padedi ir galbūt nė nesvarstai (nors reikėtų!) galimybės peržaisti dar kartą, bet mintimis nuolat grįžti tai prie vieno, tai prie kito elemento. Taip pat tai PR krachas, ir niuksas industrijai. 7 su puse balo pagal metacritics! Viešpatėliau, kaip aš jūsų nekenčiu.

Pagal visus rodiklius, išskyrus galbūt tik tą dalį kurią sugriauna kūrėjų ambicijos naudoti žaidėjo balsą, šis „Binary Domain“ būtų tiesiog geras. Lygių dizainas ir planavimas, kautynės, DI, žaismo dinamika, siužetas, veikėjai ir kiti elementai. Viskas padaryta tiesiog gerai. Šen bei ten galima rasti priekabių, bet tai daro tik žmonės kurie kabinėjasi, todėl, kad gali, o ne todėl, kad reikia. Kas paverčia „Binary Domain“ išskirtiniu, tai švelnūs kūrėjo prisilietimai prie to kas padaryta gerai. Tarkim siužetas parašytas gerai, vietomis labai gerai, tačiau daugiausiai balų jam prideda ne kolosalūs rašytojo atradimai, o dialogai. Iš pažiūros nereikšmingi pokalbiai tarp veikėjų, kurie nėra japoniškai naivūs savo žodynu ar sakinių struktūra, bet tuo pat metu japoniškai nuoširdūs veikėjo portreto tapymo atžvilgiu. Tas pats liečia ir kautynes, žaismą ar siužeto vingius. Taip ir turi būti daromi žaidimai. Gera bazė, gera idėja turi būti suspausta varstote, o tuomet kūrėjas turi imti dildę ir švelniai lyginti briaunas, užaštrinti kampus. Visus sumautus kampus, o ne tik tuos kurie matosi iš pirmo žvilgsnio.

Didžiausias androidų turtas gebėjimas mąstyti kaip žmonės. Didžiausia nesėkmė... Žmogiškas negebėjimas mąstyti.

Briauna 1 (siužetas kurio neatspėsi)
Žiauriai gerai sukaltas. Meistriškai. Jokio tuščiažodžiavimo, tačiau bendras pasaulio vaizdas braižomas ypač aiškiai. Čia kūrėjai pasinaudojo viskuo kuo galėjo ir aš juos suprantu, turime naują IP ir ribotą laiko tarpą žaidėjo dėmesiui prikaustyt. Todėl pirmoji žaidimo pusė paremta įvairiomis klišėmis. Pasaulį ištiko globalinis atšilimas, todėl turtingi žmonės pastatė miestus aukščiau virš vandens, apačioje liko skurdžiai. Matyta, girdėta, sava. Nelimpa tik robotai, tačiau apie tai nesusimąstai, nes smagu juos šaudyt. Kai jų buvimo planetoje klausimas vis tik iškyla, kūrėjas netrunka paaiškint. Pasaulis skendo, žmonės patys nespėjo pakelti miestų virš vandens taip greitai kaip reikėjo, tad papildomos, ištvermingos, pavojų nebijančios darbo jėgos trūkumas suveikė kaip steroidai robotų pramonei. A… Na tada viskas aišku. Ir žinant žmogišką natūrą visai įtikinama. Kaip ir tai, kad bet kokios pramonės sprogimas sukuria trilijonus pagundų, o jau visai netrukus reikalingi ir kontrolės mechanizmai. Taip nutinka antroji Ženevos konvencija kuri reglamentuoja robotų rolę visuomenėje, uždraudžia savarankiškai mąstančius ar žmonėms identiškus robotus. Sukuriama ir kontrolės komisija ir specialios karinės pajėgos, kurios reikalui esant suduos prevencinį smūgį kiekvienai valstybei nepaisančiai draudimų. Mes esam tokios komandos nariai, nešantys rykštę Japonų mega korporacija Amada, o tuo pačiu ir jos finansuojamai Japonijos vyriausybei.

Tai savotiška katė taupyklė. Ta prasme ant jo ilgai ir nuobodžiai treniruosimės išjunginėti didelius.

Žaidimo pradžioje gali nuspėti viską, įskaitant ir tokius nereikšmingus momentus, kaip pirmasis susitikimas su „tuščiaviduriais vaikais“. Taip vadinami žmonėms identiški, savarankiški robotai, kurie gali gyventi žmonių tarpe, nė patys nesuvokdami, kad yra robotai. Aš nuspėjau kada jį sutiksiu, nenustebau sutikęs, bet kūrėjas žinojo, kad taip bus, todėl ėmė aštrinti kampus… ir jam pavyko. Manęs nesuvirpino šaltai ištarta frazė „Tu nemirsi“ prieš ištaškant roboto smegenis, nesujaudino ir tai kaip konvulsijų tampomam kūnui mestelėjo „Nes tu ir negyvenai“, bet… Akimirką prieš tai vargšui parodė veidrodį . Į kibernetines smegenis pasipylus signalams, kurie nueneigia iki tol žinotą realybę, atveda robotą į psichozę, kurioje ryškiausiai juntami du dalykai. Visų pirma jis atsisako priimti faktą, kad jis yra toks koks yra ir dėl to kaltina savo skriaudėjus, tačiau tuo pat metu jis išgyvena ir kitą emociją. Jis nepajėgia suprasti kodėl, nepaisant ir taip bjaurių naujienų, visi trokšta jo mirties. Juk jis nieko nepadarė, niekam netrukdė ir jokių konvencijų nepažeidė.  Nereikia šnairuoti ir galvoti, kad nemačiau paskutinio terminatoriaus. Mačiau jį. Tiesiog čia viskas gerokai stipriau. Ypač kai paaiškėja, kad „tuščiavidurių vaikų“ technologijoms daugiau nei 40 metų. Tai reiškia, kad visi ir kiekvienas yra kandidatai į robotų poziciją, o bendražygiai komandos nariai ypač. Juk kiekvienas jų yra geriausias iš geriausių žmonių tarpe, arba tiesiog vidutinis robotas. Visi imam šnairuoti vieni į kitus, aš galvoje nusibrėžiu 4 galimus pabaigos scenarijus ir pradedu krizenti dėl to kaip viskas čia nuspėjama.

Oooooo Do Do dododododododooo, Tratatatatata!

Bet kūrėjas Japonas, o japonas pajutęs pavojų nebijo stvertis absurdo ir jis jo stveriasi. Visa tai ko jūs neatspėsite žaisdami bus nuneigta absurdiškų atradimų ir nesveikų siužetinių vingių, bet! Bet anksčiau ar vėliau viskam bus suteiktas logiškas pagrindas. Ne kiekviena teorija atrodo moksliškai validi, ne visi sprendimai praranda absurdo etiketę, tačiau tuo pat metu tiek tam tikrų technologijų ištakos, tiek oponuojančios pusės motyvai turi tvirtą loginį ir moralinį pagrindą. To pagrindo pilnai pakanka tam, kad viską priimtum už gryną pinigą, nes trauk jį devynios, ką mes žinom apie tai kas bus įmanoma po 60 metų.

Ir tada atsliūkina galinga pabaiga, kuri be abejo yra visiškai banali ir sukalta ant klišių, bet susivalgo ypač gardžiai. Nes tarp visų variantų kuriuos spėliodami pabaigą išsikelsite žaidimo pradžioje, tikrosios pabaigos paprasčiausiai nebus. Vienintelis dalykas kurį atspėjau visiškai tiksliai, tai cliffhanger‘is parodytas po titrų. Žinojau, kad jis bus ir koks jis bus, bet ir džiaugiausi jį pamatęs. „Binary Domain 2“ man būtinas. Tiesa nepaisant minėto cliffhanger‘io žaidimas yra užbaigtas, visi taškai ant i sudėlioti, kai kur tikrumo dėlei užmesti net umliautai, kad visi liktų viską supratę. Už tai mes dėkojame niekada neužsičiaupiantiems bosams.

Komentarai

2 komentarai
  1. ZeaLot 2012/03/11 Atsakyti
  2. Pavelas 2012/05/13 Atsakyti

Atsakyk

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *